captcha

Jūsų klausimas priimtas

Š. Marčiulionis įvertino Lietuvos rinktinę, įžaidėją ir didžiausius pavojus

Šarūnas Marčiulionis tiki, kad Lietuvos krepšinio rinktinė ir jos lyderiai Europos krepšinio čempionate pademonstruos geresnį žaidimą nei draugiškose rungtynėse. Legendinio Lietuvos krepšininko teigimu, dabar didžiausią nerimą kelia kamuolio perdavimas vienas kitam.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šarūnas Marčiulionis tiki, kad Lietuvos krepšinio rinktinė ir jos lyderiai Europos krepšinio čempionate pademonstruos geresnį žaidimą nei draugiškose rungtynėse. Legendinio Lietuvos krepšininko teigimu, dabar didžiausią nerimą kelia kamuolio perdavimas vienas kitam.

Š.Marčiulionis nesiryžo prognozuoti, ar ši komanda gali iškovoti medalius, tačiau pareiškė, kad pačios svarbiausios čempionate bus ketvirtfinalio rungtynės. Svarbiausia geriausia formą pasiekti būtent iki šių rungtynių.

– Šarūnai, kokį įspūdį jums paliko Lietuvos krepšinio rinktinės žaidimas pasirengimo etape? 

– Na toks banguojantis įspūdis. Dar nesam susibalansavę. Bet aš žiūriu optimistiškai. Manau, kad prieisime ketvirtfinalį, o jis ir bus visa esmė. Tada jau bus labai svarbu, su kokiomis nuotaikomis, kokios fizinės formos. Tada jau bus galima spręsti. Jeigu laimime ketvirtfinalį, viskas puiku, dar daugiau emocijų ir galim kautis su visais. O priešingu atveju, kovosime dėl kelialapio. 

– Kas jums labiausiai patinka šioje komandoje. Kas verčia optimistiškai apie ją galvoti?

– Yra didelis rezervas. Šiuo metu silpnesnė vieta yra gynėjai. Bet rezervas turi galimybių žaisti geriau. Didesni mūsų žaidėjai. Taip pat Jonas dar nevisiškai susižaidęs ir kiti su juo gal dar kompleksuoja žaisti. Tai, manau, kad rezervo dar yra. Mindaugo Kuzminsko stabilumas irgi yra rezervas. Čia žiūrint optimistiškai. 

– O kas kelia didžiausią nerimą, kur yra didžiausias gaisras?

– Sakyčiau, kad kamuolio perdavimas. Gal kitiems reikėtų leisti pabandyti išvaryti kamuolį. Taip pat ir lenta. Mano nuomone, trūksta gero perdavimo. Pavyzdžiui, duodi gerą greitą perdavimą, tada varžovai dar nespėja subėgti į gynybą ir bandai mauti per skylę, veržtis ir pelnyti taškus. Štai tokių dalykų man trūksta. Mes gal kartais per daug statiškai žaidžiam. Tai čia irgi, manau, yra rezervas. Bet tai gali būti tik prie gero perdavimo ir gero susižaidimo. 

– Rinktinėje vis dar 14-a žaidėjų. Kaip manot, ar tai gerai, kad dar neturime galutinio dvyliktuko? Galbūt tai nėra gerai? O gal jokio skirtumo, yra jis ar ne?

– Na kaip pasakyti, matote, tam tikras nervukas, jaudulys yra. Bet aš manau, kad mūsų trenerių štabas yra puikus ir jie geriau jaučia komandą negu mes iš šono. Jeigu jie taip daro, vadinasi, žino galimybes. 

– Tai pat smalsu sužinoti jūsų nuomonę apie mūsų du įžaidėjus Luką Lekavičių ir Žygimantą Janavičių. Buvote tas, kuris galėdavo vienas persivaryti kamuolį per visą aikštę ir pelnyti taškus. Nesvarbu koks varžovas. Ką Šarūnas Marčiulionis galėtų pasakyti apie dabar esamus du įžaidėjus, kurie pretenduoja patekti į rinktinę? Ką patartų? 

– Jie abu yra kairiarankiai. Ir sakyčiau, kad tas netikėtumo faktorius yra gana geras. Svarbu kiek drąsos jie turi ir kiek tų galimybių. Manau, jie turėtų išnaudoti savo greitį ir tą netikėtumo faktorių. Jeigu greičiui nėra galimybės, tada pristabdai. Galbūt po atkovoto kamuolio galima sukurti ir kokius pigesnius taškus. Nes mūsų komandoje yra kam be jų pelnyti taškus, kam kovoti dėl kamuolio. Bet tai jau būtų jų funkcija, tie papildomi taškai, kurie būtų sukurti jų. 

– Jūsų akimis, kuris žaidėjas yra arčiau rinktinės, Žygis ar Lukas? Kurį žaidėją jūs rinktumėtės?

– (juokiasi) sunku pasakyti. Bet aš imčiau tą, kuris daro mažiau klaidų. Manau, kad vienas pagrindinių įžaidėjų efektyvumo rodiklių yra klaidos. Ir vis tiek, jo sąskaita bus labiau dengiami kiti žaidėjai. Tai jie turėtų išnaudoti.

Svarbu, kuris gali duoti taškų komandai ir mesti iš pozicinio žaidimo. Tas, manau, ir turės geresnes galimybes. 

– Jaudinatės dėl mūsų lyderių žaidimo? Mantas Kalnietis ir Jonas Valančiūnas kol kas neatrodo geriausios formos. Ar jie lyderiai, kurie gali tempti ant savo pečių komandą, žaisti drąsiai ir pridaryti daug bėdų varžovams?

– Labai daug spaudimo iš šono. O kai pradedi galvoti ne kaip žaisti, o kad reikia būtinai gerai sužaisti, kad tau reikia neklysti...

Bet jie moka žaisti. Jie turi jausti žaidimą. O aš matau, kad jie per daug galvoja. Bet čia nereikia tiek daug galvoti. Ta automatika vis tiek yra. Žaidėjas žino, ką turi daryti aikštelėje. Nors juos irgi galima suprasti. Žmonės yra ne geležiniai.

Todėl aš manau, kad jie atsigriebs, kai atvažiuos į čempionatą. Kai turės savo lovą penkioms dienoms. Kai ir žiniasklaidos lindimas bus apsiraminęs. Kai jau bus visos reklamos prasuktos. Manau, kad jie tada atsipalaiduos ir greičiau suras savo žaidimą. 

– Ar bendrame Europos čempionato kontekste matote šią Lietuvos rinktinę tarp prizininkių?

– Pasikartosiu. Manau, kad mes savo grupėje žaisim normaliai. Aš tikrai tikiu, kad pasieksime ketvirtfinalį. O tada jau tos varžybėlės viską lemia. Ir nereikia bijoti netyčia ten ir pralaimėti. Žinot, kai būna, laimi septynias, aštuonias rungtynes iš eiles, lenki pirštus ir galvoji „na, kas bus kitas“, o tada babam ir bedugnė. Galima gal ir banguotai žaisti, bet svarbiausia gerai pasiruošti toms ketvirtfinalio rungtynėms.  

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...