captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medalių mainų laukia be entuziazmo: galiu likti be nieko

Austra Skujytė – antroji Lietuvos sportininkė, kuriai olimpinį medalį artėjant didžiosioms metų šventėms dedikavo dopingo kontrolieriai. Vos prieš dvi savaites panašią žinią išgirdo imtynininkas Mindaugas Mizgaitis. Bet mainyti 2008 metais Pekine pelnytos bronzos į sidabrą 37-erių sunkiasvoris neketina skubėti, baimindamasis likti be nieko.
 
DELFI.lt montažas
DELFI.lt montažas
Tebėra nežinioje
 
A. Skujytė nieko nepeštų, jei paprašytų M. Mizgaičio patarimo.
 
Pastarasis lapkričio viduryje tapo pirmuoju Lietuvos olimpiečiu, kurį rezultatų suvestinėse „paaukštino“ dopingo kontrolė.
 
Prabėgus aštuoneriems metams po Pekino žaidynių paskelbta, kad graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 120 kg sidabrą laimėjęs Rusijos atstovas Chasanas Barojevas diskvalifikuotas ir privalo užleisti savo poziciją žemiau likusiems sportininkams. O konkrečiai – trečią vietą tuomet užėmusiam M. Mizgaičiui.
 
Pakartotinai ištirtame Ch. Barojevo mėginyje buvo rasta anaboliniams steroidams priskiriamo draudžiamo preparato turinabolio.
 
Osetinas sidabro medalį turėtų perduoti lietuviui, pastarojo bronzos jau laukia apdovanojimų pakylos pašonėje likęs prancūzas Yannickas Szczepaniakas.
 
Bet tai – tik teorija. Kaip medalių mainai vyks realybėje, M. Mizgaitis iki šiol neturi žalio supratimo.
 
R. Meilutytės pavyzdys neguodžia
 
Lietuvos imtynių federacija (LIF) kol kas nėra gavusi oficialaus Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) patvirtinimo apie peržiūrėtus Pekino žaidynių rezultatus.
 
„Internete žinia paskelbta, vietos jau pakeistos, bet kol nėra dokumentų, nieko daryti neišeina. Turi ateiti raštas – tik tuomet bus galima judėti toliau. Bet ką konkrečiai reikės daryti, aš nežinau, juk mano atvejis – pirmas toks“, – DELFI sakė M. Mizgaitis.
 
Imtynininkas nuogąstauja, kad iki fizinės atkurtos teisybės išraiškos – sidabrinio medalio jo saujoje – dar labai toli. O gal naujo apdovanojimo lietuvis apskritai nesulauks.
 
Teoriškai Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) turėtų pareikalauti Ch. Barojevo grąžinti medalį.
 
Problema ta, kad 34-erių Rusijos atstovas nebesportuoja – buvęs olimpietis nėrė į politikos vandenis ir šiuo metu eina Šiaurės Osetijos respublikos sporto ministro pareigas. Tad dėl sankcijų, kurios grėstų nevykdant IOC ir UWW nurodymų, jam nei šilta, nei šalta.
 
Pats Ch. Barojevas jau paskelbė nesiruošiantis atiduoti Pekino sidabro. Tiesa, jis ketina gintis teisinėmis priemonėmis, pateikdamas skundą Tarptautiniam sporto arbitražo teismui (CAS). Jei buvusio imtynininko byla išties pasiektų Lozaną (Šveicarija), medalių klausimas būtų įšaldytas veikiausiai bent metams.
 
Jeigu Ch. Barojevas nuspręstų apskritai ignoruoti IOC reikalavimus, pastarajam reikėtų gaminti naują medalį M. Mizgaičiui.
 
Bet lietuvis beveik tikras, kad grąžinęs bronzinį apdovanojimą, tauresnį metalą matytų kaip savo ausis.
 
„Aš esu įsitikinęs beveik šimtu procentų, kad taip ir bus. Bent jau tikrai nemanau, kad tai bus greita ir trumpa procedūra“, – svarstė M. Mizgaitis.
 
Jo dvejonės išties turi realų pagrindą. Panašioje padėtyje buvo atsidūrusi plaukikė Rūta Meilutytė, tik šiemet atgavusi dar 2013-aisiais iškovotą Europos plaukimo trumpuoju (25 m) taku pirmenybių auksą.
 
