captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos rinktinės ateitis: kas lietuvių laukia iki Tokijo olimpinių žaidynių?

Ketverių metų olimpinis ciklas baigtas. Bet krepšinis nesustoja – greitai prasidės naujas simbolinis ketverių metų etapas. Tačiau kelias iki artimiausių olimpinių žaidynių nebus paprastas. Ko tikėtis iki Tokijo olimpiados?
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Kitoks kelias link Tokijo

Pirmiausia, Lietuvos rinktinė iki olimpinių žaidynių keliaus kitu maršrutu. Anksčiau tą įprastai buvo galima padaryti per Europos čempionatą – pernykščiame reikėjo patekti į finalą. Kam nepavyko, tie turėjo šansą žaisti olimpinės atrankos turnyre.

Tačiau nuo 2017-ųjų tarptautinis krepšinio kalendorius keisis. Bilietus į olimpines žaidynes rinktinės dalinsis 2019-ųjų pasaulio pirmenybėse Kinijoje. Pasaulio čempionatai vyks prieš kiekvienerias olimpines žaidynes.

Kita vertus, kol karas tarp FIBA ir Eurolygos nesibaigė, dar kažką prognozuoti sunku. Bet pagal naują FIBA viziją, kuri virs nauja sistema 2017-ųjų rudenį, per šešis rinktinių langus komandos kovos dėl vietos 2019-ųjų pasaulio čempionate.

Nuo 2017 metų Europos čempionato pabaigos iki 2019 metų pasaulio pirmenybių bus padaryti šeši rinktinių langai. Jų metu bus žaidžiamos atrankos rungtynės į pasaulio čempionatą FIFA principu. Tiesa, jei FIBA ir Eurolygai susitarti nepavyks, sezono eigoje rinktinės gali likti ne tik be NBA atstovų, bet ir Eurolygos krepšininkų.

2019 metų pasaulio čempionate bus išdalinti 7 tiesioginiai olimpiniai kelialapiai. Po du gaus geriausiai pasirodžiusios Europos ir Amerikos komandos, po vieną – Afrikos, Azijos ir Okeanijos rinktinės.

Likę keturi kelialapiai atiteks olimpinių atrankos turnyrų laimėtojams. Bus keturi turnyrai, kurių kiekviename po šešias komandas. Kelialapius į olimpines žaidynes gaus tų turnyrų nugalėtojai. Paskutinis kelialapis, kaip įprasta, atiteks olimpiados šeimininkams.

Lietuva Europoje yra unikali tuo, kad nuo 1992-ųjų dalyvavo septyneriose olimpinėse žaidynėse iš eilės. Tačiau visada užduokite sau klausimą: ar tikrai po ketverių metų dar išvysite Lietuvos rinktinę olimpinėse žaidynėse?

Pavyzdžiui, tokios galingos rinktinės kaip Graikija pastarąjį kartą žaidė olimpinėse žaidynėse tik 2008-aisiais. Italija – 2004-aisiais, Serbija į olimpinę sceną Rio sugrįžo po 12 metų pertraukos.

Neišsilaiko net ir geriausi.

Tačiau pesimizmui dabar ne vieta. Jonas Kazlauskas po paskutiniųjų Lietuvos rinktinės rungtynių su Australija kalbėjo apie mūsų krepšinio ateitį. Koks Lietuvos krepšinis galėtų būti kitose, jau 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse?

Įgrisusi tema

Jeigu neįvyks stebuklas, dar ketverius metus ilgai ir nuobodžiai kalbėsime apie Manto Kalniečio dublerio paieškas.

M. Kalniečiui Tokijo olimpinėse žaidynėse jau bus 33-eji metai – šiek tiek po karjeros piko, kurį jis pradėjo demonstruoti Rio.

O perspektyviausiu įžaidėju Lietuvoje šiuo metu laikomam Arnui Veličkai – dar tik 16 metų. Jokių kitų rimtesnių įpėdinių įžaidėjo pozicijoje Lietuva dar neturi.

A. Velička nelaikomas tokiu talentu, kad jau 20-ies galėtų tapti naująja Lietuvos krepšinio superžvaigžde ir įnešti didesnį indėlį į rinktinės žaidimą.

O, neduok Dieve, jei kažkas atsitiktų Mantui Kalniečiui?

Kažką pakeisti galėtų nebent stebuklas. Galbūt Rimas Kurtinaitis Italijos „Cantu“ klube iš Vaido Kariniausko padarys solidų rinktinės įžaidėją?

Galbūt neigiamą Jono Kazlausko atsakymą šią vasarą išgirdęs ir iš peties individualiai padirbėjęs Lukas Lekavičius pakils keliais laipteliais į viršų?

Visokių čia Lietuvoje buvo įžaidėjų vilčių. Todėl stebuklus reikėtų vertinti nusiėmus rožinius akinius.

