captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos futbolo rinktinei prastas stadionas vainikuos prastą žaidimą

Pirmadienį Lietuvai baigiasi dar vienas atrankos turnyras – šįkart į 2016 metų Europos futbolo čempionatą Prancūzijoje. Deja, jau penktadienį Liublianoje tapo aišku, kad mūsiškių ten neišvysime, nors tik ištraukus atrankos burtus netrūko optimistų, kurie ilgainiui taip pat griebėsi už galvų. Visą atrankos ciklą turbūt geriausiai iliustruoja šį rugsėjį įvykusios rungtynės su nykštukiniu San Marinu – gera pradžia, gili duobė, pasiektas pozityvus rezultatas, tačiau jokio džiaugsmo – juk ir patys ištikimiausi rinktinės sirgaliai stadione komandos treneriui Igoriui Pankratjevui skanduotėmis kuo aiškiausiai siūlė viena – pasitraukti.
Rungtynės Lietuva-San Marinas. T. Lukšio (BFL) nuotr.
Rungtynės Lietuva-San Marinas. T. Lukšio (BFL) nuotr.

San Marino košmaras

„Pankai, lauk iš rinktinės“, – antrajame rungtynių su San Marinu kėlinyje traukė iš visos gerklės ultros, kai mažumoje po vartininko Giedriaus Arlauskio gautos raudonos kortelės likę futbolininkai desperatiškai bandė savo naudai persverti rezultatą.

„Ar jums ne gėda?“ – retoriškai futbolininkų klausė tribūnos ir po to, kai Lukas Spalvis jau per teisėjo pridėtą laiką išplėšė pergalę – 2:1.

Piktintis jie turi dėl ko – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione buvo priimta vien iš mėgėjų sudaryta rinktinė, atstovaujanti apie 32 tūkstančius gyventojų turinčiai valstybei. Vos ištempta pergalė prieš rinktinę, kuri yra 196 FIFA reitingo vietoje (FIFA-196), o už jos – vos 13 valstybių, kurių dauguma – egzotiškos šalys, kaip antai Vanuatu ir Bahamos. Praleistas įvartis žaidžiant su rinktine, kuri išvykoje nebuvo pelniusi įvarčių 14 metų. Profesionalią Lietuvos ekipą nubaudė bare dirbantis Matteo Vitaioli.


Paskutinį kartą San Marinas išvykoje įmušė 2001 metais, kai gėdą patyrė latviai – mačas Rygoje baigėsi rezultatu 1:1, o San Marino rinktinė pirmąkart istorijoje išvykos rungtynėse iškovojo tašką. Nepakėlęs gėdos ir kritikos, Latvijos rinktinės treneris Gary Johnsonas atsistatydino, tačiau I. Pankratjevui tragiškas rinktinės pasirodymas, regis, neužkliuvo. Jis liko abejingas ir kartais net įžeidžiančioms sirgalių skanduotėms – po rungtynių treneris teigė jų negirdėjęs, o į žurnalistų kritiką numojo ranka.

Gera pradžia – toli gražu ne pusė darbo

Tiesa, rungtynės su San Marinu šio atrankos ciklo metu nesukėlė vien neigiamų emocijų– būtent rungtynėmis su šia vienuolike 2014 metų rugsėjo pradžioje prasidėjo atrankos ciklas. Tuomet, stebint kiek mažiau nei tūkstančiui žiūrovų, pirmasis lietuvių įvartis krito jau penktą minutę, kai Mindaugas Kalonas skersavo kamuolį į baudos aikštelę, kur jo nepasiekė vartininkas Aldo Simoncinis, tačiau sėkmingai koją kyštelėjo Deivydas Matulevičius. Lietuviai nemažino apsukų, ir 36 minutę kamuolį į vartus gražiu smūgiu pasiuntė Arvydas Novikovas.

