captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos krepšinis: kaip buvo perdalintos įtakos zonos

Vilionės, bauginimai, teisinės priemonės – Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) išgyveno vieną audringiausių laikotarpių organizacijos istorijoje, bandydama įsiskverbti gilyn į gynybinius Eurolygos apkasus. Prasidedant europiniam krepšinio sezonui, Krepšinis.lt apžvelgė mūšio lauką ir įvertino agresyvios FIBA ekspansijos rezultatus.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Bloškė 16 metų atgal

1938 metais pasinaudojusi Vakarų sąjungininkų neryžtingumu ir naujo karinio konflikto baime, nacistinė Vokietija nenuaidėjus nė vienam šūviui užėmė ir prijungė prie savo teritorijos Austriją.

Sėkmingai įvykdytas anšliusas, sulaužęs Versalio taikos sutartį, paskatino Trečiąjį reichą tolesniems plėtros žingsniams. Tais pačiais metais toliau nuolaidžiavusios didžiosios valstybės pasirašė Miuncheno susitarimą, kuriuo „už akių“ perleido Vokietijai Sudetų sritį, iki tol priklausiusią Čekoslovakijai.

Kuo ši istorijos pamoka aktuali Europos krepšiniui?

Jei du dešimtmečius Senojo žemyno klubinį krepšinį vienijusią Eurolygą sugretintume su tarpukario Vakarais, akivaizdu, kad savąjį anšliusą ji taip pat patyrė.

FIBA, veikdama per savo kontinentinį padalinį Miunchene, pakilo į revanšistinį žygį, nusitaikiusi susigrąžinti tai, ką prarado 2000 metais – klubinio krepšinio kontrolę Europoje.

„Jūsų krepšinio rinktinė diskvalifikuojama iš Europos krepšinio čempionato“, – tokia „FIBA Europe“ generalinio sekretoriaus Kamilio Novako pasirašyta žinutė vėlų balandžio 15 dienos vakarą sudrebino 14 nacionalinių federacijų, tarp jų – ir Lietuvos, pašto dėžutes.

Taip prasidėjo tai, kas vėliau pakrikštyta karu Europos krepšinyje. Iš šešėlio netrukus žengė ir pagrindinis šios kampanijos iniciatorius Patrickas Baumannas – FIBA generalinis sekretorius dar padidino spaudimą atsižegnoti nuo Eurolygos, grasindamas pašalinimu ir iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

 Tokiais žingsniais per nacionalines federacijas siekta klubus varu nuvaryti į FIBA kuriamą Čempionų lygą, kurios tvarkaraštyje jau numatyti nuo futbolo sistemos nusižiūrėti rinktinių atrankos varžybų „langai“.

Tik užpultoji pusė šįsyk iš karto griebėsi atsakomųjų veiksmų: iš Barselonos, kur įsikūrusi Eurolyga, ėmė skrieti skundai Europos Komisijai ir Miuncheno regioniniam teismui, Jordi Bertomeu vadovaujama organizacija surado naujų rėmėjų, padidino prizinį fondą ir reformavo varžybų sistemą.

Kelis mėnesius siautęs uraganas pamažu išsikvėpė vasarą, taip ir nedetonavus galingiausių P. Baumanno arsenale laikytų bombų – nė viena šalis iki šiol nepatyrė realių FIBA sankcijų.

Bet nacionalinės federacijos ir klubai turėjo imtis įvairių taktinių manevrų, kad išvengtų bausmių, o dalis jų galiausiai nusprendė pereiti į FIBA stovyklą.

Trečiadienį prasidedantį Europos taurių turnyrų sezoną visa ši košė sugrąžino į 2000 metų situaciją, kuomet klubų varžybų sistema žemyne turėjo dvi „galvas“: FIBA rengiamą Suprolygą ir ką tik įkurtą nepriklausomą Eurolygą.

Tad kaip atrodo perbraižytas Europos krepšinio žemėlapis praūžus pirmai karinei FIBA ekspedicijai, kurių, reikia manyti, ateityje bus ir daugiau?

Daug triukšmo dėl prancūzų

Stambiausiu FIBA laimikiu tapo Prancūzija.

