captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Berankio olimpinė viltis – it sūris spąstuose

Ričardas Berankis – apniktas abejonių. Šiauliuose laukdamas Daviso taurės mačo su Norvegija pradžios, geriausias Lietuvos tenisininkas išgirdo žinią, kuri jį lyg ir turėjo pradžiuginti. 25-erių vilnietis gavo patvirtinimą apie jam rezervuotą vietą prestižiniame Indian Velso (JAV) turnyre. Nors galimybė papildyti taškų sąskaitą ir priartėti prie Rio de Žaneiro olimpiados – viliojanti, ji – it sūris spąstuose.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Trys mačai per tris dienas, lėktuvas, skrydis per Atlantą ir tuomet – vėl varžybos be jokio atokvėpio.

R. Berankis geriau nei kas kitas žino, kuo gresia toks pašėlęs grafikas.

2011 metų kovą jis atstovavo Lietuvos rinktinei Daviso taurės susitikime su estais Taline, po kurio jau kitą dieną išskubėjo į Kaliforniją ir startavo ATP-1000 serijos turnyre Indian Velse.

Tuomet lietuvis suspėjo susisukti, bet kelionės padarinius jautė dar ilgai. Dėl prasidėjusių nugaros ir kirkšnies skausmų R. Berankis iš rikiuotės buvo iškritęs keturis mėnesius.

Dabar panaši istorija pirmajai Lietuvos raketei kainuotų svajonę apie olimpinį debiutą.

„Tiesiog nežinau, ką daryti“, – galvą suko tenisininkas.

Tiesa, šįkart R. Berankiui veikiausiai bent jau nereikės laistyti prakaitu Šiaulių arenoje patiestos dirbtinės teniso dangos visas tris dienas.

Šeimininkai laikomi aiškiais dvikovos su norvegais favoritais: tai byloja ir žaidėjų reitingai, ir praeities tarpusavio akistatos. Jei penktadienį vienetų mačuose lietuviai dovanų nedalins, rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičius galės leisti pasireikšti jaunesniems tenisininkams.

86-ą vietą ATP reitinge užimantis R. Berankis penktadienį susirems su talentingiausiu oponentų komandos atstovu Casperu Ruudu (ATP-779).

17-metis norvegas žengia savo būsimo varžovo pėdomis: praėjusius metus ITF pasaulio jaunių rikiuotėje jis baigė antras.

Tuomet C. Ruudą lenkė vienintelis amerikietis Tayloras Fritzas – tas pats išstypęs 18 metų jaunuolis, kuris praėjusį mėnesį galingais kirčiais užkirto R. Berankiui kelią į Memfyje (JAV) vykusio ATP-250 serijos turnyro finalą. Ir iškart įsiveržė į geriausių planetos žaidėjų šimtuką – per visą istoriją vos devyni už T. Fritzą jaunesni tenisininkai sugebėjo pakilti taip aukštai, ir tik vienas jų tai padarė šiame šimtmetyje.

Vis dėlto norvegas ir amerikietis nėra to pačios svorio kategorijos priešininkai.

„Nemanau, kad pajėgčiau jį nugalėti, bent jau ne šiandien. Jis per stiprus“, – DELFI paklaustas, ar jaučiasi lygiavertis T. Fritzui, atviravo C. Ruudas.

Nors norvegai ir nenusiteikę tapti patrankų mėsa Daviso taurės I grupėje pernai jau apsišaudžiusiai lietuviškai artilerijai, kozirių į Šiaulius jie atsivežė nedaug.

Todėl kur kas sunkesnė misija R. Berankio laukia po viešnagės mieste, kuriame jis kadaise klojo pamatus būsimai profesionalo karjerai.

Su DELFI geriausias šalies tenisininkas kalbėjosi apie norą atversti naują Lietuvos teniso istorijos puslapį, link tikslo vedančius kelius, pažintį su populiariausiu pastarųjų dienų teniso talentu ir sekinančias pratybas Indijos vandenyno pakrantėje su treneriu iš Vokietijos Raineriu Schuttleriu.

