captcha

Jūsų klausimas priimtas

NBA treneris J. Valančiūnui siūlo nežaisti rinktinėje

Londono „CitySport“ krepšinio salėje išvydęs lietuvišką veidą Billas Bayno nušvito šypsena – 54-erių treneris iškart suprato, kad kalba pakryps apie vieną jo mėgstamiausių auklėtinių. „Jonas – mano sūnus, aš jį labai myliu. Jis man dažnai paskambina ir mes pasikalbame tiek apie krepšinį, tiek apie gyvenimą“, – Krepšinis.lt prisipažino su 213 cm ūgio lietuviu dvejus metus Toronte dirbęs treneris.
USA Today Sports/Scanpix nuotr.
USA Today Sports/Scanpix nuotr.

2015 metais „Raptors“ klubo trenerių štabą dėl sveikatos problemų palikęs ir jau antrą sezoną Indianos „Pacers“ ekipoje dirbantis krepšinio specialistas savo buvusio auklėtinio neapleidžia – J. Valančiūnui telefonu negaili patarimų.

Stiprų trenerio ir krepšininko ryšį įžvelgti galima ir klausantis B. Bayno minčių apie Joną – lietuvio žaidimą jis vertina kiek kitaip nei daugelis ekspertų ar sirgalių.

„Jis gal ir galėtų pelnyti po 20 taškų, bet galbūt tada komanda rikiuotųsi penktoje ar šeštoje vietoje. Savo vaidmenį „Raptors“ klube Jonas atlieka nepriekaištingai. Tiek DeMaras, tiek Kyle'as lygoje žaidžia ilgiau nei JV – laikui bėgant ateis ir jo eilė, bet dabar paprasčiausiai Toronto ekipai to nereikia.

Taškus renka būtent šie du žaidėjai, o kitiems skiriamos kitos užduotys: akivaizdu, kad tokia strategija veikia, nes jie užima antrą vietą Rytuose“, – aiškino jis, pabrėžęs, kad 24-erių lietuviui kur kas svarbiau komandos rezultatai nei asmeninė statistika.

Ir panašu, kad treneris žino, ką kalba. Jonas šiemet renka 0,7 taško mažiau nei praėjusiais metais, o po žvėriškų ar net rekordinių pasirodymų kartoja tą pačią banalią frazę – „pergalė yra svarbiausia“. Net ir antradienį, pagerinęs visų laikų NBA lietuvių atkovotų kamuolių rekordą (23), uteniškis liko ištikimas sau.

Toronto „Raptors“ šiame sezone tikisi Rytų konferencijoje nukonkuruoti NBA čempioną Klivlando „Cavaliers“ klubą, o norėdamas padėti komandai pasiekti šį tikslą JV daro viską, ką jam liepia treneris. Ir didžiausias pastarųjų metų Dwane'o Casey prašymas – patikimai ginti savąjį krepšį.

„Visoje NBA tik keli vidurio puolėjai puikiai ginasi pikenrolo situacijoje. Jose būtent centrai atsiduria sudėtingiausioje pozicijoje: jų ginamas žmogus visada stato užtvarą, todėl jiems reikia ir prižiūrėti su kamuoliu esantį gynėją, ir spėti grįžti prie savo ginamojo. Toks šių laikų NBA stilius, todėl Jonas dirba, kad prie jo prisitaikytų. Ir jam neblogai sekasi“, – mintimis dalijosi B. Bayno.

Ir specialistas neabejoja, kad nors Jonas per 26 žaidimo minutes ir vidutiniškai pelno „tik“ 12,1 taško bei po krepšiais sugriebia 9,8 kamuolio, centro vieta – „Visų žvaigždžių“ rungtynėse.

Tiesa, dabartinis „Pacers“ vairininko asistentas prisibijo, kad lietuvio progresą sužlugdyti gali trauma. Bet ne patirta rungtynių metu, o nuo paprasčiausio nuovargio.

„Kažkuriuo karjeros momentu jam teks padaryti pertrauką, nes gali nusitraukti kelio raiščius ar patirti kitą labai sunkią traumą. Mano akimis Jonas šią vasarą jau buvo pasiekęs tą ribą, kai jo kūnas buvo tiesiog išgręžtas“, – nusivylimu įvertintą JV pasirodymą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse aiškino B. Bayno, pataręs Jonui rimtai pasvarstyti apie poilsį artėjančią vasarą.

