captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sporto saliamonai greitesni net už R. Meilutytę

Šalies sporte – šiltnamio sąlygos veistis korupcijos kirmėlėms. Tokį pavojaus signalą trimituoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Sporto finansavimo korupcijos rizikos analizę atlikusius STT specialistus nustebino ir faktas, kad dėl pinigų skyrimo atsakingi asmenys sprendimą priima greičiau nei pasaulio rekordininkė Rūta Meilutytė nuplaukia 100 metrų.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Ką nori ir kaip nori

Ketvirtadienį STT pateikė visuomenei beveik metus trukusio darbo rezultatus.

STT interneto svetainėje paskelbtos 36 puslapių apimties išvados dėl korupcijos rizikos kūno kultūros ir sporto finansavimo srityse.

Daugiausiai akmenų nulėkė į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) daržą.

DELFI dar prieš du mėnesius išsamiai aprašė sunkiai suvokiamus „stebuklus“ šiame fonde, kasmet perskirstančiame apie 6 mln. eurų.

Virtinę pastabų turėjo ir analizę užbaigusi STT. Tiesa, nagrinėjama buvo ne šių metų, o 2014-2015-ųjų KKSRF veikla, be to, STT pagrindinį dėmesį skyrė ne pinigų paskirstymui konkretiems projektams, o šios srities teisinio reguliavimo skylėms ir pilkosioms zonoms.

KKSRF lėšas dalina penkių asmenų fondo taryba, o jas administruoja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), kuris yra formalus šių biudžeto asignavimų valdytojas ir privalo atsakyti už jų panaudojimo efektyvumą ar net teisėtumą. Bet, kaip pažymi STT, jokių įtakos svertų fondo tarybai, sudarytai daugiausiai iš visuomenių organizacijų atstovų, KKSD neturi.

O pačių tarybos narių teisinis statusas neapibrėžtas, todėl nėra aišku, kaip sprendžiami klausimai dėl jų atskaitomybės ir atsakomybės.

Pagal Vyriausybės nutarimą, tarybą sudaroma iš Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (du nariai) ir KKSD atstovų.

Realybėje tarybos nariai yra organizacijų, kurios pačios gauna finansavimą iš KKSRF, vadovai. STT nuomone, jų nusišalinimas nuo sprendimų paremti susijusių organizacijų projektus yra tik formalus. Be to, net keturi iš penkių KKSRF tarybos narių dalyvauja LTOKveikloje.

STT išvadose pažymima, kad tokios aplinkybės bei tarybos narių atsakomybės stygius laikytini korupcijos rizikos veiksniu ir neužtikrina reprezentatyvaus šalies kūno kultūros ir sporto visuomenės atstovavimo.

Taip pat STT jau antrą kartą atkreipė dėmesį į KKSRF gaubiančią slaptumo skraistę: pagal fondo administravimo taisykles, jokia informacija apie projektų turinį, vertinimo ir lėšų skyrimo motyvus nėra teikiama ir skelbiama. STT vertinimu, tokios skaidrumą ribojančios nuostatos yra netoleruotinos ir turi būti panaikintos.

Ydinga ir tarybai įvertinti projektus padedančių ekspertų kvietimo praktika – jais nekliudomai gali tapti asmenys, susiję su pačiais tarybos nariais ir jų atstovaujamomis organizacijomis, o pati ekspertų veikla nėra niekaip reglamentuota. Neapibrėžtas ir ekspertų atlyginimų dydis, kurį galima panaudoti kaip priemonę daryti įtaką sprendimams.

Sprendžia rekordiniu tempu

Vis dėlto ekspertų vertinimai tėra rekomendacinio pobūdžio, o finansavimą projektams turi skirstyti taryba.

Jos sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos atsivertę STT korupcijos prevencijos specialistai gerokai suglumo.

Pavyzdžiui, 2014 metų sausio 30 d. tarybos posėdis, pagal jo protokolą, truko apie 2,5 valandos.

