captcha

Jūsų klausimas priimtas

Danijoje karaliaujantis L. Spalvis – geriausias ir Lietuvoje

14 įvarčių per 16 rungtynių neliko nepastebėti. „Aalborg“ klubo varžovus Danijos čempionate bombarduojantis puolėjas Lukas Spalvis pirmą kartą gyvenime pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vokietijoje užaugęs 21-erių snaiperis neturėjo lygių 51-ą kartą surengtuose geriausio metų šalies futbolininko rinkimuose, kuriuose balsavo specialistai, žiniasklaidos atstovai ir sporto gerbėjai.

Sau už nugaros L. Spalvis paliko kitus jaunosios kartos žaidėjus: antrą vietą užėmė 24-erių Rusijoje gimęs krašto puolėjas Fiodoras Černychas (Balstogės „Jagiellonia“, Lenkija), trečias liko jo bendraamžis saugas Arvydas Novikovas („Bochum“, Vokietija).

L. Spalviui šie metai prasidėjo liūdnai: kryžminių raiščių traumą pusmetį besigydęs lietuvis pavasarį pasveiko, bet vietos „Aalborg“ atakų smaigalyje nesusigrąžino.

Viską pakeitė vasarą įvykusios permainos klubo trenerių štabe, o naujam strategui Larsui Sondergaardui L. Spalvis už pasitikėjimą atsidėkoja tikru įvarčių fejerverku. Jau 14 kartų pasižymėjęs puolėjas tvirtai pirmauja rezultatyviausių Danijos „Superliga“ pirmenybių žaidėjų sąraše, o atgijusi „Aalborg“ turnyro lentelėje užkopė iki antros vietos. Kartą lietuvis buvo taiklus ir taurės turnyre.

Prasčiau L. Spalviui šiemet sekėsi grasinti Lietuvos rinktinės priešininkų vartams. Vienintelį įvartį snaiperis praėjusį rugsėjį įmušė į San Marino vartus, o iš viso vilkėdamas nacionalinės komandos aprangą vartininkus yra nuginklavęs dukart. Dar vieną taiklų smūgį jis į savo sąskaitą šiemet pridėjo atstovaudamas Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinei.

Dažniau nei mušė įvarčius rinktinėje L. Spalvis vėlėsi į kivirčus: iš pradžių socialiniame tinkle „durneliu“ išvadino kritišką nuomonę pareiškusį garsų dizainerį ir futbolo mėgėją Aleksandrą Pogrebnojų, vėliau pridėjęs pirštą prie lūpų tildė LFF stadione skanduotėmis komandą gėdinusius sirgalius.

Geriausio futbolininko apdovanojimas L. Spalviui įteiktas ketvirtadienio vakarą Vilniuje surengtose šalies futbolo sezono iškilmėse, kurių metu paskelbti ir kiti rinkimų laureatai.

Geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko kategorijoje pripažinimo sulaukė Marijampolės „Sūduvos“ veteranas Tomas Radzinevičius. Nors 34-erių puolėjas su komanda liko be medalio, galėjo pasiguosti rezultatyviausio žaidėjo laurais – A lygoje jis pelnė 28 įvarčius.

Antras balsavime liko karjerą pabaigęs ir A lygos prezidentu ketvirtadienį tapęs Vilniaus „Žalgirio“ atstovas Deividas Šemberas, trečias – dar vienas čempionų žaidėjas Linas Pilibaitis.

Perspektyviausiu (gimusiu 1994 metais ir vėliau) futbolininku išrinktas „Trakų“ atakų lyderis, armėnų kilmės Rusijos pilietis Davidas Aršakianas, aplenkęs du Klaipėdos „Atlanto“ atstovus: gynėją Rolandą Baravyką ir vartininką Edviną Gertmoną.

Geriausio trenerio apdovanojimas įteiktas sidabrą nuskynusių „Trakų“ vairininkui Valdui Urbonui, antrą vietą užėmė Valdas Dambrauskas („Žalgiris“), trečią – Konstantinas Sarsanija („Atlantas“).

Prieš metus geriausio Lietuvos futbolininko prizą laimėjo vartininkas Giedrius Arlauskis. Geriausiu šalies čempionate išrinktas Deividas Šemberas, geriausio trenerio prizas atiteko Marekui Zubui, o perspektyviausio žaidėjo laurai – Donatui Kazlauskui.

Ketvirtadienį LFF vadovai išdalino visą rietuvę įvairių prizų, medalių ir taurių: pagerbti ne tik A lygos prizininkai, bet ir stipriausios žemesnių divizionų, senjorų, mėgėjų, moterų turnyrų komandos ir naudingiausi žaidėjai, atsidėkota masinių varžybų organizatoriams.

Taip pat pagerbti iš didžiojo sporto pasitraukę buvę nacionalinės rinktinės futbolininkai Robertas Poškus, D. Šemberas, Tomas Žvirgždauskas ir Tomas Danilevičius. Tiesa, du pastarieji renginyje nedalyvavo.

O ypatingos LFF prezidento Juliaus Kvedaro padėkos sulaukė keturis dešimtmečius „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės rungtynių nepraleidžianti aistruolė Drąsuolė bei dabartinis nacionalinės komandos vadybininkas Leonas Mickus.

„Anais laikais futbolininkų algos siekė po šimtą rublių, visi ieškojo, kaip prisidurti. Ir aš turėjau pogrindinį batų ir šnapso fabrikėlį. O Leonas ne tik sugebėdavo rasti pinigų žaidėjų premijoms, bet ir teisėjus paglobodavo, „sutepdavo“. Be jo „Atlantas“ nebūtų iškopęs į SSRS pirmąją lygą, o „Žalgiris“ – į aukščiausiąją“, – atviravo J. Kvedaras.

Atvira ant scenos buvo ir žodžio paprašiusi „Žalgirio“, o dabar – LFF stadiono senbuvė Drąsuolė.

„Prisimenu senus gerus laikus. Norėčiau, kad jie grįžtų, nes dabar gaila žiūrėti, futbolas labai žemai. Kiekvienas iš čia esančių padarykime viską, ką gali, kad būtų geriau“, – tiesiai šviesiai išpyškino ištikimiausia futbolo fanatikė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...