USA Today Sports/Scanpix nuotr.

– NBA sezonas jau praktiškai įpusėjo. Kokį įspūdį kol kas palieka Jono žaidimas? – Krepšinis.lt paklausė B. Bayno.

– Neteko stebėti itin daug jo žaidimo, nes prieš juos žaisime tik kovo mėnesį, bet kelias rungtynes pasižiūrėjau per televiziją. Visgi žiūrėdamas į statistiką matau, kad jis žaidžia nuosekliai – pelno po 12-13 taškų, atkovoja po 10-11 kamuolių per rungtynes, komanda gerai žaidžia gynyboje – vien faktas, kad jie Rytų konferencijoje užima antrą vietą, daug ką pasako apie visą sudėtį.

O kalbant apie Joną, tai jis dirba savo darbą: saugo krepšį, stumdosi su aukštaūgiais. Žinau, kad jis vis dar tobulina gynybą pikenrolo metu. Bet žinote, jis tikrai rungtyniauja solidžiai ir nuosekliai. NBA lygoje demonstruoti nuoseklų žaidimą yra didelis pliusas, o JV savo darbą atlieka kiekvienose rungtynėse.

– Daugelis tikėjosi, kad šiame sezone Jono žaidime išvys lūžį, bet statistikos grafoje nematydami 20 taškų ir 15 atkovotų kamuolių vidurkio sirgaliai ir ekspertai liko nusivylę.

– Manau, kad tai neteisinga: Kyle'as ir DeMaras yra komandos žvaigždės, kurios kartu per rungtynes atlieka 60 metimų, todėl akivaizdu, kad Jonui nebelieka metimų, kuriais jis galėtų kaskart rinkti po 20 taškų. Tiesiog jo vaidmuo komandoje yra visai kitoks – „Raptors“ žaidimas paremtas gynėjų dominavimu. Aišku, jis ir toliau išlieka efektyvus, iš žaidimo atakuodamas 60 proc. tikslumu, ką darydavo ir anksčiau, tiksliai realizuoja baudų metimus, ginasi, saugo krepšį – būtent dėl šių užduočių jam mokami tokie dideli pinigai. Jis kontroliuoja tik tai, ką gali.

Sirgaliai visuomet nori daugiau, tačiau reikia pasižiūrėti į Toronto komandos dinamiškumą – jiems paprasčiau nereikia, kad jis kiekvienose rungtynėse įmestų po 20 taškų. Tas pats juk buvo rinktinėje – Jonas nerinko po 20 taškų, bet komanda žaidė sėkmingai, nes jis paprasčiausiai atliko savo darbą. Jeigu jis nepelno po 20 taškų rinktinėje, tai kaip sirgaliai gali tikėtis, kad jis tiek rinks NBA? Svarbiausia, kad šį vaikį labai lengva treniruoti, jis noriai mokosi ir yra tikras laimėtojas.

– Kartais Jonas didesnę rungtynių dalį prasėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio. Dwane'as Casey pabrėžė, kad jei jis nori gauti daugiau minučių, privalo dominuoti. Bet kaip jam dominuoti negaunant kamuolio?

– Treneris kalba labiau apie gynybą, ne puolimą. Jonas turi dominuoti gindamasis ir kovodamas dėl kamuolių. Žinote, kiekviena komanda yra kitokia: kai kartu žaidė Shaqas su Kobe, tai šie dominuojantys žaidėjai buvo skirtingų pozicijų, o „Raptors“ turi du gynėjus, kuriems leidžiama atlikti po 25 metimus. Tiesiog Toronte toks Jono vaidmuo. Kai kuriuos žaidėjus tai blaškytų ir paveiktų žaidimą, bet JV yra kitoks: jis daro viską, kas jam yra liepiama, ir taip stengiasi padidinti savo minutes aikštėje.

