captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Bilio auksas nuvertėjo iki moksleivių varžybų diplomo

Simonas Bilis nustebino visą pasaulį, kuomet praėjusį mėnesį pirmas išnėrė prestižinės 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties finale ir tapo planetos čempionu. Bet pasirodo, kad tėvynėje jo pasiekimas tevertinamas tiek, kiek eilinis Baltijos jūros šalių jaunių žaidynių apdovanojimas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kreivas veidrodis

„Nei pykstu, nei ką – tiesiog juokinga“, – nusikvatojo Džeraldas Bilis, iš DELFI išgirdęs, kaip Lietuvoje traktuojamas pasaulio čempiono trumpame (25 m) baseine titulas.

JAV gyvenančio ir sportuojančio plaukiko tėvas ironiška šypsena pridengė nuostabą, kurią kelia buhalterinis šalies atletų pasiekimų tarptautinėje arenoje įvertinimas.

Metų pabaigoje Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba paskirstė finansavimą didelio meistriškumo sporto plėtojimui.

Kiekvienos sporto šakos federacijai atriekta suma, apskaičiuota pagal specialią formulę, ant svarstyklių sudedant pastarųjų ketverių metų rezultatus ir konvertuojant juos į vadinamuosius meistriškumo taškus.

Olimpinės žaidynės, pasaulio ar Europos čempionatai, įvairios jaunimo pirmenybės turi nevienodą svorį, kurio išraiška – svarbos koeficientas. Iš jo dauginami atitinkamose varžybose uždirbti taškai.

Maksimali koeficiento reikšmė – 24 – skirta pasiekimams olimpiadose. O štai neolimpinėms rungtims – tarp jų patenka ir visa plaukimo pirmenybių trumpame baseine programa – lemta likti šešėlyje. Jų koeficientas – 1,5.

Valstybė labiau vertina ne tik jaunimo ar jaunių amžiaus grupių čempionatus, bet ir universiadas, nereguliariai vykstančias ikariadas (aviacijos žaidynes), studentų ir kariškių čempionatus, Europos jaunių olimpinį festivalį.

Įdomiausia, jog net abejotinos reikšmės Baltijos jūros šalių jaunių sporto žaidynės yra vienodai svarbios kaip pasaulio plaukimo čempionatas.

Kas dvejus metus rengiamose žaidynėse dalyvauja sportininkai iki 18 metų amžiaus. Nacionalines komandas į šį renginį pastarąjį kartą atsiuntė tik Lietuva, Latvija ir Baltarusija. Konkurenciją joms bandė sudaryti įvairūs regionai, pavyzdžiui, Skonė (Švedija), Meklenburgas-Pomeranija (Vokietija), Liubušo vaivadija (Lenkija), Leningrado sritis (Rusija).

2015-aisiais iš Brandenburgo (Vokietija) lietuviai parsivežė net 103 Baltijos jūros šalių jaunių žaidynių apdovanojimus.

Neolimpinis medalis – antrarūšis

2009 metais Košaline (Lenkija) šių varžybų medalį pelnė ir S. Bilis. Kaip pamena 23-ejų panevėžiečio tėvas, tuomet į Baltijos jūros šalių žaidynes keliavo tie, kurie nepateko į Europos jaunimo olimpinį festivalį, vykusį Tamperėje (Suomija).

„Turbūt nereikia aiškinti, kad Simono karjerai pasaulio čempionato apdovanojimas yra „truputį“ reikšmingesnis nei kažkokių jaunių žaidynių, kuriose net nedalyvavo pagrindinė komanda, – ironizavo Dž. Bilis. – Kaip galima lyginti tokius nesulyginamus dalykus?“

Vis dėlto Lietuvoje tai įmanoma ir keliolika metų niekam akių nebadė.

Nors Baltijos jūros šalių jaunių žaidynėse laimėtus medalius galima skaičiuoti šimtais, o pasaulio plaukimo trumpame baseine pirmenybių apdovanojimų yra iškovoję tik du lietuviai. Rūta Meilutytė jų užsikabino penkis (tris aukso ir du sidabro), S. Bilis gruodį Kanadoje pridėjo du, be aukso 100 m distancijoje laimėdamas dar ir bronzą perpus trumpesniame nuotolyje.

