captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Panama Papers“: slapti Lietuvos futbolo boso L. Varanavičiaus turtai

Liutauras Varanavičius ilgą laiką buvo vienu svarbiausių žmonių Lietuvos futbole. Ilgametis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas atstovavo Lietuvai UEFA, jis pasistengė, kad mūsų šalį aplankytų futbolo legenda Michelis Platini. Ir jis nuo visuomenės galimai nuslėpė milžiniškus pinigų srautus, po ofšorinio verslo slaptumo skraiste cirkuliavusius tuo metu, kai jis ėjo LFF vadovo pareigas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Prancūzijos futbolo legenda M.Platini į Lietuvą užsukęs buvo dar iki tapdamas UEFA vadovu. Dabar jis sukasi korupcijos skandaluose. Ironiška, bet į panašią padėtį L.Varanavičių stato nutekėję Panamos teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“ dokumentai, prie kurių prieigą Lietuvoje turi tik 15min.

Dokumentai atskleidžia, kad L. Varanavičius galimai stovėjo už Šveicarijos įmonės, valdžiusios Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Negana to, „Mossack Fonseca“ duomenys liudija apie susitarimus tarp LFF vadovo šešėlinio verslo ir Vladimiro Romanovo imperijos. Pavyzdžiui, dėl Sporto rūmų perėmimo už keliolika milijonų litų.

Taip pat yra įrodymų, kad L. Varanavičius, būdamas LFF prezidentu, turėjo už ofšorinės įmonės paslėptą sąskaitą Šveicarijos banke. Tačiau staiga paprašė ją uždaryti, o pinigus iškelti kitur.

Pats L. Varanavičius pripažįsta ryšius su Panama Papers duomenyse esančia įmone ir patvirtina nemažą dalį nutekėjusios informacijos. Vis dėlto buvęs LFF vadas tvirtina nebuvęs faktiniu Sporto rūmų savininku ir milijonų už šį turtą negavęs.

Futbolo vadas ir futbolo bankininkas

L. Varanavičius – buvęs Ūkio banko vadovas – LFF vadovavo dvylika metų. Nuo 2000 iki 2012 m., kai jį LFF vadovo krėsle pakeitė futbolo aistruolių vėliau prakeiktas Julius Kvedaras. Vadovaudamas LFF, L. Varanavičius sėkmingai darbavosi ir V. Romanovo struktūrose.

Eidamas LFF prezidento pareigas, jis kartu vadovaujamas pareigas ėjo Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) kontroliuojamame Bosnijos ir Hercegovinos banke „Balkan Investment Bank“ bei V.Romanovo valdytame Škotijos futbolo klube „Hearts“. Su šiuo metu Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančiu bankininku susisaistęs LFF vadovas taip pat atstovavo Lietuvai UEFA bei FIFA institucijose.

L. Varanavičiaus ryšiai su V.Romanovu buvo akivaizdūs, ir LFF vadovas jų tikrai neslėpė. O Lietuvos futbole tuo metu dominavo V. Romanovo pasididžiavimas – FBK „Kaunas“. Dabar „Mossack Fonseca“ duomenys atskleidžia, kad V. Romanovo imperija galimai slapta finansavo L. Varanavičiaus ofšorinę struktūrą. Dokumentuose minimos sumos: nuo kelių šimtų tūkstančių eurų iki keliolikos milijonų litų.

Slapti pinigai mokesčių rojuje

„Mossack Fonseca“ dokumentuose netrūksta įrodymų, kad LFF vadovas L.Varanavičius turėjo pinigų po mokesčių rojaus slaptumo šydu. Tai padaryti jam padėjo „Pallas First Investments S.A.“, Britų Mergelių salose 2002 m. registruota priedangos kompanija.

Įmonės valdymui pasitelktos vadinamosios pareikštinės akcijos („bearer shares“ – angl.). Oficialiame „Pallas First Investments S.A.“ akcijų sertifikate, kuris guli „Mossack Fonseca“ korespondencijoje, įmonės savininkas nenurodytas – vietoj vardo ir pavardės puikuojasi žodžiai „the bearer“. Tai dažna praktika steigiant įmones mokesčių rojuose.

