captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinijoje rinktinės lydere tapusi LRT TELEVIZIJOJE dirbanti B. Virbalytė-Dimšienė: to aš net nesapnavau

Du spinduliai, praskaidrinę Lietuvos lengvosios atletikos gerbėjams niūrų pasaulio čempionatą Pekine, buvo ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė ir maratonininkė Rasa Drazdauskaitė. Būtent į jų glėbį plaukė puokštės gėlių, kuomet didžioji dalis šalies delegacijos atstovų pirmadienį parskrido iš Kinijos.
Brigita Virbalytė-Dimšienė. T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
Brigita Virbalytė-Dimšienė. T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Du spinduliai, praskaidrinę Lietuvos lengvosios atletikos gerbėjams niūrų pasaulio čempionatą Pekine, buvo ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė ir maratonininkė Rasa Drazdauskaitė. Būtent į jų glėbį plaukė puokštės gėlių, kuomet didžioji dalis šalies delegacijos atstovų pirmadienį parskrido iš Kinijos.

Lietuviams teko apsišarvuoti kantrybe, kol iš Pekino pagaliau atskriejo geros žinios. Paskutinę čempionato dieną vieną jų sukūrė R. Drazdauskaitė, pasiekusi didžiausią karjeros laimėjimą ir maratono distanciją įveikusi vienuolikta. 34-erių šiaulietė 42,195 km nubėgo per 2 val. 31 min. ir 23 sek. ir įvykdė 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvą.

Bet ne bėgimo laikas šįkart jai buvo svarbiausia. R. Drazdauskaitė pakilo aukščiausiai tarp visų lietuvių, kada nors bėgusių maratoną pasaulio pirmenybėse. Maža to, trasoje ji buvo pati greičiausia iš Europos atstovių – geriau pasirodė tik Etiopijos, Kenijos, Brunėjaus, Japonijos, Šiaurės Korėjos ir JAV sportininkės.

Ar tai reiškia, kad Senojo žemyno pirmenybėse iš R. Drazdauskaitės galima laukti prizinės vietos?

„Kitas čempionatas dar toli, bus matyti. Svarbiausia man – ruoštis olimpinėms žaidynėms. Bet, žinoma, džiaugiuosi, kad aplenkiau nemažai europiečių, kurių asmeniniai rekordai – kur kas geresni nei mano“, – teigė stajerė.

Dar laimingesnė namo grįžo B. Virbalytė-Dimšienė. Kaip ir R. Drazdauskaitė, Pekine ji pagerino aukščiausią Lietuvos ėjikų pasiekimą pasaulio čempionatuose. Kartu 30-metė alytiškė užfiksavo naują asmeninį rekordą 20 km distancijoje (1 val. 30 min. 20 sek.) ir užėmė septintą vietą. Rinktinės lyderėmis laikytoms šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei ar disko metikei Zinaidai Sendriūtei į geriausių aštuntukus patekti nepavyko, bet tai padarė ėjikė, dirbanti sporto žurnaliste LRT TELEVIZIJOJE.

„Net giliausiose svajonėse negalėjau pagalvoti, kad būsiu tarp aštuonių geriausių pasaulyje. Nei dabar, nei kada nors. Per daug nesėkmių buvo per karjerą, kad būčiau tuo tikėjusi. Pasitikėjimo šis čempionatas man tikrai pridėjo, turbūt kitą kartą bandysiu eiti kartu su greičiausiomis varžovėmis ir kovoti dėl aukštesnių vietų“, – švytėdama kalbėjo B. Virbalytė-Dimšienė.

Ėjikei atiteko ir 5 tūkst. JAV dolerių premija, kurią skyrė Tarptautinė lengvosios atletikos asociacija (IAAF). Bet mėgautis savo pasiekimu ji neketina – jau po kelių dienų lietuvės laukia startas Lenkijoje.

„Reikia kabintis ir spausti iš savęs viską, kol sportinė forma tokia“, – šyptelėjo sportininkė.

– Nesate karščio mėgėja. Kas galėjo lemti, kad karjeros rezultatą pasiekėte būtent Pekine? – paklausėme B. Virbalytės-Dimšienės.

– Neįsivaizduoju. Tarp visų ėjikių buvome trys, pagerinusios asmeninius rekordus. Tikrai negalvojau, kad padarysiu tai Pekine. Tokios oro sąlygos – karštis ir drėgmė – ne man. Bet tai buvo mano diena. Nejaučiau karščio, nors jis buvo velniškas. Kitą dieną net stovėti žiūrint vyrų 50 km ėjimą buvo sunku. O man tik distancijos pabaigoje, kai saulė pakilo aukštai ir dingo pavėsis, pasidarė sudėtingiau. Dabar visi net sako, kad galėjau žingsniuoti dar greičiau.

– Išties ėjote ne ties maksimalių galimybių riba?

– Negaliu taip sakyti, bet nuo pat pradžių šiek tiek prisibijojau. Ir treneris perspėjo, kad nepradėčiau pernelyg greitai. Laikiausi tempo, net truputėlį išsigąsdavau, kai pamatydavau, kad einu greičiau nei treneris liepė. Labai džiaugiuosi, kad antroje distancijos pusėje buvau greitesnė nei pirmoje – man tai pavyksta labai retai.

– Ar dažnai po varžybų sulaukiate finansinio paskatinimo kaip šįkart?

– Tik po kelių dienų apie tai pagalvojau. Tokioje rungtyje kaip sportinis ėjimas net ir komercinių varžybų biudžetai būna minimalūs. Tai – tikrai didžiausia premija, kokią kada nors esu gavusi. Turbūt ir durys dabar plačiau atsivers.

– Kartelę išsikėlėte labai aukštai...

– Pati tai suprantu, ir tai šiek tiek gąsdina. Kitąmet – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Turbūt ten visi lauks panašių rezultatų. To aš prižadėti negaliu. Juk Pekine viršijau savo pačios svajones. Kita vertus, įgavau pasitikėjimo ir manau, kad susitvarkysiu su atsakomybės jausmu. – Jums buvo staigmena tai, kad iš visų tautiečių pasaulio čempionate pasirodėte geriausiai?

– Galbūt aš nesitikėjau, kad kas nors pakils aukščiau nei septinta vieta. Bet kartu tikrai negalvojau, kad tai būsiu aš. Kai kuriems sportininkams labai nepasisekė, traumos sutrukdė arba jie nepademonstravo savo geriausios sportinės formos. Vis dėlto tikėjausi, kad daugiau mūsiškių pateks į geriausių aštuntukus.

– Kokį įspūdį paliko planetos pirmenybių organizacija?

– Jose dalyvavau ketvirtą kartą. Sakyčiau, kad šios buvo pačios prasčiausios. Galbūt dėl to, kad po 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių girdėjau daug puikių atsiliepimų. O dabar kinai nepasistengė dėl lengvosios atletikos. Ir maitinimas, ir gyvenimo sąlygos nebuvo ypatingos. Tarkime, vyrų 20 km ėjimo varžybose net nebuvo šalto vandens.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...