captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškai kalbantis latvis Kasparas Vecvagaras: „Labai noriu likti „Žalgiryje“

Kauno „Žalgiriui“ penkerius metus atstovaujantis latvis Kasparas Vecvagaras Lignane iš tribūnų stebėjo, kaip jo šalies rinktinė kaunasi Europos jaunimo čempionate. Į aikštę 21 metų 192 cm ūgio gynėjas žvelgė ilgesingai – dėl traumų jis nerungtyniauja jau pusantrų metų. Kai „Žalgirio“ vadovai sprendžia, ar pasilikti perspektyvų krepšininką ir kitam sezonui, K. Vecvagaro pasirinkimas aiškus: „Labai noriu likti „Žalgiryje“. Tai yra mano komanda.“
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kauno „Žalgiriui“ penkerius metus atstovaujantis latvis Kasparas Vecvagaras Lignane iš tribūnų stebėjo, kaip jo šalies rinktinė kaunasi Europos jaunimo čempionate. Į aikštę 21 metų 192 cm ūgio gynėjas žvelgė ilgesingai – dėl traumų jis nerungtyniauja jau pusantrų metų. Kai „Žalgirio“ vadovai sprendžia, ar pasilikti perspektyvų krepšininką ir kitam sezonui, K. Vecvagaro pasirinkimas aiškus: „Labai noriu likti „Žalgiryje“. Tai yra mano komanda.“

Iš pradžių jis kuklinosi, kad lietuviškai gali kalbėtis tik krepšinio terminais, bet vėliau kaip tikras lietuvis pyškino atsakymus mūsų kalba.

„Manau, kad žaidžiant užsienyje svarbiausia išmokti vietos kalbą. Kai ją moki, žymiai paprasčiau. Dabar jaučiuosi kaip antruose namuose. Juk nuo namų Rygoje iki Kauno – vos 250 kilometrų, todėl bet kada galiu grįžti namo. Bet nemeluosiu – sezono metu nebuvau grįžęs į Rygą, nes Kaune jaučiuosi puikiai. Turiu draugų, čia esu su savo mergina latve. Man dabar čia yra geriausia vieta“, – atviravo K. Vecvagaras.

Kauno „Akropolio“ padavėjos jau priprato prie K. Vecvagaro užsakymų. Jis daugiausia laiko praleidžia daug individualiai treniruodamasis „Žalgirio“ arenoje, o atsipūsti ar pavalgyti renkasi „Akropolio“ restoranus arba žalgiriečių pamėgtą restoraną „Talutti“.

„Viskas čia labai panašu, kaip ir Latvijoje – žmonės, maistas, parduotuvės, – teigė K. Vecvagaras. – Jeigu pradedu kalbėti angliškai, žmonės truputį prisibijo atsakyti, bet kai šneku lietuviškai – visi būna labai draugiški.“

LKL čempionais su „Žalgiriu“ tapo keturi užsieniečiai, o bent du iš jų puikiai kalba lietuviškai. Kaune kaip savas jaučiasi ir prieš 9 metus į „Žalgirį“ atvykęs estas Siim-Sander Vene.

„Taip, gal ir keista, – nusišypsojo K. Vecvagaras. – Įdomi situacija. Gyvenimas keistas ir įdomus.“

Apie gyvenimą Lietuvoje K. Vecvagaras kol kas gali pasakyti daugiau nei apie savo ateitį „Žalgiryje“. Kauno klubo vadovai turi galimybę pratęsti sutartį su legionieriumi dar metams, tačiau pusantro sezono nerungtyniavęs krepšininkas dar nežino, ko tikėtis.

Tačiau latvio širdis – Kaune.

„Dabar nenorėčiau apie tai kalbėti. Gal jau artimiausiu metu bus naujienų, – teigė K. Vecvagaras. – Tačiau labai noriu likti „Žalgiryje“. Tai yra mano komanda, ką jau sakiau klubo vadovams. Man tai yra antri namai. Man ten labai patinka. Jeigu bus šansas, labai norėčiau likti.“

Sugrįžimas – Latvijos rinktinėje

K. Vecvagaras į „Žalgirio“ sistemą pateko 2010 metais, kai jam tebuvo šešiolika. Išaugęs dublerių komandos marškinėlius, latvis vėliau buvo išsiųstas stažuotis į Kauno „LSU-Atletą“ ir Panevėžio „Lietkabelį“, kol galiausiai 2013–2014 metų sezoną debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje.

Debiutinėse rungtynėse Eurolygoje „Top 16“ varžybose latvis į Miuncheno „Bayern“ krepšį įmetė 8 taškus.

Kai krepšinio specialistai ėmė vertinti žalgiriečio galimybes įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje, sekmadienio treniruotėje sausio pabaigoje jam trūko kryžminiai kelio raiščiai.

2013–2014 metų sezonas jam buvo baigtas. Naujajam sezonui K. Vecvagaras su „Žalgiriu“ ruošėsi draugiškame turnyre Turkijoje, tačiau kelio skausmas buvo nepakeliamas. Jam teko dar sykį gultis ant operacinės stalo ir pakartoti operaciją – taip krepšininkas oficialiose rungtynėse nežaidė nuo 2014-ųjų sausio 24-osios.

„Nebuvo lengva, – po Latvijos rinktinės rungtynių šalia „Comunale“ arenos pasakojo K. Vecvagaras. – Bet mane supo geri žmonės. Jie mane drąsino nepasiduoti, treniruotis. Kaskart, kai gyvenime patiri nuosmukį, turi atsikelti. Kiekviena gera istorija turi ir blogų dalių. Tikiuosi, kad mano istorija  po traumos bus geresnė.“

K. Vecvagaras jau jaučiasi gerai ir yra pasiruošęs grįžti į aikštę. Tai jis galbūt padarys vilkėdamas Latvijos rinktinės marškinėlius – įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose galintis rungtyniauti krepšininkas yra vienas kandidatų žaisti Europos čempionate.

Jame, beje, latviai žais vienoje grupėje su Lietuvos rinktine.

„Jau praėjo pakankamai laiko. Kai praėjusį kartą grįžau į aikštę, tai įvyko praėjus šešiems mėnesiams nuo operacijos. Dabar jau praėjo aštuoni, – teigė K. Vecvagaras. –  Bet apie rinktinę kalbėti dar anksti, nes nežaidžiau pusantrų metų. Man būtų labai didelė garbė žaisti Latvijos rinktinėje. Noriu žaisti ir prieš Lietuvą. Juk tai – antri mano namai. Kaune esu jau penkerius metus. Man būtų didžiulė garbė. Pažiūrėsime.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...