Nors abi ekipos antrajame kėlinyje nesugebėjo sukurti progų, bet lietuviai visuomet valdė situaciją – kamuolį kontroliavo 66 procentus laiko, atliko 410 sėkmingų perdavimų, penkis kartus pataikė į vartų plotą, o varžovams smūgiuoti leido vos kartą.

Po mėnesio, spalio 9-ąją, LFF stadione buvo priimti estai (FIFA-87). Apylygėse rungtynėse viską lėmė grubi vartininko Sergejaus Pareikos klaida. 76 minutę jis nesėkmingai gaudė Mindaugo Pankos į baudos aikštelę siųstą kamuolį – nei jį gerai pagavo, nei prispaudė prie žemės. Šia klaida pasinaudojo D. Matulevičius, kuris pirmasis suskubo prie kamuolio ir sugebėjo jį „iškišti“ baudos aikštelėje buvusiam Sauliui Mikoliūnui. Krašto saugas galva pasiuntė kamuolį į vartus, kas, kaip paaiškėjo kiek vėliau, padovanojo dar tris taškus.

Įvarčių ir taškų badas

6 taškai iš 6 – puiki pradžia, kuri sirgaliams sužadino viltis pagaliau pamatyti savo šalies rinktinę Europos čempionate. Idilė tęsėsi neilgai – vos už trijų dienų ant dirbtinės Lietuvos rinktinės namų stadiono vejos išbėgo Slovėnijos vienuolikė.

Lietuviai aktyviau pradėjo rungtynes, o 18 minutę sugebėjo įridenti kamuolį į slovėnų vartus, bet šoninis arbitras nuliūdino didžiąją dalį stadione susirinkusių aistruolių – nuošalė. Tačiau didžiausios lietuvių bėdos prasidėjo sužaidus kiek daugiau nei pusvalandį.

Pirmiausiai traumą patyrė ir buvo pakeistas Mindaugas Panka. Sutrikę lietuviai vos už minutės pražiopsojo Milivoje Novakovičių, kuris iš arti nuginklavo vartininką Giedrių Arlauskį. 37 minutę tas pats puolėjas sudavė antrą antausį.

Po šio nokdauno lietuviai taip ir neatsigavo, nors, sužaidus kiek daugiau nei valandą, turėjo dar porą progų. Nors ir buvo patirtas pirmasis pralaimėjimas, tačiau sirgaliai nepyko: „Vyrai stengėsi“.

Visiškai kitokios nuomonės sirgaliai buvo lapkričio viduryje, kai Lietuvos reprezentacinė komanda išvyko į Šveicariją. 69 procentų kamuolio kontrolė, 30 smūgių vartų link, 12 smūgių į vartų stačiakampį, 589 atlikti perdavimai – iškalbinga šeimininkų (FIFA-12) statistika. Tuo metu lietuviai į vartų stačiakampį pataikė vos kartą ir atliko net penkis kartus mažiau perdavimų. Tiesa, „atsimušinėti“ sekėsi gerai daugiau nei valandą – pirmasis įvartis krito 66 minutę po G. Arlauskio klaidos. Fabianas Scharas rezultatą už poros minučių padvigubino, o dar du įvarčius nuo savęs pridėjo Xherdanas Shaqiri.

Kiek sėkmingiau lietuviai pasirodė vos po trijų dienų Kijeve, kur nulinėmis lygiosiomis sužaista su Ukraina (FIFA-22). Tai buvo vienintelės kontrolinės rungtynės prieš jau šių metų kovo mėnesio pabaigoje įvykusią dvikovą su Anglija (FIFA-10) Londone, kur lietuviai į sausakimšą Vemblio stadioną žengė susikaustę ir lyg nepažįstantys vieni kitų. Nieko keisto, kad Wayne‘as Rooney jau šeštą minutę įsūdė įvartį į mūsiškių vartus. Scenarijus – kaip ir su šveicarais, rezultatas – taip pat 0:4. Dar po įvartį pridėjo Raheemas Sterlingas, Danny Welbeckas ir savo tikslių smūgių sąskaitą nacionalinėje rinktinėje atidaręs Harry Kane‘as.

