captcha

Jūsų klausimas priimtas

Alpinistui S. Damulevičiui pavyko pasiekti Mansalu kalno viršūnę

Vienas žinomiausių Lietuvos alpinistų Saulius Damulevičius įkopė į Manaslu kalno (Dvasios kalno) viršūnę Nepale ir leidžiasi žemyn. Šis kalnas yra aštuntas aukščiausias pasaulyje, taip pat laikomas vienu pavojingiausių.
S. Damulevičiaus nuotr.
S. Damulevičiaus nuotr.

Apie tai, kad pavyko pasiekti viršūnę S. Damulevičius pranešė savo paskyroje „Facebook“. Jis prisipažino triskart užmigęs rašydamas žinutę ir paskelbė, kad visi bendražygiai laikosi gerai.

Mansalu yra aštunta pagal aukštį pasaulio viršukalnė, siekianti 8163 metrus. Kopimą į ją sunkina vėjas, dažnos sniego griūtys. Iki jos S. Damulevičius jau yra įkopęs į visas aukščiausias Pietryčių Azijos viršukalnes.

Kaip 15min sakė jo kolega, alpinistas Paulius Jakutavičius, dabar S. Damulevičiui reikia saugiai nusileisti žemyn ir pabaigti daugiau nei mėnesį trukusią ekspediciją.

„Kiek man žinoma, tai pirmoji Sauliaus (S. Damulevičiaus – aut. past.) 8000-ininkė viršūnė. 2013 m. jis kopė į Nanga Parbat kalną Pakistane. Tačiau neužkopė dėl teroristų išpuolio, per kurį žuvo kitas alpinistas iš Lietuvos – Ernestas Markšaitis. Tad Manaslu – pirmasis aukštesnis nei 8000 m kalnas, į kurį jis užkopė“, – sakė P. Jakutavičius. Šiam kopimui S. Damulevičius ruošėsi vasarą Kirgizijoje, Pamyre. Treniruotėms ir aklimatizacijai pasirinko Avicenos viršukalnę (7134 m), kuri daugeliui iki šiol geriau žinoma „Lenino“ pavadinimu.

„Kiek žinau, ten planavo daryti alpinį kopimą, t.y. kai startuoja alpinistai ir patys viską nešdamiesi užlipa iki viršaus bei nusileidžia. Bet oro sąlygos buvo prastokos, nežinau, ar viskas pavyko“, – sakė P. Jakutavičius.

Šiuo metu į Manaslu (Nepalas) viršukalnę įkopusio alpinisto S. Damulevičiaus laukia antroji ekspedicijos dalis – nusileidimas. Ji, anot jo kolegų, ne ką mažiau svarbi, o dažnai net sudėtingesnė nei pirmoji dalis. „Bendras vardiklis yra tas, kad nusileidimas reikalauja daugiau susikaupimo, dėl to, kad tai yra jau antroji dalis. Pirmajai daliai išnaudoji daug energijos jėgų ir psichologinio nusiteikimo. Tad nusileidimui reikia prisiversti. Yra tas psichologinis momentas, kad net įkopęs į viršūnę nelabai džiaugiesi, nes galvoji, kaip nusileisti. Iš esmės nešventi, kol nenusileidi iki bazinės stovyklos“, – sakė alpinistas.

Kalnais „serga“ nuo vaikystės Kaip teigiama S. Damulevičiaus biografijoje, pirmasis jo įkopimas – Monblano viršūnė (4807 m) 2004 m. Vėliau sekė vis sudėtingesni įkopimai Kaukaze, Pamyre, Alpėse ir Tatrų kalnuose. S.Damulevičius yra įkopęs į tris viršūnes, iškilusias virš 7000 m: Avicenos (7134 m) 2007 m., Korženevskaja (7105 m) ir Ismail Samani (ankstesnis pavadinimas – Komunizmo) (7495 m) – abi per 2010 m. vasaros sezoną. 2008 m. dalyvavo pirmojoje žygeivių ekspedicijoje į Kunlunį, kurios metu kartu su kitais komandos nariais įkopė į bevardę 6130 m aukščio viršūnę ir suteikė jai lietuvišką pavadinimą (VUŽK). Jis taip pat yra dalyvavęs žiemos žygiuose slidėmis užpoliarinėje Norvegijoje 2010 ir 2012 m.

S. Damulevičius yra Lietuvos alpinizmo čempionato ir alpinizmo technikos daugiakovės nugalėtojas ir prizininkas. Tačiau kalnai – ne vienintelė jo aistra. Keliautojas taip pat yra dalyvavęs žiemos žygiuose slidėmis užpoliarinėje Norvegijoje 2010 ir 2012 m. O šiemet vasarį jis kartu su Algimantu Kuru ir Vyteniu Dapkevičiumi slidėmis peršliuožė Baltijos jūrą.

Dalyvaudamas ekspedicijose jis visuomet „dirba“ ir fotografu – S. Damulevičiaus įamžinti kadrai yra pelnę ne vieną apdovanojimą. Fotoaparato iš rankų jis nepaleidžia ir kitose savo kelionėse, pavyzdžiui, į tokius kraštus kaip Siera Leonė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...