Tačiau kiti Panamos firmos korespondencijoje aptikti dokumentai rodo, kad L.Varanavičius buvo tikrasis įmonės savininkas nuo įsteigimo iki likvidavimo.

Pavyzdžiui, „Mossack Fonseca“ korespondencijoje yra susirašinėjimas su Šveicarijos banku „Campaigne Bancaire Geneve“ dėl „Pallas First Investments S.A.“ sąskaitos atidarymo. Dokumentuose, susijusiuose sąskaitos atidarymu, nurodoma, kad faktinis naudos gavėjas – Liutauras Varanavičius.

Milijonai iš savo valdomo banko

Dokumentuose įvardijami „Pallas First Investments S.A.“ pinigų srautai prasideda ne kur kitur, o V. Romanovo imperijoje. „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad L.Varanavičiaus ofšorinę įmonę galimai finansavo ŪBIG dalis, Bosnijos ir Hercegovinos bankas „Balkan Investment Bank“.

„Mossack Fonseca“ dokumentuose yra trys sutartys tarp šio banko ir „Pallas First Investments S.A.“, pasirašytos L.Varanavičiaus šešėlinio verslo oficialių direktorių. 2003 m. balandžio 8 d. sutartimi bankas „Pallas First Investments S.A.“ įsipareigoja pasiskolinti 610 tūkst. eurų. Įmonė įsipareigoja pinigus grąžinti iki 2005 m. pabaigos, metinės palūkanos – 6 proc. Balkanų banko vardu pasirašo jo vadovas, V. Romanovo bendražygis Saulius Žostautas.

Dar viena sutartis datuojama 2003 m. gegužės 28 d. Čia „Balkan Investment Bank“ įsipareigoja „Pallas First Investments S.A.“ paskolinti 365 tūkst. eurų. Likusios sąlygos identiškos pirmajai sutarčiai – grąžinimas iki 2005 m. pabaigos ir 6 proc. metinės palūkanos.

Trečios sutarties data – 2003 m. rugsėjo 25 d. Čia paskolos grąžinimo sąlygos identiškos, o keičiasi tik suma ir valiuta: bankas „Pallas First Investments S.A.“ įsipareigoja paskolinti daugiau nei 1,2 mln. JAV dolerių.

Tiesa, „Mossack Fonseca“ korespondencija rodo, kad pastarąją paskolą L. Varanavičiaus ofšorinė kompanija čia pat perskolino kitam subjektui, Britų Mergelių salose registruotai ofšorinei kompanijai „Astor Estates Ltd.“. Paskolos suma – identiška įvardijamai sutartyje tarp „Pallas First Investments S.A.“ ir „Balkan Investment Bank“ Tačiau paskolos palūkanos jau didesnės – ne 6, o 7 proc. Beje, dokumentai rodo, kad naujasis skolininkas sąskaitą turėjo ne kur kitur, o „Balkan Investment Bank“.

Liutauras Varanavičius – Sporto rūmų šeimininkas?

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – dalis komplekso, kurį sostinės centre valdė V. Romanovo ŪBIG. Tačiau „Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad į ŪBIG rankas jie galimai keliavo per tarpininką – Liutaurą Varanavičių.

Tarp 15min aptiktų dokumentų – patikėjimo sutartis tarp L. Varanavičiaus kompanijos „Pallas First Investments S.A.“ ir Šveicarijoje registruotos įmonės „Cofis Compagnie Fiduciaire S.A.“. Šia sutartimi Šveicarijos kompanija įsipareigoja L. Varanavičiaus verslo naudai įsigyti turtą, valdomą bendrovės „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“.

Nurodomas ir pats turtas – Sporto rūmai bei kiti objektai, įskaitant teisę į žemės nuomą. Šveicarijos įmonė įgaliojama sandorį atlikti savo vardu, bet iš „Pallas First Investments S.A.“ lėšų.

Sutartyje įvardijamos ir turto įsigijimo sandorio „grindys“: ne pigiau nei 4 mln. litų. Nuo šios sumos atsispiriama ir skaičiuojant Šveicarijos įmonei teksiančius komisinius. Tiesa, „Mossack Fonseca“ dokumentuose yra ir netrukus padarytas būtent šio sutarties punkto pakeitimas. Vietoj procentų nuo sandorio vertės, Šveicarijos įmonei šiuo pakeitimu numatyta fiksuota suma – 20 tūkst. eurų.

