captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvio pranašystės prieš 25 metus: kaip atrodys Lietuvos krepšinis

2015–2016 metų sezonas išsiskiria skiriamo dėmesio už aikštelės ribų vykstantiems procesams gausa. Perversmas Europos klubiniame krepšinyje – Eurolygos ir FIBA konfliktas, pokyčiai tarptautinių turnyrų organizavime ir Lietuvos vaidmuo šiose procesuose – kaip ir visai krepšiniui neabejingai Europos daliai, šie klausimai visą sezoną kelia nerimą ir lietuviams.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Šie metai – didžiausi pokyčių metai Lietuvos ir Europos krepšiniui nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Nuotaikos, buvusios prieš 24 metus ir vyraujančios dabar, vykstant Lietuvą liečiančioms permainoms, turi daugybę panašumų, kaip ir skirtumų.

Pirmojo specializuoto žurnalo „Krepšinio pasaulis” redaktorius, sporto žurnalistas, ilgametis Kauno „Žalgirio“ darbuotojas Arūnas Pakula pirmajame „Krepšinis? Krepšinis. Krepšinis!“ laikraščio numeryje 1991 metų lapkričio pirmą dieną rašo apie tuometinius pokyčius.

Lietuvos krepšinio ambasadoriumi vadintas A. Pakula tuomet nerimavo, kad ateityje stipriausia Europos krepšinio lyga taps uždara, o vietoj sportinio principo dominuos finansinis. 1991-aisiais A. Pakula taip pat buvo skeptiškas Lietuvos klubų ateities klausimu – „mes liksime pasmerkti dalyvauti antrarūšėse Europos klubų varžybose”, o „Lietuvos krepšinio mėgėjų, išpaikintų ankstesnių „Žalgirio“ pergalių, gali laukti ne vienas skaudus nusivylimas“.

1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse bronzą iškovojusios Lietuvos rinktinės vadovas tuomet taip pat kritikavo išskirtinai prastos būklės infrastruktūrą Lietuvoje.

Visos, neredaguotos A. Pakulos mintys, išspausdintos pirmajame „Krepšinis? Krepšinis. Krepšinis!“ numeryje 1991-ųjų lapkričio pirmą dieną:

„Šie metai krepšinio pasaulyje žymūs ir tuo, kad gerokai pertvarkyti Europos vyrų klubinių komandų turnyrai.

Nors pats NBA komisaras Davidas Sternas viešai vis dar tvirtina neturįs jokių intencijų vykdyti savo lygos ekspansiją į mūsų žemyną, tačiau Europos krepšinyje vykdomų reformų kryptis, kurios nuosekliai laikosi D. Sterno bendramintis ir neblogas bičiulis, FIBA generalinis sekretorius Borislavas Stankovičius, nekelia abejonių, jog pastaraisiais metais čia žingsnis po žingsnio artėjama prie NBA modelio.

Nenoriu teigti, kad vis didėjanti krepšinio integracija būtų blogas reiškinys – greičiau atvirkščiai, tačiau tas tarptautinio krepšinio didžiųjų „bosų” slapukavimas kelia ir kai kurių nelinksmų minčių. Pavyzdžiui, ar ilgainiui tapdamas vos ne nauju „NBA pogrupiu”, Europos krepšinis nesusisluoksniuos į hierarchinę sistemą ne sportiniu, o finansiniu principu.

Juk jeigu, sakykim, Trevizo „Benetton“ gali kasmet mokėti po 4 milijonus dolerių vienam žaidėjui (nors tai ir pats Toni Kukočas!), yra pasistatęs puikius „Palaverde“ sporto rūmus ir t.t., ir pan., tai anaiptol nereiškia, kad šioje Italijos dalyje krepšinis yra aukštesnio lygio ar labiau mėgstamas negu Kaune, kur iš buvusios superžvaigždžių komandos šiandien bet kuris lenkų ar čekų klubas už šimtą kitą dolerių bemat gali pavilioti paskutinius garsiojo „Žalgirio“ likučius, kur net žvaigždžių dulkėmis lyjant Sporto halės grindys garsėjo visoje Europoje savo „kalnais pakalnėm”, o mūsų viešbučių patogumus ir po penkerių metų su virpuliu prisimena prancūzai, italai, ispanai…“

A. Pakula tikėjosi, kad Europos klubų varžybos taps „milijonierių klubu“. Tiesa, jam priklausys ir greičiausiai mažiausią biudžetą 2016–2017 metų Eurolygos sezone turėsiantis Kauno „Žalgiris“.

