captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Top 16“ prakeiksmas: kaip „Žalgiriui“ laimėti daugiau nei pusę rungtynių?

Septintus metus iš eilės į Eurolygos „Top 16“ etapą prasibrovęs Kauno „Žalgiris“ laimingo recepto, kaip peržengti išsvajotąjį Rubikoną, kol kas taip ir nerado. Raktas į sėkmę galėtų būti paprastas – daugiau nei 50 proc. laimėtų dvikovų, tačiau ši užduotis, pažvelgus į ankstesnių akistatų su būsimais varžovais rezultatus, tampa beveik neįmanoma misija.
E. Ovčarenko (15min.lt) nuotr.
E. Ovčarenko (15min.lt) nuotr.

Vienintelė galimybė ir ta paleista vėjais

Nuo 2004-ųjų metų kauniečiai per dvylika sezonų „Top 16“ varžybose nedalyvavo tik du sykius – 2007 ir 2009-aisiais.

Nors antrojo etapo varžybų sistema keitėsi ne kartą, kauniečiams taip niekada ir nepavyko laimėti daugiau nei 50 proc. šio etapo dvikovų, tad nieko keisto, kad čia žygis Europoje ir baigdavosi.

Arčiausiai savo tikslo „Žalgiris“ buvo 2004-aisiais. Tuomet „Top 16“ etapą sudarė 4 grupės po 4 komandas, o į finalo ketvertą keliavo tik grupių nugalėtojai. Arvydas Sabonis tuomet žaidė savo atsisveikinimo sezoną, o kauniečių viltis ruseno iki pat paskutinių „Top 16“ rungtynių pabaigos.

Sveikinimo žinutę patekus į finalo ketvertą iš Šarūno Jasikevičiaus jau buvo gavęs ir tuometinis „Žalgirio“ treneris Antanas Sireika, tačiau likus 2,2 sek. iki dvikovos Tel Avive pabaigos Giedrius Gustas prametė abi baudas, Derrickas Sharpas fantastišku tritaškiu išplėšė pratęsimą, o vėliau ir atvedė komandą prie triumfo Eurolygoje.

Tais metais „Top 16“ etape „Žalgirio“ pergalių ir pralaimėjimų balansas (3/3) buvo 50 proc. ir tai yra kol kas geriausiai rodiklis per 11 ligšiolinių bandymų.

Gana konkurencingi šalies čempionai buvo ir 2013-aisiais, kai „Top 16“ etapo grupės pirmą kartą buvo išplėstos iki 8 komandų, o „Žalgiriui“ vadovavo charizmatiškasis Joanas Plaza.

Tuomet katalono muštruojama ekipa laimėjo 6 kartus ir pralaimėjo 8 dvikovas (43 proc.), bet liko tik šešta. Įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, kad tais metais žalgiriečius aplenkusi dabartinė J. Plazos komanda Malagos „Unicaja“ su 7 pergalėmis taip pat liko už ketvirtfinalio borto.

Istorijoje – nepalankūs skaičiai

Kad „Top 16“ etape kauniečiams bus sunku, parodo ne tik mirtininkų grupė ir Roberto Javtoko skaudi netektis. Įvertinus istorines aplinkybes bei ankstesnius kauniečių pasirodymus prieš būsimus „Top 16“ varžovus, skaičiai neguodžia.

Geresnį pergalių ir pralaimėjimų santykį tarpusavio dvikovose „Žalgiris“ turi tik prieš vienintelį Bambergo „Brose Baskets“ (prieš kurį yra laimėjęs visus 8 susitikimus!). Su visomis kitomis būsimomis varžovėmis kauniečiai paprastai turi kur kas daugiau vargo ir, jei nori kreipti istoriją nauja vaga, privalo greitai atrasti stebuklingą pergalių receptą.

Turkų pavyzdys – išskirtinis

Istorija byloja, kad laimėję pusę rungtynių „Top 16“ etape kauniečiai galėtų rimtai pasvajoti ir apie kelialapį į ketvirtfinalį.

Per pastaruosius tris sezonus, kai antrajame šio turnyro etape žaidžiama po 14 rungtynių, dar nebuvo nė vieno atvejo, kad klubai toliau nežengtų laimėję daugiau nei 50 proc. dvikovų.

Jei pasisektų, kauniečiai galėtų tikėtis patekti į stipriausių žemyno ekipų aštuoniukę ir laimėję pusę mačų (7). Iš šešių ligšiolinių atvejų tokių laimingųjų buvo trys, o praėjusį sezoną Stambulo „Anadolu Efes“ į „Top 8“ žengė netgi su neigiamu pergalių ir pralaimėjimų balansu (6/8).

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...