Lietuviai neatliko nė vieno smūgio į vartų plotą ir atrodė taip pat beviltiškai, kaip ir praeitose atrankos rungtynėse. Taip, priešas – grėsmingas ir sunkiai įveikiamas, bet ne 0-4.


Vyrai pagaliau supyko

Kitoms atrankos rungtynėms Lietuvos reprezentacinė komanda ruošėsi jau atsakingiau – sužaistos jau dvi kontrolinės rungtynės, tačiau, deja, abi jas, skirtingai nei dvikovą su Ukraina, galima apklijuoti tik neigiamais epitetais. „Šaltas dušas“, – geriausia, ką buvo galima išgirsti iš sirgalių lūpų, kai vengrai (FIFA-33) vasaros pradžioje reikalus aikštėje sutvarkė jau per pirmą rungtynių pusvalandį. Vėl 0-4, vėl nesukurta realesnių progų.

Už trijų dienų, birželio 8 dieną, lietuviai sužaidė dar vienas kontrolines rungtynes – šįkart su Malta (FIFA-164). Nors ir turėję nemažai progų, po dviejų įspūdingų maltiečių tolimų smūgių lietuviai paliko stadioną nuleistomis galvomis – 0:2.

8 mėnesiai ne tik be pergalės, bet ir be tikslaus smūgio – 6 rungtynės, 16 praleistų įvarčių. Nieko keisto, kad toks tragiškas periodas perpildė sirgalių kantrybės taurę – LFF stadione birželio viduryje įvykusių antrųjų rungtynių su Šveicarija metu pasirodė transparantas su užrašu „Juliau, padovanok Lietuvai pergalę – išeik“. Jis buvo skirtas LFF prezidentui Juliui Kvedarui, kuris 2000–2012 metais užėmė LFF generalinio direktoriaus poziciją, o po to tapo federacijos prezidentu.

Su nusikalstamu pasauliu sietas – 1993 metais jis buvo sulaikytas Utenoje kartu su Henriku Daktaru, o 2012 metais buvo įtartas UEFA futbolui skirtų lėšų grobstymu – funkcionierius vengia bendrauti su žiniasklaida, tad į kritiką teko atsakyti vyriausiajam rinktinės treneriui. Apie tuo metu dar tik rengiamą akciją sužinojęs I. Pankratjevas teigė, kad tai atviras puolimas, ir badė pirštais į kaimynus – esą jie atrankoje atrodo kur kas blogiau.

Sirgalių akcija atsakomųjų rungtynių su Šveicarija metu, regis, davė savo – plieninėmis LFF sienomis apsistačiusio J. Kvedaro ji nepajudino, tačiau rinktinės vyrai supyko. Jau 17 minutę Vykintas Slivka buvo arti tikslo, o 64 minutę Fedoras Černychas pagaliau nutraukė rinktinės įvarčių badą. Džiaugsmas tęsėsi vos penkias minutes – Josipas Drmicius rezultatą išlygino, o tašką rungtynėse už dar 15 minučių padėjo iki skausmo lietuviams žinomas X. Shaqiri. Mūsiškiai atliko ir tris smūgius į vartų plotą, kovojo kiekviename aikštės metre, tad po rungtynių susilaukė ir sirgalių padėkų.

