captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė nusiteikusi revanšui Tokijuje

„Įsivaizduokite verslininką, kuris daug dirba, daug investuoja ir vieną dieną bach! – verslas sugriūva“, – savijautą po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių DELFI nusakė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Nurijusi apmaudą geriausia šalies penkiakovininkė nori atsigriebti po ketverių metų. Bet nuo pirmų žingsnių ją lydėjusio trenerio Jevgenijaus Kliosovo Tokijuje gali nebebūti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žirgo mįslė

Gėlių ir sveikinimų jūra, raudonas kilimas ir geriausio metų Lietuvos trenerio prizas – po Londono žaidynių J. Kliosovas kartu su olimpine čempione tapusia savo auklėtine maudėsi dėmesio bangose.

Kur kas kuklesnės buvo iškilmės praėjusią savaitę, kuomet šiuolaikinės penkiakovės specialistas kartu su būriu sporto veteranų išklausė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus palinkėjimų artėjančio 70-mečio proga.

„Turbūt toks likimas“, – atsiduso spalio pabaigoje jubiliejų švęsiantis treneris, kalbai pakrypus apie Brazilijoje į šipulius dužusias auksines viltis.

Po triumfo Londone toliau titulus skynusi ir pagrindine favorite apginti titulą Rio de Žaneire laikyta L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė kapituliavo jojimo rungtyje, žirgui atsisakius šokti per kliūtis.

Nė taško nepelniusi 32-ejų vilnietė iškrito iš kovos dėl apdovanojimų ir bendroje rikiuotėje liko tik 31-a.

2013 metų planetos čempionei, 2015 metų pasaulio taurės varžybų nugalėtojai, 2015-ųjų ir 2016-ųjų Europos pirmenybių aukso laimėtojai tai buvo dūris į paširdžius.

„Apie tokią atomazgą mes net minčių neturėjome. Ketverių metų darbas nuėjo niekais“, – susitaikyti su realybe vis dar nelengva J. Kliosovui.

„Negalima sakyti, kad aš nemoku joti ar kad pirmą kartą atsisėdau ant žirgo. Darbo buvo įdėta beprotiškai daug. Nesuprantu, kodėl taip atsitiko“, – antrino pati sportininkė.

Versijų, kas bene ryškiausiai Lietuvai švytėjusį aukso medalį pavertė pelenais, yra kelios.

Apšilimo metu klusniai komandas vykdžiusį žirgą Calgary Z galėjo išgąsdinti „Deodoro“ komplekse susirinkusi žiūrovų minia arba pabaidyti kita penkiakovininkė Haydy Morsy – egiptietė, specialistų apibūdinama kaip silpna raitelė, pirmame jojimo rungties rate du kartus nukrito nuo to paties žirgo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad net geriausias penkiakovininkas balne negali prilygti eiliniam profesionaliam raiteliui.

Vyrų varžybose nuo kito žirgo krito ir rungties taip pat nebaigė 2013 metų pasaulio čempionas Justinas Kinderis, galutinėje įskaitoje užėmęs tik 34-ą vietą.

Tiek jis, tiek L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė prieš kelionę į Rio de Žaneirą jojimui skyrė papildomą dėmesį. Bet pusmetis treniruočių Riešėje įsikūrusiame žirgyne šalies šiuolaikinės penkiakovės rinktinės lyderių konkūrų asais nepavertė.

„Galime kalbėti, ką norime, bet, anot jojimo trenerių, mūsų penkiakovininkų meistriškumas atitinka pradedančių raitelių lygį“, – DELFI konstatavo šiuolaikinę penkiakovę kuruojantis Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) specialistas Vilius Repšys.

Visko suversti aklai nesėkmei nesiryžta ir J. Kliosovas.

„Galėjo būti ir pačių raitelių kaltės. Dar reikia viską išanalizuoti. To kol kas nepadarėme, atostogavome“, – teigė treneris.

Nusitaikė į Tokijų

Po žaidynių tiek jis, tiek jo auklėtinė prasiblaškyti iškeliavo į šiltesnius kraštus – tik skirtingais maršrutais.

Gali būti, kad jų keliai daugiau ir nebesusikirs, nors L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė trauktis iš didžiojo sporto neketina.

Po Londono olimpiados penkiakovininkė, kalbėdama apie savo ateitį, mintims leisdavo keliauti tik iki Rio de Žaneiro.

Net ir prieš dvejus metus Lietuvai gavus teisę 2017-aisiais surengti pasaulio taurės finalo varžybas Druskininkuose, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė neskubėjo pažadėti pirmą kartą gyvenime pasirodysianti tautiečių publikai.

Dabar dvejonių nebeliko.

„Laura supyko ir nori atsigriebti, nori savo olimpinio medalio, kuris Rio de Žaneire jau buvo kišenėje. Karjeros ji nebaigs ir ruošis Tokijo žaidynėms“, – DELFI tikino J. Kliosovas.

