captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žalgirio“ klubą mėgins parduoti iš varžytinių?

Šimtatūkstantinės kompensacijos iš Kauno „Žalgirio“ klubo neišsireikalaujantis buvęs krepšininkas Kęstutis Marčiulionis nenurimsta. Teismas spręs, ar pagrįstai areštuotos klubą valdančios viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininko teisės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Šimtatūkstantinės kompensacijos iš Kauno „Žalgirio“ klubo neišsireikalaujantis buvęs krepšininkas Kęstutis Marčiulionis nenurimsta. Teismas spręs, ar pagrįstai areštuotos klubą valdančios viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininko teisės.

Karjerą baigusio žaidėjo advokatai pasiryžę ir kraštutinei priemonei: parduoti „Žalgirį“ iš varžytinių ir taip išsikovoti K. Marčiulioniui priteistą 700 tūkst. litų kompensaciją.

Derybos dėl taikos sutarties nutrūko prie viršininko stalo

Dar 2011-ųjų lapkritį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis tebėra neįgyvendinta.

Finansinių įsipareigojimų K. Marčiulioniui ilgus metus nepripažinęs „Žalgirio“ klubas neskuba purtyti kišenės bei išmokėti buvusiam komandos žaidėjui kompensacijos už 2001 metais vienašališkai nutrauktą kontraktą.

Tiesa, praėjusį rudenį K. Marčiulioniui buvo sužibusi viltis gauti bent dalį pinigų. DELFI žiniomis, krepšininko advokatai su „Žalgirio“ valdybos nariu ir klubą valdančio verslininko Vladimiro Romanovo patikėtiniu Sergejumi Fedotovu jau buvo sutarę dėl taikos sutarties sąlygų, pagal kurias klubas per kelerius metus būtų išmokėjęs 450 tūkst. litų. Bet paskutinę akimirką kompromisinį sprendimą esą atmetė pats V. Romanovas.

K. Marčiulioniui atstovaujančio advokato Lino Jako įsitikinimu, nuo to laiko „Žalgirio“ vadovai toliau vilkina išieškojimo procesą, nepaisydami teismo skiriamų baudų už antstolių reikalavimų nevykdymą. Skirtingi klubo vadovai dėl to buvo bausti jau tris kartus.

Panašu, kad klubui labiau apsimoka mokėti kelis šimtus litų siekiančias baudas, o ne šimtatūkstantinę kompensaciją.

„Vieni bėgioja, dirba, daro, o kiti tiesiog sau juokiasi į ūsą. Bandome intensyviai tęsti priverstinio išieškojimo procesą, bet susiduriame su tais pačiais, mūsų vertinimu, gudravimais, teisėtų antstolės nurodymų nevykdymu. Jei antstolė nuo rudens negali gauti iš klubo elementarių finansinės atskaitomybės dokumentų, apie ką dar galima kalbėti“, – DELFI teigė L. Jakas.

Naudos K. Marčiulioniui neatnešė ir bandymas į „Žalgirio“ vadovybės elgesį atkreipti teisėsaugos dėmesį. Praėjusią gegužę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo antstolei Jurgitai Žilinskaitei ir areštuoto turto perleidimo baigėsi šnipštu policijai nenustačius nusikaltimo požymių.

Vis dėlto K. Marčiulionio atstovai rankų dar nenuleidžia ir planuoja skandalingą teisinio karo tęsinį.

Pakeliui į varžytines – ir prekių ženklai bei automobiliai

„Žalgirio“ vardu tituluojasi du juridiniai asmenys: viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir uždaroji akcinė bendrovė „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“.

K. Marčiulionis trejų metų trukmės sutartį 2000-aisiais buvo sudaręs su pastarąja bendrove. Tačiau prabėgus daugiau nei dešimtmečiui pasirodė, kad „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ turto, iš kurio būtų galima nesunkiai išieškoti skolą, beveik neturi, o visos klubo pajamos nukreipiamos į viešąją įstaigą.

Vis dėlto K. Marčiulionio atstovams pavyko užčiuopti silpną vietą „Žalgirio“ juridiniame voratinklyje.

Vienintelis VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininkas yra ne kas kitas, o K. Marčiulioniui įsiskolinusi UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“. Praėjusį mėnesį šiai bendrovei priklausančios dalininko teisės buvo apribotos.

Reaguodama į situaciją, „Žalgirio“ vadovybė pateikė skundą teismui, kurio posėdžio data dar nėra paskirta. L. Jako teigimu, bus daroma viskas, kad klubą valdanti VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atsidurtų ant varžytinių prekystalio.

Kaip jau rašė DELFI, areštuoti yra ir „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centrui“ priklausantys du prekių ženklai (rašytinis ir grafinis) „BC Žalgiris“.

Anot L. Jako, jau surastas nepriklausomas vertintojas, turėsiantis įkainoti prekių ženklus. Jų vertės nustatymas K. Marčiulioniui atsieis 18 tūkst. litų.

Nepriklausomo vertintojo paslaugų prireikė po to, kai „Žalgirio“ klubas savo prekių ženklus įvertino fantastine suma – 50 mln. litų. Nustačius realią rinkos kainą, prekių ženklus taip pat bus mėginama parduoti iš varžytinių.