– Prieš sezono startą beveik mėnesį treniravotės Kenijoje. Ką pavyko patobulinti? – DELFI paklausė R. Berankio

– Tobulinau viską, o ne kurį nors vieną specifinį elementą: ir techniką, ir fizinį pasirengimą. Esu patenkintas ta išvyka. Trys savaitės buvo žiauriai sunkios, užtat po jų sportinė forma ėmė kilti aukštyn.

– Kur smagiau ruoštis sezonui: Kenijoje, Floridoje, o gal Šiauliuose?

– Šiaulių dar nepavyko išbandyti, tik jaunystėje (šypsosi – DELFI). Kenijoje ruoštis patogu. Ten – uždaras plotas, kuriame nėra daug atrakcijų, galinčių išmušti iš treniruočių režimo. Niekas tavęs neblaško.

– Kaip patartumėte gelbėtis nuo pusiaujo kaitros?

– Reikia kentėti – nieko čia daugiau nepadarysi. Temperatūra pakildavo iki 38 laipsnių karščio, drėgna. Įdienojus treniruotis neįmanoma, bet vis tiek atardavome po dvi treniruotes per dieną – pagirtinai.

– Sezoną pradėjote įkvepiančia pergale prieš 29-ą pasaulio raketę iš Italijos Andreasą Seppi, vėliau pasirodymas bangavo. Ko pats patyrėte daugiau – džiaugsmo ar nusivylimo?

– Tenise visada būna ir to, ir to. Visko nelaimėsi. Visų pirma, Australijos čempionato burtai man nebuvo sėkmingi, nes prieš ukrainietį Aleksandrą Dolgopolovą niekada nesisekė žaisti. Tiesiog jis nėra man tinkantis varžovas, bet padariau, ką galėjau. Sakyčiau, nebuvo toks jau prastas mačas: laimėjau antrą setą, trečiame taip pat pirmavau, bet neišnaudojau savo galimybių. Vėliau pavyko neblogai pasirodyti Memfyje – pelniau 90 taškų, kurie leido iškart įšokti atgal į pirmą reitingo šimtuką. Rezultatais šiemet skųstis negaliu, jaučiuosi gerai, gerai ir žaidžiu.

– Memfyje pirmą kartą akis į akį susidūrėte su T. Fritzu. Nors nuspėti pradedančių jaunuolių laukiančius karjeros vingius sudėtinga, ką manote apie jo perspektyvas?

– Potencialo jis turi labai daug. Jis gerai supranta žaidimą, priima gerus sprendimus. Jeigu kažkas nesugadins jo, jeigu jis bus vedamas teisingu keliu kaip dabar, turėtų pakilti aukštai. Sakau taip ne dėl to, kad jis gerai sužaidė keliuose turnyruose. Girdžiu, kaip jis kalba, matau, kaip elgiasi. Nosies jis neriečia. Kita vertus, po turnyro Memfyje daugiau jo nebemačiau, todėl visko dar gali būti, visi darome klaidų.

– Pralaimėti 18-mečiui, kad ir labai talentingam, buvo skaudu?

– Buvo apmaudu. Labai gerai sužaidžiau pirmą setą, ir trečiame tiek nedaug trūko. Bet mačo metu jis visiškai pakeitė savo žaidimo stilių, ir aš nesugebėjau jo prispausti iki galo. Paskui jis pats viename interviu pasakojo mintyse ištaręs sau, kad privalo smūgiuoti daug stipriau, paduoti kamuoliuką – daug galingiau, pataikyti – daug tiksliau. Ir visa tai jis išpildė. Nėra lengva pačiam priimti tokį sprendimą, reikia sugebėti performuoti savo žaidimą. Bet kas žino, kuo viskas būtų pasibaigę, jei keletas padavimų jam būtų ne taip pavykę.

– Pasibaigus praėjusiam sezonui padarėte išvadą, kad po Daviso taurės mačų savaitę reikia skirti atsigavimui ir treniruotėms be varžybų. Ar šįkart taip ir elgsitės?