Raikant sporto finansavimo pyragą, šie trofėjai tampa antrarūšiais dėl to, jog buvo sužvejoti neolimpiniame baseine.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuotuose geriausių metų sportininkų rinkimuose S. Bilis net nepateko tarp trijų pretendentų.

„Nenoriu sumenkinti Simono laimėjimo, bet neolimpinėse rungtyse visada yra mažesnė konkurencija“, – tuomet aiškino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tačiau Kanadoje konkurencija buvo tokia, kad aštuoniskart pasaulio čempionas iš Rusijos Vladimiras Morozovas ir dusyk Rio de Žaneiro olimpinis vicečempionas iš Pietų Afrikos Chadas le Closas net nepateko į pusfinalius. Iš viso 100 m distancijoje varžėsi 145 sportininkai, o finale S. Biliui vos šimtąja sekundės dalimi pralaimėjęs japonas Shinri Shioura užfiksavo naują Azijos rekordą (46,59 sek.).

Stebisi, bet nekeičia

DELFI kalbinti šalies sporto vadovai faktą, kad pasaulio plaukimo čempionato auksas, nors ir laimėtas 25 m baseine, prilyginamas jaunių žaidynių apdovanojimui, sutartinai vadino nesąmone.

Bet paaiškinti, kodėl keliolika metų toks pinigų skirstymo tvarkos niuansas niekam nepasirodė keistas, negalėjo.

„Mažai čia logikos. Čempionas yra čempionas, visai nesvarbu, kad neolimpiniame baseine. O Baltijos jūros žaidynės... Kas čia per varžybos, jei lietuviai šimtais medalius veža ir tokiu būdu federacijos sau taškus užsidirba? Reikėtų peržiūrėti.

Anksčiau dėl šio konkretaus punkto kritikos nebuvo, tik iš jūsų išgirdau. Dabar jau reikia palikti taip, kaip yra, bet ateičiai reikės svarstyti formulės pakeitimus“, – sakė KKSRF tarybos pirmininkas Algis Vasiliauskas.

Nors formaliai už visų fondo lėšų paskirstymą atsako KKSRF taryba, dalindama pinigus sporto federacijoms ji naudojasi Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) dar praėjusiame dešimtmetyje sukurta formule.

KKSD darbuotojai iki šiol atlieka ir aritmetinius paskaičiavimus, sumuodami kiekvienos federacijos meistriškumo taškus, o fondo taryba tik patvirtina galutinius finansavimo skaičius.

KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius tokį valstybės paramos federacijos paskirstymo būdą vadina iš principo pasenusiu mechanizmu. E. Urbanavičius jau trečius metus agituoja didelio meistriškumo sporto kryptį finansuoti tiesiogiai iš KKSD asignavimų, bet iki šiol nesulaukė Finansų ministerijos pritarimo, kadangi tam biudžete reikėtų surasti papildomus 4 mln. eurų.

„Turėtų būti programinis finansavimas, iškeliant labai aiškius kriterijus ir reikalavimus. Dabar federacijos tiek težino, kad reikia sudalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. O ateityje valstybė galės aiškiai nurodyti savo užsakymą, ko jai reikia: ar medalių, ar masiškumo, ar vaikų įtraukimo, ar veteranų, neįgaliųjų. Ir tuomet federacijos žinos, į ką sutelkti dėmesį. Duos Dievas, šiais metais tai ir padarysime, ir kitais metais startuosime jau su nauja sistema, be jokių keistų formulių. Tokia idėja juk jau įrašyta Vyriausybės programoje“, – dėstė E. Urbanavičius.

Vyriausybės programoje išties numatoma KKSRF lėšomis ateityje nebefinansuoti profesionaliojo sporto, visus resursus skiriant tik sportinio inventoriaus įsigijimo ir gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektams. Tiesa, įsipareigojimas atitinkama dalimi padidinti KKSD asignavimus greta nėra įrašytas.

Taryboje – permainos

Šiems metams šalies sporto federacijoms iš viso paskirstyta 3,94 mln. eurų paramos.

Nepaisant kontroversiško S. Bilio Kanadoje iškovotų medalių įvertinimo, antrą vietą dosniausiai finansuojamų sporto šakų sąraše užimančiam plaukimui atiteko 47 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus – 337 tūkst. eurų.