Galbūt matėte paskutinį kartą

Nejaugi po ketverių metų Renaldas Seibutis rinktinėje vis dar bus tas gelbėtojas, kuris iš bėdos įžais kamuolį?

Didelis klaustukas, nes Renaldo karjera jau leisis – jam bus 35-eri.

Beje, Renaldas Tokijo olimpines žaidynes pasitiks ne kaip vienas „veterano“ statusą įgijęs krepšininkas.

Jonui Mačiuliui 2020-aisiais bus 35-eri, Antanui Kavaliauskui – taip pat 35-eri, Pauliui Jankūnui – 36-eri.

Tik vienas kitas patyręs žaidėjas gali tikėtis vykti į Tokijų (jei Lietuvos rinktinė ten išvis žais), kadangi ką reiškia būti 35-36 metų, galite paklausti tokių krepšininkų kaip Robertas Javtokas ar brolių Lavrinovičių.

Kai kuriuos minėtus vyrukus jau paskutinį kartą matėte olimpinėse žaidynėse.

Priekyje – ramu

Lietuvos rinktinės treneris ramiausias bus dėl priekinės linijos. Jonas Valančiūnas jau bus 28-erių – karjeros pike. Jeigu padarys išvadas ir įsiklausys į Jono Kazlausko žodžius, „centras“ galbūt jau bus dominuojantis krepšininkas.

Domantas Sabonis jau nebebus „beveik NBA žaidėjas dveji metai po koledžo“. NBA jis bus žaidęs ketverius metus ir 24-ejų įneš dar solidesnį indėlį į rinktinės žaidimą.

Per tuos ketverius metus sužinosime, ar Domantas yra sutvertas žaisti NBA. Bet kokiu atveju, iki to laiko jis gali tapti pagrindiniu sunkiuoju krašto puolėju.

Per ketverius metus įsitikinsime, iš kokio molio drėbtas Artūras Gudaitis.

23-ejų vidurio puolėjas turi didžiulį potencialą, bet sunkus sezonas „Lietuvos ryte“ pristabdė jo progresą. Vis dėlto 27-erių jis jau turėtų būti dar solidesnis krepšininkas. Galbūt sutvirtėjęs ir gerokai stipresniam Europos klubui ar net NBA.

Ketveri metai daug ką atsakys apie NCAA sėkmingai finišavusį 23-ejų vidurio puolėją Egidijų Mockevičių, kuris beldžiasi į „Brooklyn Nets“ duris.

Lietuvos rinktinės priekinė linija Tokijuje didelių klaustukų, ko gero, nekels.

Motiejūno ateitis

Kodėl šioje kompanijoje nepaminėjome Donato Motiejūno? Todėl, kad ketveri metai bus pakankamas laiko tarpas pamatyti, kaip Donato karjerai atsilieps nugaros traumos.

Galbūt Tokijuje tik su šypsena, o gal ir savotišku pykčiu prisiminsime, kaip NBA klubai baiminosi įsigyti puolėją dėl nugaros traumų istorijos, o jis tada bus NBA starto penketo sunkusis krašto puolėjas, arba mažų mažiausiai šeštas žaidėjas.

Juodas scenarijus... Geriau apie tai nekalbėti. Bet ketveri metai viską sudėlios į vietas.

Jeigu viskas gerai, tik įsivaizduokite priekinę liniją su 28-erių J. Valančiūnu, 29-erių Donatu Motiejūnu, 24-erių Domantu Saboniu ir dar kuriuo nors sužibėjusiu Lietuvos bokštu.

Prie šios kompanijos pridėkite dar Mindaugą Kuzminską, kuriam jau bus 30-imt.

Kūrėjai

Galbūt priekinėje linijoje ramu, bet gynėjų grandis kelia nerimą. Jau ir kroatai nerimauja, kad nors Dario Šaričiui dar tik 22-eji, o Bojanui Bogdanovičiui – 27-eriui, gero įžaidėjo trūkumas riboja Kroatijos rinktinės perspektyvas ateityje net ir su tokiais talentais.

Lietuva 2020-aisiais dar galėtų verstis Mantu Kalniečiu, bet mūsų krepšiniui reikia naujų individualiai pajėgių žaidėjų gynėjų grandyje.

„Šiandien yra labai didelė stoka, ypač perimetro žaidėjų, – po pasirodymo Rio akcentavo J. Kazlauskas. – Grįžkime prie Ispanijos. Jei Calderonas, kurį laikau labai geru žaidėju, net neturi vietos ispanų rotacijoje... Jie turi penkis NBA gynėjus, kurie gali išeiti ir tave smaugti prie bet kokių rungtynių. O jei pasižiūrėsime kitas komandas, kad ir Australiją, kiek jie turi perimetro žaidėjų? Jau nekalbu apie JAV.

O kas pas mus šiandien gali griauti varžovų gynybą individualiais veiksmais? Kai pradedi lyginti... Aišku, labai jaučiasi tas didelis skirtumas“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...