„Jeigu su K. Marčiulioniu nebus atsiskaityta ir antstolis kito turto neras, klubo komponentai tikrai bus pardavinėjami iš varžytinių. Dabar jau galima kalbėti ne tik apie prekių ženklų, bet ir paties klubo realizavimą. Kaina – nustatinėjama, ir jei atsiras pirkėjas, sutinkantis ją mokėti, jis tikrai galės įsigyti „Žalgirį“, – aiškino buvusio Kauno ekipos žaidėjo advokatas.

Artimiausiu metu ketinama paskelbti ir trijų „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centrui“ priklausiusių automobilių varžytines.

K. Marčiulionio atstovai taip pat planuoja dar kartą kreiptis į prokuratūrą ir prašyti iš naujo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo antstoliams.

Vis dėlto L. Jakas nebepuoselėja iliuzijų, kad teisinis ginčas su „Žalgiriu“ turės greitą atomazgą.

Kaune – nepajudinami?

Advokatas tikino dar niekad nesusidūręs su atveju, kai išieškojimo procesas yra taip įžūliai stabdomas ir vilkinamas.

„Paminėsiu tikrą pavyzdį: kai paprastas įmonės vadovas nepateikė informacijos, kiek uždirba jo darbuotojas, jam už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną buvo skiriama tūkstančio litų bauda. O „Žalgiris“ atsiperka keliais šimtais litų, nors reikalavimų nevykdo mėnesiais. Akivaizdu, kad Kaune asmenys, atstovaujantys „Žalgiriui“, jaučiasi nebaudžiami ir gali daryti, ką nori.

Mums iš pat pradžių buvo pasakyta: patikėkite, skųsime viską, ką tik įmanoma, nagrinėjimo terminai bus maksimalūs, ir matysite tą kompensaciją kaip savo ausis. Kol kas jie savo žodžio bent vienoje situacijoje tikrai laikosi“, – ironizavo L. Jakas.

Klubas kaltina vandens drumstimu

„Žalgirio“ klubas K. Marčiulionio advokato priekaištus atmeta. „Žalgiriui“ atstovaujančių teisininkų parengtame atsakyme į DELFI klausimus kaltė dėl lėto proceso verčiama pačiam L. Jakui.

„Žalgirio“ klubas neturi ir negali turėti jokios įtakos teismų veiklai. Ne „Žalgirio“ klubo, o K. Marčiulionio advokatų elgesys, įskaitant ir šiuos teiginius, turėtų būti vertinamas kaip nepagarba teismui ir trukdymas jo veiklai.

K. Marčiulionio interesams atstovaujančios antstolės veiksmus (dalininko teisių areštą) UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ laiko neteisėtais ir pertekliniais, todėl tie veiksmai yra apskųsti teismui. Antstolė yra areštavusi UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ turto, kurio vertė daugiau nei 50 kartų viršija teismo K. Marčiulioniui priteistą sumą (areštuoti 50 mln. litų „Žalgirio“ įvertinti prekių ženklai – DELFI).

UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ turimo turto, neskaitant VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininko teisių, visiškai užtenka skolų K. Marčiulionio skolos padengimui, todėl nėra jokių teisinių pagrindų kalboms apie klubo pardavinėjimą“, – teigia klubo atstovai.

Taip pat tvirtinama, esą „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ vykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir jau yra padengęs dalį skolos K. Marčiulioniui.

Pastarojo advokatų teigimu, kol kas išmokėti tik „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centro“ sąskaitoje rasti ir dar 2011 metų pabaigoje areštuoti 17 tūkst. litų.

Teismų maratonas truko šešerius metus

Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas K. Marčiulionis trejų metų kontraktą su „Žalgiriu“ pasirašė 2000-ais. Vos pradėjęs antrą sezoną gimtojo miesto ekipoje gynėjas buvo priverstas atsisveikinti su klubu, kuris jo paslaugų atsisakė motyvuodamas prastu žaidimu.

2006-ais K. Marčiulionis kreipėsi į Šveicarijoje įsikūrusį Lugano Prekybos, Pramonės ir Amatų rūmų arbitražą, kuriame, kaip buvo numatyta krepšininko sutartyje su „Žalgiriu“, turėjo būti nagrinėjami iškilę ginčai. Po ketverius metus trukusio proceso arbitražas K. Marčiulioniui iš „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centro“ priteisė 233 tūkst. JAV dolerių kompensaciją bei 25 tūkst. Šveicarijos frankų bylinėjimosi išlaidų.

Tačiau 2010 metais Lietuvos apeliacinis teismas neleido vykdyti šio sprendimo Lietuvoje. Apeliacinis teismas sportinės veiklos sutartį prilygino darbo santykiams ir konstatavo, kad K. Marčiulionis dėl šios priežasties negalėjo kreiptis į tarptautinį arbitražą, mat privalėjo ieškinį pateikti Lietuvos teismams.

Krepšininko advokatai šį verdiktą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris nutarė, kad arbitražo jurisdikcija spręsti šalių ginčą buvo nepripažinta nepagrįstai, ir grąžino bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Antrą kartą ginčą sprendęs Apeliacinis teismas šįsyk buvo palankus K. Marčiulioniui, tačiau teise pateikti kasacinį skundą pasinaudojo „Žalgirio“ atstovai.

Vis dėlto 2011 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo verdiktą, kuriuo remiantis „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ privalo išmokėti K. Marčiulioniui šimtatūkstantinę kompensaciją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...