„Gal jau laikas padėti tašką?“

Sirgalių pyktis kiek nuslūgo iki šių metų rudens pradžios, kai lietuviai ant žaliosios vejos išbėgo Taline. Prieš tai – vėl nė vienų kontrolinių rungtynių, o kaimynų namų aikštėje – jokio susižaidimo. Kaip vyriausiasis treneris ir sakė – pasižiūrėkime į kaimynus: gausiai vietinių palaikomi estai atrodė geriau daugelyje žaidimo komponentų, o 71 minutę Konstantinas Vasiljevas rado spragą lietuvių gynyboje ir pasiuntė kamuolį į vartus. Dar vienas pralaimėjimas, po kurio ir į spaudos konferenciją susirinkę žurnalistai tiesiai šviesiai klausė: „Treneri, gal jau laikas padėti tašką?“


Ne ką geriau lietuviai atrodė ir Liublianoje, kur tik teisėjo malonė padėjo išsivežti tašką – atliko vos kiek daugiau nei šimtą perdavimų, vos kartą smūgiavo į vartų plotą, o rezultatą išlygino (1:1) po teisėjo į slovėnų vartus skirto 11 metrų baudinio.

Pirmadienio vakarą ant vos daugiau nei 5000 žiūrovų talpinančios vejos žengs vietą čempionate užsitikrinusi ir be klaidų žaidžianti Anglijos rinktinė, bet be savo žvaigždžių. Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC prognozuoja, kad, palyginti su kovo pabaigoje įvykusia rinktinių akistata, šįkart aikštėje bus vos du tąkart rungtyniavę žaidėjai – gynėjas Philas Jonesas ir po keitimo aikštėje tąkart pasirodęs puolėjas Harry Kane‘as.

Už 55 eurus bilietų prisipirkę sirgaliai pyksta ne tik todėl, kad nepamatys Anglijos futbolo žvaigždyno, bet ir ant vaizdo aikštėje, federacijos, trenerio, kad į rinktinę nekviečiami tokie padėti galintys žaidėjai, asmenybės, kaip Deividas Šemberas, Darvydas Šernas, Marius Stankevičius, Žydrūnas Karčemarskas. Nors G. Arlauskis sekmadienį šią daugiausiai federacijai ir treneriui skirtą kritiką priėmė asmeniškai ir teigė, kad komandai svarbiausia – palaikymas, tačiau ir sirgaliams, ir žurnalistams pabodo matyti futbolo smigimą žemyn – jie reikalauja permainų. Su dešimčia taškų lietuviai įsitaisė priešpaskutinėje – penktoje E grupės vietoje ir nebeturi net teorinių vilčių patekti į kitąmet vyksiantį Europos čempionatą, tad viskas, ko laukia sirgaliai – jokiu būdu ne gėdingo rezultato.

Prieš septynerius metus, po atrankos į 2008 metų Europos čempionatą, lietuviai taip pat buvo penktoje vietoje, ir tuomet po pralaimėjimų prancūzams ir italams niekas rinktinės nemaišė su žemėmis. Beje, italams pavyko ir įkasti – Tomas Danilevičius Neapolyje jau 21 minutę pasiuntė šeimininkus į nokautą – rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1. Praėjus metams po šio atrankos ciklo lietuviai užėmė aukščiausią istorijoje vietą FIFA reitinge – 37 ir lenkė tokias futbolo rinktines, kaip Šveicarija, Belgija, Velsas, Austrija, Islandija – vienuolikes, kurios savo sunkiu triūsiu šiemet iškovojo vietas Europos čempionate. Žinoma, tuomet ir komanda buvo kita, bet per tuos 7 metus nebuvo padaryta nieko, kas bent jau išlaikytų tuometinį futbolo lygį. Jis vis smuko ir dugną pasiekė rungtynėse su San Marinu.

Nors pirmadienio vakaro rungtynės nei Lietuvai, nei Anglijai nieko nebelemia, tačiau džiaugsmo tai tikrai nesukels – jei ne dėl žaidimo, tai bent dėl amžinos Lietuvos gėdos – normalaus, šalį reprezentuojančio stadiono nebūvimo. Dar sekmadienį „SKY Sports“ žurnalistas išsišaipė iš Vilniuje esančio stadiono infrastruktūros, sakydamas, kad jis panašėja į skirtą Sekmadienio lygai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...