captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ultramarato dalyviai: jam pasiruošti galima ir per kelerius metus

Vadinamąsias ultradistancijas įveikiantys bėgikai dažnai vadinami geležiniais žmonėmis, tačiau patys to nesureikšmina ir sako, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą pakanka vos kelerius metus trunkančių intensyvių treniruočių.
LRT stopkadras
LRT stopkadras

Ultramaratonininkė Viktorija Tomaševičienė ilgesnių distancijų įveikimu susidomėjo iš prieglaudos pasiėmusi labai aktyvų šunį, tad įsitraukimas į tokią veiklą nebuvo itin planuotas.

Tik vėliau, įveikusi maratoną, ji pradėjo bėgti dar ilgesnes distancijas, o dabar vieno bėgimo metu yra įveikusi 100 kilometrų.

Kiti ultramaratonininkai teigia, kad bėgikams didžiausios motyvacijos prideda ir vis keliama kartelė, o ribos, kur sustoti, nėra. Tiesa, jie pabrėžia ir tai, kad reikia visų pirma reikia pasikonsultuoti ir su gydytoju.

„Pradėjau ieškoti, kur yra ta riba, kiek dar galima daugiau nubėgti. Pradėjau bėgioti po 50 kilometrų. Po to – 100. Po to pagalvojau apie 12 valandų bėgimą. Padariau ir tai. Ultramaratonas ribos neturi. Šiandien mano fantazija apsiriboja ties 320 kilometrų“, – savo patirtimi dalinasi bėgikas Vaidas Žlabys.

Jis taip pat pasakoja, kad susidomėjimas tokiais itin ilgų distancijų bėgimais yra didžiulis, o į kai kurias varžybas patekti yra labai sudėtinga – vyksta net loterijos. Pasirinkimas bėgikams yra įvairus – kelias dienas vykstantys bėgimai, 1 000 kilometrų distancijos, bėgimas į kalnus ir panašiai.

Daugiau apie ultramaratonus – reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...