captcha

Jūsų klausimas priimtas

LKL priėmė FIBA Čempionų lygos pasiūlymą

Pirmadienį Miunchene vykusiame Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) posėdyje buvo priimti ir Lietuvos klubams labai svarbūs sprendimai – galutinai paaiškėjo, kiek komandų gaus kvietimus į artėjantį sezoną startuosiantį FIBA Čempionų lygos turnyrą.
Romualdas Brazauskas, T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
Romualdas Brazauskas, T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Nors ateinančio Europos klubinio krepšinio sezono žemėlapis dar toli gražu nėra aiškus, FIBA organizacija iš peties stengiasi į savo pusę pritraukti kuo daugiau Eurolygos atskirtų klubų ir šalių federacijų.

Miunchene vykusiame posėdyje dalyvavo net 53 klubų iš 16 skirtingų Europos šalių atstovai, įvairių lygų bei šalių krepšinio federacijų vadovai, sulaukę oficialaus FIBA organizacijos pasiūlymo.

Tarp gausaus būrio delegatų buvo ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) direktorius Romualdas Brazauskas, tapęs ketinimų protokolo dėl FIBA Čempionų lygos įkūrimo pasirašymo liudininku. Su FIBA organizacija susitarta ir dėl Lietuvos komandų, gausiančių pakvietimus į šias naujas varžybas, skaičiaus.

„Be abejo, LKL tikslas yra tas, kad kuo daugiau komandų dalyvautų tarptautinėse klubinėse varžybose. FIBA pasiūlymas skamba taip: vienas Lietuvos klubas gauna garantuotą tiesioginį kelialapį į Čempionų lygos turnyrą, o dar vienas klubas – vietą atrankos turnyre, iš kurio taip pat gali prasimušti į pagrindines varžybas. Taigi, pasiūlymą galima apibūdinti skaičiais 1+1“, – Krepšinis.lt pasakojo R. Brazauskas.

Numatyta, kad FIBA Čempionų lygoje iš viso varžysis 32 klubai, kurie bus suskirstyti į keturias grupes po 8. FIBA iš karto išdalija 24 kelialapius, o dar 8 klubai į pagrindines varžybas turės prasimušti per atrankos etapą, kuriame kovos 32 ekipos.

„Į Čempionų lygą LKL komandos pateks pagal sportinį principą – tos, kurios užims aukščiausias vietas. Žinoma, tai nėra prievartinis dalykas ir jos pačios turės rinktis, ar norės dalyvauti turnyre“, – pažymėjo R. Brazauskas.

Aišku, kad į šią poziciją vietą nepretenduoja Kauno „Žalgiris“, pasirašęs ilgalaikę sutartį su Eurolygos turnyru. Neaiškumų yra ir daugiau: galutinai neapsisprendę, kuriose varžybose – Eurolygos organizuojamame Europos taurės turnyre ar FIBA Čempionų lygoje – yra ir kiti du prie pajėgiausių priskiriami Lietuvos klubai, Klaipėdos „Neptūnas“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.

FIBA organizacija klubus į naująjį turnyrą vilioja ir solidžiomis pinigų sumomis. Numatoma, kad Čempionų lygos prizinis fondas sudarys mažiausiai 2,3 mln. eurų, o pačiam varžybų organizavimui bus skirta 4–5 mln. eurų.

„Artimiausiame LKL posėdyje, kuris vyks vasario 19 dieną, sėsime su klubais ir mėginsime viską aptarti, sužinoti jų poziciją. Bet kuriuo atveju, LKL dalyvavimas šiame renginyje buvo būtinas – nedalyvaudami mes savo komandoms būtume užkirtę kelią patekti į šias varžybas“, – pažymėjo R. Brazauskas.

Paklaustas, ar FIBA kabinetuose vyrauja ryški konfrontacijos su Eurolygos organizacija atmosfera, R. Brazauskas neslėpė.

„Be abejo, konfrontacija yra. Juk čia yra tam tikras karas – kas ką įveiks“, – pažymėjo jis.
Oficialiai FIBA Čempionų lygos startas bus paskelbtas kovo 21 d. Paryžiuje.

Informuojama, kad palaikymą šiam turnyrui per posėdį Miunchene išsakė Lietuvos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Izraelio ir Lenkijos krepšinio lygos. Kiek anksčiau savo poziciją stoti po FIBA vėliava jau išsakė Prancūzijos, Italijos ir Turkijos čempionatų organizatoriai, tam neprieštarauja ir šalių federacijos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...