Susitarime įtrauktos ir išlaidos advokatams bei kitoms reikmėms – ne daugiau 5 tūkst. eurų.

15 milijonų iš ŪBIG įmonės

Šveicarijos įmonės „Cofis Compagnie Fiduciaire S.A.“ dalyvavimą Sporto rūmų valdyme patvirtina oficialūs 15min turimi dokumentai iš viešai prieinamos Lietuvos Registrų centro duomenų bazės.

2006 m. balandžio 6 d. datuojamu dokumentu bendrovė „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ įstatinį kapitalą padidino nuo kuklios 10 tūkst. litų sumos iki daugiau nei 15 mln. litų. Ši suma – naujo „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymo“ akcininko įnašas. Šis akcininkas – L.Varanavičiaus ofšorinės įmonės įgaliotinė „Cofis Compagnie Fiduciaire S.A.“, perimanti naują bendrovės akcijų emisiją: 151,5 tūkst. naujų akcijų, kurių kiekviena įvertinta po 100 litų.

Akcijas Šveicarijos įmonė apmoka ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu – Sporto rūmais ir kitais statiniais, numatytais įgaliojimo sutartyje su „Pallas First Investments S.A.“. Taigi šį turtą Šveicarijos patikėtiniai tikrai įsigijo. Už kokią vertę, 15min nustatyti nepavyko.

Dar įdomiau yra tai, kad „Mossack Fonseca“ duomenyse figūruoja kitas susitarimas, rodantis, kad jau L.Varanavičiaus ofšorinei kompanijai turėjo būti sumokėti pinigai už Sporto rūmus.

Nutekėjusiuose dokumentuose – sutartis tarp „Pallas First Investments S.A.“ ir bendrovės „Pramprojektas“, priklausiusios V.Romanovo imperijai. Šiuo 2006 m. spalio 11 d. datuojamu dokumentu „Pramprojektas“ įsipareigoja iš L.Varanavičiaus ofšorinės kompanijos nupirkti jau minėtos bendrovės „Finansų ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijas. Tiksliau, 151,5 tūkst. akcijų – tiek pat, kiek, Registrų centro duomenimis, šioje įmonėje teko L.Varanavičiaus šveicariškiems patikėtiniams.

Sandorio tarp „Pramprojekto“ ir „Pallas First Investments S.A.“ vertė – beveik 15,7 mln. litų. Arba daugiau nei 4,5 mln. eurų.

Beje, „Mossack Fonseca“ duomenyse yra du šio dokumento variantai: šis ir ankstesnis, datuojamas 2006 m. gegužės 10 d. Pagal pastarąjį variantą, tiksli kaina neįvardinta: nurodoma, kad ji priklausys nuo akcijų „vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys nepriklausomas turto vertintojas“.

Beje, šio dokumento data savotiškai „gaubia“ L.Varanavičiaus karjerą. Būtent 2006 m. gegužę L.Varanavičius buvo perrinktas LFF vadovu.

Tarp kitko, Registrų centrui pateiktuose dokumentuose yra turto vertintojo pažyma, kuria Šveicarijos tarpininko „Cofis Compagnie Fiduciaire S.A.“ turtas – Sporto rūmai ir kiti objektai – įvertinamas daugiau nei 15 mln. litų. Dokumento data: 2006 m. sausio 30 d. Juo remiantis buvo didinamas Sporto rūmus valdžiusios įmonės įstatinis kapitalas.

15min atlikta oficialių Lietuvos dokumentų analizė rodo, kad čia aprašomu laikotarpiu „Pramprojektas“ nebuvo įvardijamas kaip Sporto rūmus valdančios bendrovės akcininkas. Tuo metu Lietuvos įmonės neturėjo prievolės Registrų centrui teikti akcininkų sąrašus.