Neabejoju, kad jis norėtų žaisti ilgiau, ir tai tikriausiai atsitiks, bet NBA sezonas – labai ilgas. JV aikštėje atiduoda visas jėgas, todėl jei kiekvienose rungtynėse žais po 35 minutes, vieną dieną gali tiesiog sulūžti. Manau, kad komanda yra ir apie tai pagalvojusi. Ir žinote, ne statistika svarbiausia, o pergalės. Kai imama galvoti apie statistiką, man toks požiūris – pralaimėtojo, nes tai gali pakenkti komandai. O kalbant atvirai, manau, kad žaisdamas rinktinėje jis netgi gauna mažiau kamuolių.

– Rio Joną varžovai dažnai dvigubindavo, o kartais net ir trigubindavo, todėl nebuvo lengva jam įkišti kamuolius.

– Aš pats žiūrėjau jūsų rinktinės rungtynės – komandos draugai jam neduodavo kamuolio. Todėl nematau didelio skirtumo (šypteli).

– Rytų konferencijos pusfinalyje su Majamio „Heat“, iki traumos, Jonas per tris mačus pelnė po 18,3 kamuolio ir sugriebė po 12,6 kamuolio. Ne ką prasčiau jis atrodė ir serijoje prieš Indianos „Pacers“. Jeigu komanda matė, kad jis gali būti nesustabdomas puolime, tai kodėl atėjus naujam sezonui reikia vėl grįžti prie senų įpročių?

– Jis gal ir galėtų pelnyti po 20 taškų, bet galbūt tada komanda rikiuotųsi penktoje ar šeštoje vietoje. Savo vaidmenį „Raptors“ klube Jonas atlieka nepriekaištingai. Tiek DeMaras, tiek Kyle'as lygoje žaidžia ilgiau nei JV – laikui bėgant ateis ir jo eilė, bet dabar paprasčiausiai Toronto ekipai to nereikia. Taškus renka būtent šie du žaidėjai, o kitiems skiriamos kitos užduotys: akivaizdu, kad tokia strategija veikia, nes jie užima antrą vietą Rytuose.

– Bet kalbant apie gynybą, tai nei K. Lowry, nei D. DeRozanas įspūdingomis pastangomis joje nepasižymi. Kodėl tokiu atveju kalbama tik apie prastą Jono gynybą?

– NBA visas žaidimas yra paremtas pikenrolu, o jo metu blogiausioje pozicijoje visada atsiduria būtent centras. Jam sunkiausia apsiginti, todėl tiek daug apie tai ir kalbama.

– O ar įžvelgiate progresą Jono gynyboje ir kojų miklume?

– Manau, kad jis žaidžia vis geriau, nors tai ir nėra lengva. Visoje NBA tik keli vidurio puolėjai puikiai ginasi pikenrolo situacijoje. Jose būtent centrai atsiduria sudėtingiausioje pozicijoje: jų ginamas žmogus visada stato užtvarą, todėl jiems reikia ir prižiūrėti su kamuoliu esantį gynėją, ir spėti grįžti prie savo ginamojo. Toks šių laikų NBA stilius, todėl Jonas dirba, kad prie jo prisitaikytų. Ir jam neblogai sekasi.

Bet vėlgi norėčiau pasakyti, kad per daug žmonių akcentuoja taškus – man asmeniškai tai blogoji NBA pusė. Visi rūpinasi tik taškais, vietoje to, kad koncentruotųsi ties pergalėmis. JV yra laimėtojas, todėl būtent ties šiuo aspektu žmonės ir turėtų koncentruotis.

– O kokią matote jo ateitį NBA lygoje?

– Jis būsimas „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis. Jis tikrai tokiu taps.

– Bet tai jau penktas jo sezonas. Kiek metų dar gali prireikti?

– Galbūt dviejų, galbūt jau kitąmet jį jose jau išvysime.

– Bet ar jis gali tai pasiekti žaisdamas Toronte? Pastaruoju metu netyla kalbos apie galimybę Joną išmainyti.

– Gandai yra gandai – aš tikrai nemanau, kad jie kada nors jį išmainys, nes jis tinka jų sistemai. Pagal dabartinį komandos branduolį galima spėti, kad ji tarp elitinių lygos klubų išsilaikyti turėtų dar 3-4 metus.

– Yra komandų, kurių žaidimas sukasi aplink centrus, bet yra ir tokių, kuriose jie visai nereikalingi. Kodėl NBA klubų požiūris į žaidimo stilių taip išsiskyrė?

