captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Garastas siūlo „aukoti“ kitus metus ir rinktinę patikėti reformatoriui

Prieš ketverius metus Vladas Garastas nedvejojo. „Jonas Kazlauskas yra vienintelis rimtas pasirinkimas“, – tuomet būsimo Lietuvos rinktinės stratego pavardę nesunkiai nuspėjo vienas šalies krepšinio patriarchų. Šįkart V. Garastas mato tik kelią, kuriuo turėtų pasukti nacionalinė komanda, bet ne jos vedlio veidą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) atsižadėjus paskutinių vilčių sudaryti naują sutartį su po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atsisveikinusiu J. Kazlausku, pastarojo įpėdinio klausimas tapo atviras.

Ilgai rinktis federacijos vadovai neketina – patvirtinti naują Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį turėtų spalio 25 d. posėdžiausiantis LKF vykdomasis komitetas. Tuo labiau, kad ir pasirinkimo galimybės nėra plačios.

Simbolinį LKF garbės prezidento postą dabar užimantis V. Garastas DELFI.lt prisipažino neturintis aiškaus favorito.

„Jeigu man dabar reikėtų rinktis, negalėčiau pasakyti – reikalas sudėtingas. Šiuo metu antro tokio trenerio kaip J. Kazlauskas nėra“, – neslėpė buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos rinktinės vairininkas ir LKF prezidentas.

Apsispręsti pirmiausia turės federacijos vadovo pareigas iš 84-erių krepšinio veterano perėmęs buvęs jo auklėtinis Arvydas Sabonis ir LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

V. Garasto nuomone, žodį tarti turėtų ir J. Kazlauskas. Gal net lemiamą.

„Kai aš išėjau iš rinktinės, iš karto pasakiau, jog mane pakeisti turi J. Kazlauskas. Būtų gražu, kad ir jis pats taip pasielgtų. Nežinau, gal prezidentui jis ką ir siūlė. Tvarka turėtų būti tokia“, – samprotavo V. Garastas.

J. Kazlauskas iki 1996 metų dirbo jo trenerių štabe, tuomet pirmą kartą pats perėmė vadovavimo funkcijas.

V. Garastas įsitikinęs, kad rinktinės dirigento asistentais visuomet turėtų būti kviečiami potencialūs jo įpėdiniai. Bet šiuo metu nei Gintaras Krapikas, nei Darius Maskoliūnas, talkinę J. Kazlauskui pastaraisiais metais, nėra laikomi realiais pretendentais į vyriausiojo trenerio postą.

Krepšinio mėgėjų apklausose ryškus favoritas – Rimas Kurtinaitis, „aukštesnėse sferose“ pirštu pirmiausia baksnojama į Dainių Adomaitį.

V. Garastui atrodo, kad LKF atėjo laikas susitaikyti su rizika ir atsakomybę patikėti specialistui, nusiteikusiam permainoms nacionalinės komandos sudėtyje.

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) įvykdyta tarptautinio krepšinio kalendoriaus reforma susilpnino kontinentinių turnyrų pozicijas – kitais metais vyksiančio Europos čempionato rezultatai nebeturės jokios įtakos nei pasaulio pirmenybių, nei Tokijo olimpinių žaidynių, nei 2021 metų Senojo žemyno čempionato dalyvių sąrašui.

O 2018-aisiais aukščiausio lygio krepšinio turnyrų apskritai nevyks – rinktinės išbandys naują atrankos į 2019 metų pasaulio čempionatą varžybų sietą.

Todėl V. Garastas svarsto, kad dabar – tinkamas metas eksperimentams.

„Mano manymu, naujas treneris turi sukurti ir naują komandą. Kitų metų čempionatas nebus ypatingos svarbos. Sakyčiau, pagrindinis uždavinys jau dabar turėtų būti 2019-ųjų pasaulio pirmenybės, kuriose bus kovojama dėl olimpinių kelialapių. O Europos čempionatą galima paversti bandymų poligonu.

Tam reikia ryžtingo trenerio, nebijančio rizikuoti, drąsiai einančio į priekį. Ir reikėtų suteikti jam garantiją, kad nebus pernelyg stipriai mušamas ar baudžiamas, jei nepasiseks. Kito varianto aš nematau. Grupė rinktinės senbuvių jau yra Jėzaus Kristaus amžiaus, o krepšininkų pajėgumo pikas pasiekiamas būnant 27-28 metų. Atjauninimas – labai svarbus dalykas, beveik visose grandyse reikėtų naujų žaidėjų“, – kalbėjo V. Garastas.

Tiesa, vienareikšmės nuomonės, kuriems krepšininkams vertėtų užleisti kelią, LKF garbės prezidentas neturi.

„Jeigu veteranas sėdi ant suolo, geriau jau vietoje jo sėdėtų jaunas. Pavyzdys – Robertas Javtokas. Tiek jis olimpinėse žaidynėse ir težaidė – nei labai padėjo, nei pakenkė. Geriau būtų koks nors jaunuolis. Kita vertus, labai lengva filosofuoti, kai nereikia prisiimti atsakomybės. Jei jau atsakai už rezultatą, labiausiai reikalingas būna tas, kuris tuo metu žaidžia geriausiai. Būna ir tokių krepšininkų, kurie lieka amžinai jauni, amžinai nieko nepadaro. Todėl, kad žaidėjas skaičiuoja: šitas pasens, anas numirs, ir bus vieta man. Ne, ateiti reikia sportiniu keliu, konkuruojant ir parodant, kad esi geresnis“, – dėstė V. Garastas.

Primename, kad J. Kazlauskas nacionalinę komandą treniravo 1997-2001 ir 2013-2016 metais. Per savo „antrąją“ kadenciją vyriausiojo trenerio pareigose jis dukart laimėjo Europos pirmenybių sidabro medalius (2013 ir 2015 metais), 2014 metų pasaulio čempionate užėmė ketvirtą vietą, o šiemet Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse tenkinosi septinta pozicija.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...