Posėdžio metu buvo priimti sprendimai dėl 172 projektų, t. y. vidutiniškai vieno projekto svarstymui buvo skiriama apie 52 sekundes.

Ar tiek laiko pakanka visapusiškai įvertinti projektą, apsvarstyti jo privalumus ir trūkumus, galiausiai balsuoti dėl lėšų skyrimo ir finansavimo dydžio?

„Manome, kad ne visi sprendimai yra priimami tarybos posėdžių metu“, – savo atsakymą išvadose pateikia STT.

Be to, iš posėdžių protokolų lieka neaiški fondo tarybos nuomonė dėl svarstomo projekto, ar yra sutinkama su ekspertų vertinimu, neužfiksuoti tarybos narių pasisakymai, balsavimo rezultatai. Neaišku ir tai, kuo remiantis vienam projektui taryba skiria visą pageidaujamą finansavimą, kitam – jau tik dalį jo.

Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Lietuvos antidopingo agentūra projekto įgyvendinimui gavo dvigubai mažiau nei prašė, o Lietuvos sporto federacijų sąjungai atriekta visa pageidaujama suma. Nors ekspertai abu projektus buvo įvertinę vienodai – maksimaliais balais. Nepaisant kardinaliai priešingų sprendimų, nė viename tarybos posėdžio protokole neužfiksuoti šių sprendimų motyvai.

Minimaliai reglamentuotos ir fondo lėšų kontrolės, kurią vykdo KKSD, procedūros, nenustatyta netesybų (baudų, delspinigių) ir palūkanų sistema.

„Siekdami, kad fondo veikla būtų naudinga ne tik atskiroms suinteresuotoms grupėms, bet visai sporto bendruomenei, STT dar 2015 metų lapkritį atliko šią sritį reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Tuomet taip pat buvo nustatyta, kad fondo lėšų skirstymo praktika yra itin ydinga ir turi būti kuo greičiau keičiama. STT rekomendavo nustatyti aiškius finansuojamų projektų atrankos ir ekspertų vertinimo kriterijus, įtvirtinti reikalavimą Fondo nariams būti nepriekaištingos reputacijos, užtikrinti atsakomybės už pažeidimus taikymą ir nuolat viešai teikti visą informaciją apie skiriamas lėšas. Kol kas atsižvelgta tik į dalį STT antikorupcinių rekomendacijų ir pasiūlymų“, – pažymima STT pranešime.

Primename, kad KKSRF taryba sudaro jos pirmininkas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas ir asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.

Kliuvo ir KKSD

STT išvadose plakamas ir KKSD.

Pagal galiojančią tvarką, sprendimą dėl biudžeto lėšų skyrimo priima departamento generalinis direktorius, kuriam, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus, siūlymus teikia iš KKSD tarnautojų sudaryta komisija.

Bet kaip pastaroji sudaroma, kokios jos teisės ir pareigos, interesų konfliktų prevencija, sekretoriaus funkcijos, ekspertų pasitelkimo tvarka, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovų kvietimo tvarka – atviras klausimas.

Mįslinga STT pasirodė ir finansavimo dydžio nustatymo tvarka, kuri remiasi principu „visada prašoma daugiau nei reikia“ ir „visiems prašomų lėšų neužteks“.

Pavyzdžiui, Lietuvos tautinių imtynių federacija prieš dvejus metus paprašė KKSD 10 tūkst eurų, bet gavo tik trečdalį.

Panašiu metu Lietuvos sunkiosios atletikos federacija prašė 3 tūkst. eurų dalyvavimui Europos čempionate Kipre – atseikėta buvo beveik visa pageidaujama suma.

Kodėl vienu atveju priimtas vienoks, o kitu – jau kitoks sprendimas, lieka neatsakyta.

KKSD prikišamas ir nepakankamas sprendimų viešinimas bei per silpnas kontrolės mechanizmas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...