– Viršų ima analitikai – jie sako: žaisk mažesniu penketu, žaisk greičiau, daugiau atakuok iš toli. Bet aš manau, kad geri centrai lygai visuomet bus reikalingi – jūs pasižiūrėkite į Joelį Embiidą ar Kristapą Porzingį: vis tiek viskas labiau krypsta į žaidimą, kai keturi maži žaidėjai aplipdomi aplink didelį. Tas pats Draymondas Greenas – jis penktu numeriu žaidžia tik 10 minučių per rungtynes, o likusį laiką centro pozicijoje rungtyniauja Zaza Pačulija ir Davidas Westas. Viskas nėra taip drastiška, kaip žmonės kalba. Bet lygoje vis mažiau dėmesio skiriama žaidimui ties ūseliu, nes analitikų teigimu taip sumažėja pataikymo procentas – tai dar viena priežastis, kodėl JV negauna tiek daug kamuolių.

– Todėl jam reikėtų tiesiog dažniau žaisti paprasčiausią pikenrolą?

– Taip. Ir jį jis žaidžia labai gerai – gavęs kamuolį gali ir pats užbaigti ataką, ir atlikti perdavimą komandos draugui. Žinote, aš su JV apie tai nuolat pasikalbu: jis jautė spaudimą, nes Lietuvoje visi labai kritiški – jis man parodė tuos straipsnius. Jonui tai labai svarbu, o daugiausiai kritikos buvo rašoma tik dėl taškų. Nors viskas turėtų būti apie pergales. O jis laimi.

– Po Rio daugeliui susidarė įspūdį, kad Jonas turėjo sunkumų kovodamas savo galvoje. Ar iš pokalbių su juo tokį įspūdį susidarėte ir jūs?

– Ne! Jo olimpinių žaidynių problema buvo ta, kad jis visą savo gyvenimą krepšinį žaidžia be jokių pertraukų: jo kūnas tiesiog pavargęs. Jonas per NBA sezoną sužaidžia daugiau nei 100 rungtynių, o rinktinėje dar turi po porą treniruočių per dieną ir po to dar šešias savaites toliau žaidžia krepšinį. Ir kūnas tiesiog nebegali atlaikyti – taip traumas gavo ir Kevinas Durantas, ir Russellas Westbrookas.

Kažkuriuo karjeros momentu jam teks padaryti pertrauką, nes gali nusitraukti kelio raiščius ar patirti kitą labai sunkią traumą. Mano akimis Jonas šią vasarą jau buvo pasiekęs tą ribą, kai jo kūnas buvo tiesiog išgręžtas.

– Į ką JV reikėtų koncentruotis artėjančius kelerius metus?

– Ir toliau dirbti su savo kūnu: reikia būti lengvam ir stiprinti juosmenį. Jeigu sversi 120-130 kg – vieną dieną tiesiog sulūši. Todėl jam reikėtų ir toliau išlaikyti mažą kūno riebalų kiekį ir mažą svorį – tai svarbiausias dalykas. Ir poilsis. Manau, kad tarpsezonyje jam reikalingas poilsis, kad kūnas pailsėtų. Per pastaruosius 10 metų jis tikrai neturėjo pakankamai poilsio, nes nuolat žaisdavo nacionalinėse komandose.

Ir aš suprantu, nes krepšinis yra tikras Lietuvos pasididžiavimas. Galbūt net didesnis nei JAV, nes pas mus krepšinis nėra sportas numeris vienas, o Lietuvoje jis būtent toks. Žinau, kad tiek fanams, tiek visai jūsų šaliai tai yra svarbu. Bet JV taip pat turi galvoti ir apie savo kūną – jeigu jis nepailsės, tiesiog vieną dieną sulūš: visi lūžta, o jis juk ne superžmogus.

– Kaip tik šią vasarą laukia Europos krepšinio čempionatas, kuris pagal naują FIBA sistemą nebeturės jokios reikšmės kovoje dėl vietų didesniuose turnyruose.

– Manau, kad būtent šiemet jis turėtų pailsėti ir pasitaupyti pasaulio čempionatui ir olimpinėms žaidynėms.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...