Nerimą kelia būtent tai, kad po kelių metų „Europos lyga“ pretenduoja tapti lyg ir kokiu milijonierių klubu (kurio nariais būtų Romos „II Messaggero“, Trevizo „Benetton“, Milano „Philips”, Bolonijos „Knorr”, Veronos „Glaxo“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Salonikų „Aris“ ir dar keli pinigų neskaičiuojantieji), o mes liksime pasmerkti dalyvauti antrarūšėse Europos klubų varžybose. Kol kas galime tik džiaugtis, kad toks „milijonierių klubas“ dar neveikia, tačiau nesunku būtų išpranašauti, kad dabartinė „Europos lyga“ galėtų būti transformuota į uždarą NBA divizioną su labai griežtais narystės reikalavimais ir ribotu (8-10) narių skaičiumi.

Ką gi, prieš vėją nepapūsi. Tačiau išsilaikyti, kad jis mūsų visai nenupūstų, ko gero, įmanoma ir patiems. Halėje grindis pagaliau sudėjome, tačiau kitais požiūriais atsiliekame net nuo kaimynų. Estai jau senokai pirštą iš nosies ištraukė, tad šiandien jau turi ir kuo pasididžiuoti – ir žaidėjų nutekėjimo išvengė, ir juodaodžius amerikiečius samdo, ir į pasaulines lygas prasimušė…

Kitais metais ir mūsų klubų lauks Europa. Tačiau jei mūsų krepšinio reikalai nepagerės, Lietuvos krepšinio mėgėjų, išpaikintų ankstesnių „Žalgirio” pergalių, gali laukti ne vienas skaudus nusivylimas. Tad ruoštis reikia jau šiandien: krepšininkams – sugrįžimui į Europą, krepšinio vadovams – krepšinio pertvarkai pagal tarptautinius standartus.”“

Tad kurie iš A. Pakulos nuogąstavimų pasitvirtino, o kurios problemos buvo išspręstos?

Visų pirma, NBA plėtra Europoje neįvyko, o dar prieš kelerius metus vystytos aktyvios kalbos dėl NBA pogrupio Europoje visiškai užtilo. Tačiau 1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse bronzą iškovojusios Lietuvos rinktinės vadovas buvo teisus dėl Europos krepšinio susisluoksniavimo į hierarchinę sistemą finansiniu principu, o ne sportiniu.

A. Pakula taip pat išpranašavo „milijonierių klubo“ atsiradimą su griežtais reikalavimais – šiuo klubu nuo kito sezono taps Eurolyga. Tiesa, jos sudėtis stipriai skirsis nuo 1991 metais prognozuoto klubų sąrašo, iš kurio pateko tik Ispanijos gigantai Madrido „Real“ ir „Barcelona“.

A. Pakula taip pat tikėjosi, kad jei niekas nesikeis, Lietuvos klubai rungtyniaus antrarūšėse varžybose ir kaip vieną iš priežasčių buvęs sporto žurnalistas įvardino prastą finansinę situaciją bei prastos būklės infrastruktūrą. Vis dėlto po 20 metų Kaune buvo pastatyta geriausia arena Eurolygoje, kuri atvėrė „Žalgiriui“ duris į uždarą Eurolygą. Tiesa, ten vis dar skolų turintis „Žalgiris“ taps mažiausią arba vieną mažiausių biudžetų turinčia komanda, kuriai bus sudėtinga konkuruoti su geriausiais.

A. Pakulos minėto žaidėjų nutekėjimo Lietuvos klubiniam krepšiniui nepavyko išvengti. Su keliomis retomis išimtimis, savo vertę pakėlę žaidėjai iš Lietuvos išvykdavo rungtyniauti į užsienį, o finansiškai silpni Lietuvos klubai atsiradusias spragas kaišydavo užsieniečiais.

Priešingai nei įprasta šį sezoną elgėsi „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Kauno klubas savo sudėtyje turėjo beveik pusę Lietuvos rinktinės narių, tačiau tai nepadėjo tapti konkurencingais Eurolygos „Top 16“ etape. „Lietuvos ryto“ komandos lietuvinimas baigėsi visišku fiasko Europos taurės varžybose.

Tiesa, šiuo metu Lietuvos žaidėjų nutekėjimas yra sumažėjęs – tiesiog nebėra kam nutekėti dėl mažėjančio aukščiausio lygio žaidėjų kiekio. Šiais metais Lietuvos krepšinis pasiekė pastarųjų 16-os metų žemumas – įpusėjus sezonui elitinėse lygose (NBA ir Eurolygoje) žaidė vos 11 lietuvių. Paskutinį kartą mažiau lietuvių elite žaidė 1999–2000 metų sezone, kai NBA ir Eurolygoje varžėsi 10 žaidėjų iš Lietuvos.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...