Neatsitiktinai naujosios Čempionų lygos pristatymas praėjusį pavasarį buvo surengtas Paryžiuje – Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas Jeanas-Pierre'as Siutat nuosekliai rėmė FIBA planus ir aplink save sugebėjo suburti visus šalies klubus.

Prancūzų perbėgimas turėjo būti skaudus šią rinką vienu savo prioritetų laikiusiai Eurolygai. Prestižinis turnyras neteko dviejų komandų, žaidusių praėjusiame sezone, o antros pakopos Europos taurės varžybos – dar trijų klubų.

Šiemet FIBA turnyruose dalyvaus net aštuonios Prancūzijos ekipos: pusė – Čempionų lygoje, pusė – atnaujintose FIBA Europos taurės pirmenybėse.

FIBA taip pat pavyko atsikovoti Lenkiją, patekusią tarp 14-os grasinimus sankcijomis patyrusių šalių, Belgiją, Rumuniją ir Vengriją.

Lenkijos čempionai iki šiol žaisdavo Eurolygoje, o Belgijos, Rumunijos ir Vengrijos – Europos taurės turnyre, bet dabar jų kelias veda į Čempionų lygą.

Vis dėlto J. Bertomeu prarado tik kelis klubus, abiejuose turnyruose likdavusius tarp autsaiderių.

Be latvių ir estų čempionų

Eurolyga neišvengė nuostolių kitose didelėse rinkose: Vokietijoje, Graikijoje, Turkijoje, Italijoje. Keturi pastarosios šalies klubai, pabūgę pašalinimo iš nacionalinio čempionato, spruko iš Europos taurės varžybų burtų traukimo dieną.

Tačiau FIBA į savo glėbį sugebėjo suimti tik antro ešelono komandas – galingiausi didžiųjų valstybių klubai liko ištikimi Eurolygai.

Lietuvoje, Rusijoje, Izraelyje, Serbijoje ir kitose Balkanų šalyse FIBA laimėjimai dar mažesni.

Po P. Baumanno iškelta vėliava taip pat susibūrė tie, kuriems Eurolygos turnyrų slenksčiai dažnai būdavo per aukšti: čekai, ukrainiečiai, bulgarai, bosniai. Kartu – ir virtinė žemyno krepšinio periferijos – pavyzdžiui, Baltarusijos, Portugalijos ar Kipro – atstovų.

Latvijos ir Estijos klubai irgi žais FIBA organizuojamose varžybose. Tačiau Krepšinis.lt parengtame žemėlapyje, atspindinčiame nacionalinių čempionų pasirinkimus, Baltijos sesės liko neutralios. Mat Latvijoje netikėtai triumfavusi „Valmiera“ nerungtyniaus jokiame europiniame turnyre, o Estijos čempionams Talino „Kalev/Cramo“ mieliausia išlieka rusų kontroliuojama VTB Vieningoji lyga.

Lietuviai užkamšė visas skyles

„Oranžinė“ (tokia Eurolygos logotipo spalva) žemyno dalis sezoną pradeda trečiadienį, „mėlynoji“ – kitą savaitę.

Iš viso 11-os Europos šalių čempionai pergalių sieks Eurolygos organizuojamose varžybose, 19-os konkuruos dėl FIBA įsteigtų prizų.

Daugiausiai klubų į tarptautinę areną delegavo Ispanija ir Turkija – po 10. Keturios šalys – Lietuva, Vokietija, Rusija ir Izraelis – turės atstovų visuose keturiuose žemyno turnyruose.

Eurolygoje dalyvaus 16 klubų iš 9 valstybių, tarp jų – Lietuvos čempionas Kauno „Žalgiris“.

Europos taurės turnyre grumsis 20 ekipų taip pat iš 9 šalių. Lietuviški akcentai – Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“.

FIBA Čempionų lygą pasirinko Klaipėdos „Neptūnas“ ir atrankos etapą įveikęs Utenos „Juventus“, o iš viso dėl naujo trofėjaus kovos 40 komandų iš 22 valstybių.

FIBA Europos taurės varžybose (buvusi FIBA Europos Iššūkio taurė) startuos dar 38 klubai iš 21 šalies. Tarp jų bus Prienų-Birštono „Vytautas“ ir „Šiauliai“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...