Registrų centrui buvo pateikti du dokumentai, liudijantys, kad įmonės akcininkai keitėsi. Pirmasis – jau minėtas sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo. Antrasis – 2007 m. gegužę Registrų centrui pateiktas prašymas išregistruoti buvusią vienintelę įmonės akcininkę Nijolę Galičiūnę. Naujas akcininkas, užėmęs jos vietą, šiame dokumente neįvardijamas.

Skubus pinigų perkėlimas

Po visų šių įvykių L.Varanavičiaus ofšorinė kompanija didesnės veiklos keletą metų nevykdė. Ar bent jau „Mossack Fonseca“ duomenyse nėra užuominų apie jokias didesnes finansines operacijas. Viskas pasikeitė 2009 m. Tada, kaip rodo „Mossack Fonseca“ korespondencija, pats LFF vadovas inicijavo savo pinigų perstumdymą.

Korespondencijoje yra laiškas iš vieno didžiausių Europos bankų „Societe Generale“ padalinio Šveicarijoje „SG Private Banking (Suisse)“. Laiško tema – „Pallas First Investments S.A.“.

„Iš kliento gavome nurodymą perkelti ir uždaryti aukščiau paminėtos kompanijos sąskaitą. Iš anksto dėkoju už nurodymus su [įmonės] direktorių parašais. Po to galite įmonę išregistruoti“, – rašo banko darbuotojas.

Kartu jis prisega raštišką, veikiausiai faksu gautą L.Varanavičiaus prašymą jam priklausančius pinigus perkelti į sąskaitą Ūkio banke, formaliai valdomą per dar vieną įmonę nieko nesakančiu pavadinimu.

„Kaip aptarėme telefonu, prašau uždaryti visas sąskaitas, kurių faktinis savininkas esu aš, ir pervesti likusius pinigus čia: Balkan Investment Bank A.D., L.T.35 7010 0000 0007 3727, AB Ūkio bankas, naudos gavėjas: CENTROTEX IMPEX CORP.“, – rašo L. Varanavičius.

Beje, šio dokumento viršuje mirga Lietuvos futbolo federacijos rekvizitai. Tai galimai rodo, kad faksas siųstas iš Lietuvos futbolo federacijos būstinės.

„Mossack Fonseca“ korespondencija rodo, kad mokesčių rojuje registruota L.Varanavičiaus kompanija 2009 m. buvo uždaryta.

Būtent 2009-ųjų pavasarį išsiskyrė buvusių bendražygių V. Romanovo ir L. Varanavičiaus keliai. Negavęs nuolaidų savo valdomam FBK „Kaunas“ klubui, prieštaringos reputacijos verslininkas pradėjo atvirą karą su LFF. Ūkio banko vadovas žiniasklaidoje be skrupulų apkaltino L.Varanavičių ir tuometį LFF generalinį direktorių Julių Kvedarą nelegalių lažybų organizavimu ir šalies futbolo žlugdymu.

Tuomet apkaltintas L.Varanavičius pasitraukė iš Ūkio banko Stebėtojų tarybos pirmininko pareigų bei nutraukė ryšius su V. Romanovu. Tiesa, 2009-ųjų metų konfliktą su verslininku L.Varanavičius vengdavo prisiminti net praėjusius daugiau nei penkeriems metams.

L. Varanavičius: įmonė buvo, bet pinigai – ne tokie

15min susisiekus su buvusiu LFF vadovu, jis iš pradžių teigė neprisimenantis jokio verslo Britų Mergelių salose. Vėliau jis vis dėlto pripažino savo sąsajas su šia įmone. Vis dėlto jis tvirtina akyse neregėjęs jokių milijonų iš V.Romanovo imperijos ir slapto verslo nenaudojęs mokesčių slėpimui.

– Norėjau pakalbinti dėl Panama Papers duomenų. Čia aptikome tokią įmonę, kaip suprantu, jūsų valdytą. „Pallas First Investments“, registruotą Britų Mergelių salose.

– Kokią?

– „Pallas (su dviem L) First Investments“. Yra dokumentai...

– Nelabai prisimenu, bet... gali būti.

– Yra dokumentai dėl sąskaitos atidarymo Šveicarijoje, kur yra jūsų vardas, pavardė nurodyta. Yra jūsų paties prašymas uždarinėti sąskaitas ir pervesti pinigus kitur. Ir yra sandoris su šita įmone dėl pirkimo Lietuvos įmonės, kuri valdė Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. 15,69 mln. Lt.