Tradiciškai sąrašo lyderė yra Lietuvos krepšinio federacija (LKF) – 421 tūkst. eurų. Be to, pastaroji dar susižers šimtatūkstantinę išmoką iš KKSD krepšelio, skirto papildomai finansuoti komandines sporto šakas.

Meistriškumo taškai už kiekvieną individualų sportininkų pasirodymą, pagal kuriuos skirstoma parama federacijoms, apskaičiuojami konkurentų skaičių rungtyje padalinant iš atleto užimtos vietos ir dauginant iš varžybų svarbos koeficiento. Be to, už aukščiausias vietas pagrindiniuose renginiuose pridedami papildomi skatinamieji koeficientai, pavyzdžiui, olimpinio čempiono pelnyti meistriškumo taškai dar padauginami iš penkių, pasaulio čempiono – iš dviejų.

Iš bendro 3,94 mln. eurų katilo 63 proc. padalinami 18-ai prioritetinių ir strateginių sporto šakų, 12 proc. – likusioms olimpinėms sporto šakoms, 25 proc. – neolimpiniam sportui. Iš viso finansavimą šiemet gaus 65 federacijos.

Didelio meistriškumo krypties finansavimą pačioje praėjusių metų pabaigoje patvirtino KKSRF taryba, kurioje nebebuvo dėl vidinių nesutarimų pasitraukusio Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio.

Permainų yra ir daugiau: praėjusią savaitę Vyriausybė vietoje R. Kveselaičio tarybos nariu patvirtino Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentą Laimoną Pivorą. Advokato kandidatūrą pateikė LTOK.

E. Urbanavičiaus kėdę taryboje perėmė jo pavaldinys, KKSD kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas Aivaras Salamakinas.

Kiti trys nariai lieka tie patys: Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, LTOK viceprezidentas, Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovas Romualdas Bakutis ir tarybai pirmininkaujantis asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas A. Vasiliauskas.

Pastarojo teigimu, užbaigti paramos skirstymą visų sričių projektams KKSRF taryba turėtų vasarį.

Šiemet KKSRF iš viso sukaupta 6,8 mln. eurų. Primename, kad KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

TOP 40 sporto šakų, kurių plėtrai skirta daugiausia lėšų eurais iš KKSRF (skliausteliuose – 2016 metų parama):

1. Krepšinis – 421 000 (532 580)

2. Plaukimas – 337 100 (289 980)

3. Irklavimas – 253 000 (106 280)

4. Aviacija – 227 500 (197 380)

5. Lengvoji atletika – 198 700 (207 280)

6. Šiuolaikinė penkiakovė – 191 000 (210 180)

7. Baidarių ir kanojų irklavimas – 171 000 (106 680)

8. Dviračių sportas – 138 800 (140 380)

9. Rankinis – 104 000 (101 580)

10. Gimnastika – 94 000 (84380)

11. Sportiniai šokiai – 90 000 (75 680)

12. Imtynės – 88 000 (93 780)

13. Sunkioji atletika – 85 000 (57 880)

14. Buriavimas – 81 900 (82 080)

15. Boksas – 81 500 (90 280)

16. Orientavimosi sportas – 75 500 (66 080)

17. Kiokušin karate – 74 300 (61 080)

18. Tinklinis – 73 000 (65 480)

19. Automobilių sportas – 65 500 (59 480)

20. Stalo tenisas – 64 000 (68 480)

21. Motorlaivių sportas – 55 100 (42 380)

22. Šaudymo sportas – 55 000 (60 080)

23. Futbolas – 54 800 (54 980)

24. Ledo ritulys – 53 100 (45 580)

25. Biatlonas – 50 800 (41 980)

26. Regbis – 48 800 (40 480)

27. Žolės riedulys – 47 900 (47 480)

28. Dziudo – 47 400 (49 480)

29. Beisbolas – 43 100 (33 780)

30. Tenisas – 37 000 (40 080)

31. Šaškės – 35 900 (27 780)

32. Slidinėjimas – 35 800 (35 680)

33. Šachmatai – 35 500 (29 780)

34. Kultūrizmas ir kūno rengyba – 32 000 (24 380)

35. Motociklų sportas – 31 500 (25 980)

36. Universalios kovos – 30 500 (22 880)

37. Sambo – 29 100 (27 480)

38. Kikboksas – 28 500 (21 880)

39. Badmintonas – 28 800 (22 180)

40. Imtynės už diržų ir pankrationas – 21 500 (-)

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...