captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalys traukiasi iš VTB lygos

Maskvoje puoselėtas ir kurį laiką Lietuvos klubus prisivilioti sugebėjęs VTB Jungtinės lygos projektas byra į šipulius. Lietuvių ekipų varžybose nėra jau kurį laiką, jame nebežaidžia ir lenkai, o dabar turnyrą viena po kitos palieka Čekijos, Suomijos, Gruzijos komandos. Jų pavyzdžiu pasekti planuoja estų ir latvių klubai, kuriuos desperatiškai bandoma išsaugoti finansinėmis injekcijomis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

2009-aisiais startavęs VTB Jungtinės lygos turnyras savo formatu ir pinigais buvo priviliojęs ir Kauno „Žalgirį“, ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, ir Klaipėdos „Neptūną“, tačiau dėl politinių motyvų, varginančių skrydžių ir pasikeitusios LKL varžybų sistemos visos Lietuvos komandos lygą paliko jau prieš keletą metų. Praėjusiame sezone VTB Jungtinėje lygoje vis dar žaidė septynių šalių (Rusijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Gruzijos) komandos, tačiau 2016–2017 m. šio turnyro varžybos greičiausiai jau bus tik eilinis Rusijos čempionatas.

2015–2016 m. pirmenybėse iš 16 žaidusių komandų 9 atstovavo Rusijai, o dabar tapo aišku, kad varžybas palieka Nymburko ČEZ (Čekija), Loimos „Bisons“ (Suomija) , Tbilisio „Vita“ (Gruzija), ir, greičiausiai Talino „Kalev“ (Estija) ir Rygos VEF (Latvija) komandos. Pastarąjį sezoną VTB lygoje žaidė vienas lietuvis – Kazanės „Uniks“ atstovavo Artūras Milaknis, o treneriais dirbo du mūsų šalies specialistai. Ramūnas Butautas vadovavo „Astana“, o Rimas Kurtinaitis iki atleidimo – Maskvos srities „Chimki“. Jau paskelbta, kad lygoje lieka tik 14 komandų.

Tbilisio klubas bankrutuoja, o suomiai ir čekai varžybose dalyvauti nebemato prasmės dėl beprotiško krūvio (reguliarusis sezonas vyksta dviem ratais, o komandos taip pat dalyvauja savo šalies čempionatuose), išprovokuojančio žaidėjų nuovargį ir traumas.

Beveik garantuota, kad dėl politinių motyvų, milžiniško krūvio ir neatlaikomos rusų klubų konkurencijos atsisveikins VEF ir „Kalev“, tačiau, Krepšinis.lt žiniomis, lygos vadovybė vis dar tikisi išsaugoti „Pabaltijo valstybes“, kad galutinai nesugriūtų politizuotas turnyro kontekstas. 2008-aisiais turnyras buvo pradėtas organizuoti deklaruojant idėją, kad jame žais pajėgiausios Rytų Europos komandos, tačiau žiniasklaidoje jis ne retai būdavo vadinamas „atgaivintu Sovietų Sąjungos“ čempionatu, nors jo organizatoriai tokio epiteto ir purtėsi.

Kaip informavo šaltiniai Estijoje, Maskvoje vyks lygos vadovybės posėdis, kuriame bus tvirtinamas naujas formatas, o prieš jį Rygos ir Talino klubų vadovai sulaukė pasiūlymo – vien už sutikimą dalyvauti varžybose jiems siūloma 200–300 tūkst. eurų suma, neskaičiuojant premijų ir vadinamųjų „bonusų“, kuriuos iš VTB banko gauna visi lygoje žaidžiantys klubai. Galutinį savo apsisprendimą latviai ir estai turėtų pateikti šeštadienį. Jeigu latviai ir estai atsisakys, tai reiškia, kad turnyre kompaniją rusų klubams kitą sezoną greičiausiai palaikys tik kazachai ir baltarusiai.

VTB Vieningoji lyga jau dairosi, kuo galima būtų pakeisti pabėgėlius – dalyvauti varžybose pretenduoja iki šiol žemesnėse Rusijos lygose žaidusios „Sachalin“, Permės „Parma“ ir „Samara“ komandos. Perversmas įvyko ir lygos vidinėse struktūrose. Lygą paliko ilgus metus jos direktoriumi dirbęs Andrejus Širokovas, jo pavaduotojas Aleksandras Fedotovas ir teisėjų departamento direktoriumi dirbęs lietuvis Algimantas Pavilonis. Žiemą su VTB lyga atsisveikino ir jos vykdančiojo direktoriaus pareigas ėjęs Tomas Pačėsas, tapęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu. Naująja lygos direktore taps Kremliui itin lojali buvusi krepšininkė Ilona Korstin, keletą metų dirbusi A. Širokovo pavaduotoja.

Šios lygos prezidento pareigas eina Sergejus Kuščenka, tačiau viską už vadelių ir toliau tampo Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, kuris oficialiai užima garbės prezidento pareigas. VTB lygos turnyras vykdomas nuo 2009 m. „Žalgirio“ dalyvavimą šiame turnyre itin skatino savo laiku klubo savininku buvęs Vladimiras Romanovas, tačiau bene skambiausią pergalę šiose varžybose iškovoti pavyko Vilniaus „Lietuvos rytui“, kuris 2011–2012 m. ilgoje bronzinio finalo serijoje sugebėjo įveikti R. Kurtinaičio treniruotą „Chimki“ ekipą. Iš 7 oficialių VTB Jungtinės lygos turnyrų net 6 kartus auksą iškovojo Maskvos CSKA. Kartą tai padaryti pavyko „Chimki“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...