– Neklauskite – nežinau. Tik prieš dieną sužinojau, kad patekau į turnyrą Indian Velse. Tiesiog nežinau, ką daryti. Tikiuosi, kad į Kaliforniją neskrisiu. Sunku net įsivaizduoti, kaip reikėtų sekmadienį sužaidus Šiauliuose pirmadienį šeštą ryto sėsti į lėktuvą ir šauti per Atlantą. Tikslą pasiekčiau antradienio naktį, o ketvirtadienį ryte – jau pirmas mačas. O kur dar devynių valandų laiko skirtumas, atviras kortas, karštis. Būtų labai didelis kontrastas palyginus su mano pastaruoju mėnesiu. Bet jokio sprendimo dar nepriėmiau, nežinau, kur važiuosiu.

– Jūsų tikslas – patekti į Rio de Žaneiro olimpiadą. Bet pavasaris reitingo taškų prasme jums paprastai nebūna derlingas. Dėliojate specialų planą, kaip per ateinančius mėnesius maksimalizuoti taškų kraitį?

– Nesakyčiau, kad akcentuoju vien tik taškus. Viskas dėliojama taip, kad ir žaidimo kokybė nenukentėtų. Bet, žinoma, daug priklauso nuo to, kokius turnyrus pasirinksiu, kokią dangą. Kol kas tas planas dar kuriamas.

– Neseniai suskaičiavote, kad užduočiai įvykdyti reikės maždaug 200 taškų. Bet iki birželio 6 d., kuomet pagal ATP reitingą bus išdalinti olimpiniai kelialapiai, „sudegs“ tik 36 jūsų dabar turimi taškai. O iki 70-os vietos reitinge, kurios turėtų pakakti, trūksta mažiau nei šimto taškų.

– Aš skaičiuoju apsidrausdamas – kad paskui nereikėtų sakyti: oj, nepatekau. Jeigu surinksiu tuos du šimtus taškų, laisvai pateksiu į olimpines žaidynes. Geriau jau turėti rezervą.

– Žaidynėms gana netikėtai pasirinkta dirbtinė danga, o ne gruntas, kuris laikomas olimpiados šeimininkų ir kitų Pietų Amerikos tenisininkų koziriu. Jūs tai irgi turite omenyje mąstydamas apie olimpiadą?

– Žinoma. Man asmeniškai dirbtinė danga patinka daug labiau.

– Noro debiutuoti olimpiadoje nenumušė faktas, kad pasirodymas Rio de Žaneire, kitaip nei ankstesnėse žaidynėse, neturės jokios įtakos ATP reitingui?

– Ne. Dabar man tai visiškai nerūpi. Aš noriu, kad būtų bent vienas lietuvis, žaidęs tenisą olimpiadoje. Man būtų labai didelė garbė juo tapti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad pavyks, bet negali žinoti.

Pažįstamas varžovas

Daviso taurės II grupės Europos/Afrikos zonos mačas tarp Lietuvos ir Norvegijos teniso rinktinių penktadienį prasidės 24-erių Lauryno Grigelio (ATP-335) ir norvegų lyderio 18-mečio Viktoro Durasovičiaus (ATP-460) dvikova.

Po jos jėgas tikrins R. Berankis ir C. Ruudas, šeštadienį laukia dvejetų mačas, o sekmadienį – dar du vienetų susitikimai.

Pernai Lietuvos rinktinė iškrito iš I grupės, o norvegai pakilo iš žemesnio diviziono.

Praeityje komandos buvo susidūrusios du kartus: 2008 metais lietuviai laimėjo 2:1, o 2014 metais sutriuškino varžovus 5:0. Šiame mače žaidė ir abu dabartiniai Lietuvos rinktinės lyderiai.

Šiaulių arenoje Lietuvos tenisininkai pastarąjį kartą grūmėsi 2013 metais: tuomet Daviso taurės II grupės susitikime jie 4:1 įveikė Kiprą.

Daviso taurės susitikimo tarp Lietuvos ir Norvegijos tvarkaraštis:

Penktadienis (nuo 16 val.)

Laurynas Grigelis – Viktoras Durasovičius

Ričardas Berankis – Casperas Ruudas

Šeštadienis (nuo 17 val.)

Ričardas Berankis/Lukas Mugevičius – Viktoras Durasovičius/Casperas Ruudas*

Sekmadienis (nuo 12 val.)

Ričardas Berankis – Viktoras Durasovičius*

Laurynas Grigelis – Casperas Ruudas*

* – kapitonai turi teisę pakeisti pasirinktus žaidėjus

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...