Danijoje vykusio čempionato 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietę aplenkė Julija Jefimova. Netrukus rusė įkliuvo dopingo kontrolieriams, ir visi jos Danijoje pasiekti rezultatai buvo anuliuoti. Bet atiduoti trofėjų plaukikė nesiteikė: ilgai delsusi Rusijos plaukimo federacija galiausiai paaiškino, esą medaliai nežinia kur pasimetę. Tad danai R. Meilutytei pagamino naują auksinį apdovanojimą.
 
Todėl kai M. Mizgaitis atostogaudamas savo telefone rado krūvą sveikinimų žinučių ir suprato, kas nutikę, į euforiją nepuolė.
 
„Kai pradėjo visus buvusios SSRS atstovus „kirsti“ dėl to paties preparato, kilo mintis, kad pasikeisti gali ir mano pozicija. Nebuvo tai labai netikėta. Nebuvo ir didelio džiaugsmo. Juk praėjo labai daug metų.
 
A. Skujytė turbūt pasijautė kitaip – ji medalio neturėjo, iš penktos vietos pakilo į trečią. O aš apdovanojimą vis tiek buvau gavęs, keičiasi tik jo spalva. Gal, kai viskas bus baigta, kai naujas medalis atsidurs mano namuose, sakysiu kitaip, bet dabar emocijų nėra“, – dėstė M. Mizgaitis.
 
Primename, kad šią savaitę CAS paskelbė nuosprendį 2012 metų Londono žaidynėse trečią vietą užėmusiai Rusijos daugiakovininkei Tatjanai Černovai. Dėl dopingo vartojimo jos rezultatas olimpiadoje buvo anuliuotas. Anksčiau analogiškų sankcijų susilaukė ir ukrainietė Liudmila Josipenka, Londone finišavusi ketvirta. Tad išbraukus dvi konkurentes, A. Skujytė pakilo į prizinę vietą.
 
Premijas ne tik atims, bet ir pridės
 
Varžovų diskvalifikacijos turėtų papildyti ir Lietuvos olimpiečių kišenes.
 
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovybė nusprendė, kad dopingo kontrolierių pakoreguoti varžybų protokolai suteikia pagrindo atitinkamai keisti ir pasižymėjusių sportininkų premijas.
 
M. Mizgaičiui už bronzą Pekine atiteko 150 tūkst. litų (43,44 tūkst. eurų). Olimpinis sidabras valstybės vertinamas 57,92 tūkst. eurų, tad imtynininkui turėtų būti išmokėtas skirtumas – 14,48 tūkst. eurų.
 
17,38 tūkst. eurų dydžio premija prieš ketverius metus apdovanota A. Skujytė papildomai turėtų gauti 26 tūkst. eurų.
 
Abu atletai ir taip buvo užsitikrinę nusipelniusio sportininko rentą, skiriamą olimpinių žaidynių prizininkams po karjeros didžiajame sporte pabaigos. A. Skujytė 2004 metais tapo Atėnų olimpine vicečempione.
 
Netikėtos pajamos laukia ir kito imtynininko Mindaugo Ežerskio. Pastarasis Pekine svorio kategorijoje iki 96 kilogramų užėmė septintą vietą, bet anuliavus kazacho Aseto Mambetovo rezultatą, kyla į penktą poziciją. Dėl to į treneriu jau tapusio olimpiečio sąskaitą turėtų „įkristi“ 8,69 tūkst. eurų.
 
„Turime pavyzdžių, kai dėl teigiamo dopingo testo Lietuvos sportininkų rezultatai panaikinami. Tuomet jiems neskiriamos premijos. Natūralu, kad įstatymas turėtų veikti ir „į priešingą pusę“. Lauksime sportininkų prašymų, pakoreguotų varžybų protokolų ir tuomet priimsime sprendimą dėl naujų premijų skyrimo“, – DELFI sakė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.
 
Primename, kad 2010 metais Europos čempione tapusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė, kurios dopingo testas buvo teigiamas, buvo priversta grąžinti ne tik aukso medalį, bet ir jau išmokėtą valstybinę premiją. Bėgikė visos sumos – 11,58 tūkst. eurų – dar nėra atidavusi, jos treneris Romas Sausaitis tai jau padarė.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...