Ketinimų toliau sportuoti neslėpė ir pati šalies penkiakovės pažiba.

„Ketveri metai – nemažas laiko tarpas, per juos visko gali nutikti. Bet noro varžytis Tokijuje turiu“, – sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Žaidynės Japonijos sostinėje lietuvei būtų ketvirtos karjeroje. Tačiau ar siekti olimpinio kelialapio jai vėl padės J. Kliosovas – nežinia: dar 2002 metais susiklijavęs tandemas gali iširti.

Treniruoti gali ir sutuoktinis

Gandai apie sportininkės ir trenerio skyrybas ėmė sklisti dar praėjusį mėnesį, nepaisant to, jog DELFI kalbinti LOSC ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos atstovai galimas permainas vertino neigiamai.

Paklaustas, kas paskatino sporto užkulisiuose kilusias kalbas, J. Kliosovas tikino pats susimąstęs apie pensiją.

„Dar iki galo nežinau, bet jau norėčiau baigti. Reikia eiti į poilsį, tegu jaunimas dirba. Tai apsvarstėme kartu su Laura. Ar ji išleidžia mane į pensiją? Dar galvoja“, – dėstė iš Kaliningrado kilęs specialistas.

Tuo metu L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė DELFI tvirtino nenutuokianti apie trenerio planus ir su juo nebendravusi kone nuo Rio de Žaneiro žaidynių.

„Nežinau, kokios mano trenerio mintys ir norai, seniai su juo nekalbėjau, seniai nemačiau“, – pečiais traukė Londono olimpinė čempionė.

Paklausta, ar pagrindinio trenerio funkcijas iš J. Kliosovo galėtų perimti jos sutuoktinis, dukart olimpinis prizininkas Andrejus Zadneprovskis, penkiakovininkė tokios tikimybės neatmetė.

„Mane treniruoti gali bet kas. Esu labai savarankiška – man tiesiog reikia šalia turėti padėjėją. Surinkusi tiek patirties puikiai žinau, kaip treniruotis, kokiais krūviais. Dviračio čia nebeišrasi. Juk aš pati geriausiai pažįstu save, savo kūną. Bet dabar aš nieko neieškau, tik ilsiuosi ir apie nieką negalvoju“, – įvykių nenorėjo skubinti olimpietė.

Veteranui apmaudu dėl sportininkų

J. Kliosovas įsitikinęs, kad kvalifikuotų trenerių, kurie galėtų jį pakeisti ir tęsti darbą su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene, Lietuvoje yra.

„Pavyzdžiui, Kaune dirba Henrikas Eismontas, Vilniuje – Viačeslavas ir Artūras Kalininai, Pavelas Makarovas. Manau, kad viskas jai bus gerai“, – diplomatiškas buvo specialistas.

Bet žymiausiam nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės treneriui Jurijui Moskvičiovui atrodo kitaip.

„Ar esama lygiavertės pamainos? Turbūt ne. Amatininkų yra, bet tikru treneriu reikia gimti“, – DELFI teigė 72-ejų veteranas.

Tokius sportininkus kaip A. Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas, J. Kinderis ir Donata Rimšaitė ugdęs penkiakovės guru su sportu atsisveikino 2014 metais. Atsisveikino ne savo noru – treneris planavo dirbti iki Rio de Žaneiro žaidynių, bet nuo jo nusisuko auklėtiniai.

J. Moskvičiovo manymu, panašioje situacijoje dabar atsidūręs J. Kliosovas.

„Užaugę sportininkai pradeda diktuoti sąlygas, nebesiskaito su treneriais. Galvoja, kad viską patys pasiekė, o treneriai – ne prie ko. Gerai tai ar blogai, bet taip jau yra. Iš tikrųjų, dabar Laurai trenerio jau nereikia – iš principo, ją gali bet kas treniruoti. Geresnė ji jau nepasidarys, reikia tik išlaikyti formą.

Sovietmečiu buvo toks garsus rusų plaukikas Vladimiras Salnikovas(keturiskart olimpinis čempionas, dabar vadovaujantis Rusijos plaukimo federacijai – DELFI). Kuomet jau buvo zenite, trenere jis pasirinko savo žmoną – tam, kad pinigai liktų šeimoje. Ir vis vien toliau dominavo, nes tiesiog neturėjo lygių – nesvarbu, ar žmona, ar kas kitas „ant bortelio“ sėdėdavo. Taip pat ir Laurai nebėra didelės reikšmės, kas su ja dirbs“, – palygino J. Moskvičiovas.

Pastaruoju metu kartu su J. Kliosovu L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės trenerių komandą sudarė dar du specialistai: Gediminas Pikūnas buvo atsakingas už jojimą, Egidijus Tindžiulis – už plaukimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...