– Gal kažkas ir buvo, bet... tikrai nebuvo tokios sumos. Ten gal sandoris ir buvo, bet sumų tai tikrai nebuvo tokių.

– Tai jūs buvot faktinis Sporto rūmų savininkas?

– Ne, niekada nebuvau.

– Bet Sporto rūmus valdė Šveicarijos bendrovė, įgaliota būtent šitos „Pallas First Investments“, o jūs buvote šitos įmonės savininkas.

– Aš nebuvau tos įmonės savininkas niekada. Aš buvau įmonės direktorius. Ne direktorius, ta prasme, o įmonės atsakingas asmuo. Bet nei pajamų, nei išlaidų jokių aš toje įmonėje nesu gavęs. Nežinau nieko apie tai.

– O tai kieno tada šita įmonė buvo? Pono V. Romanovo?

– Šita įmonė buvo... kažkokia, ta prasme, dalis sandorio struktūros, kurioje buvo daug įmonių. Ir tai buvo viena iš tų įmonių. Aš šiuo atveju negalėčiau jums tiksliai atsakyti, neprisimenu. Tai buvo pakankamai seniai. Jeigu reikia, tai aš jums galėčiau tą informaciją visą labai paprastai pateikti ir paaiškinti, kaip ten viskas buvo. Bet paprasčiausiai tam reikėtų pakelti visus dokumentus ir atsakyti jums. Nėra problemos – aš atsakysiu.

– Suprantu. Tiesiog norėjau pasiklausti, dėl ko šitas jūsų – oficialiai bent jau – valdytas verslas nebuvo deklaruotas. Jūs tuo metu ėjote Futbolo federacijos vadovo pareigas.

– Visi mano verslai buvo deklaruoti ir visos mano sąskaitos buvo deklaruotos. Deklaravau visas pajamas gaunamas, tame tarpe – ir Šveicarijoje, kurias aš gavau iš Tarptautinės futbolo federacijos. Šitame versle aš negavau jokių pajamų ir aš neturėjau jokio turto. Tai šiuo atveju apie tai, kaip vyko sandoriai ir kaip buvo, kokia ten buvo nuosavybė – aš jums tikrai visą informaciją galėsiu pateikti.

– Tai mielai papildysime. Dar norėjau pasiteirauti, kokiu motyvu jūs uždarinėjote sąskaitas 2009 m.

– Todėl, kad ten niekas nevyko, toje įmonėje. Dėl to aš ir uždariau – man jinai visiškai nereikalinga yra. Ir aš ten joje nieko nedariau.

– Bet čia yra dokumentas, kur rašoma, cituoju: „please close all accounts that I‘m beneficiary owner and trasfer remaining funds“, ir tada – sąskaita Ūkio banke.

– Taip. Nes ten buvo kapeikos. Ta prasme, nedidelė suma, kuri buvo įnešta kaip tos įmonės įstatinis kapitalas. Ir paprasčiausiai aš tuos pinigus atgal susigrąžinau. Viskas. Ten buvo apie keli tūkstančiai šveicariškų frankų, jeigu neklystu.

– Tai jūs tų 15 mln. litų iš „Pramprojekto“ nematėte, kaip suprantu?

– Nebuvo jokių 15 mln. litų iš „Pramprojekto“.

Ne pirmas ir ne paskutinis

Kodėl tuometiniam Lietuvos futbolo vadovui prireikė „Mossack Fonseca“ paslaugų? Iš nutekintų duomenų paaiškėjo, kad Šveicarijos bankai glaudžiai bendradarbiavo su „Mossack Fonseca“.

Pastaroji Panamos advokatų kontora steigė priedangos kompanijas bankų klientams ir teikė susijusias verslo valdymo paslaugas. Taip šie galėjo būti ramūs dėl finansinių reikalų konfidencialumo.

Taigi L. Varanavičius šiuo atveju – ne išimtis, jo pavardė nebūtų saistoma su sąskaitomis Šveicarijoje, jei ne „Mossack Fonseca“ dokumentų nuotekis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...