captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos lengvaatlečiai džiaugiasi ir medaliais, ir aukštais rezultatais

Lietuvos lengvosios atletikos atstovai praėjusiais metais liko be medalių svarbiausiose Europos ir pasaulio varžybose. Šiais metais, dar tik įsibėgėjus sezonui, į Lietuvą jau parvežti keturi medaliai, todėl tikimasi, kad artėjant Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sportininkų lygis toliau kils.
A. Palšytė, A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Palšytė, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos lengvosios atletikos atstovai praėjusiais metais liko be medalių svarbiausiose Europos ir pasaulio varžybose. Šiais metais, dar tik įsibėgėjus sezonui, į Lietuvą jau parvežti keturi medaliai, todėl tikimasi, kad artėjant Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sportininkų lygis toliau kils.

„Šis sezonas mums yra nelengvas, nes yra ilgas. Dar tik įpusėjo mūsų vasaros sezono varžybos. Džiaugiamės rezultatais, ypač medaliais. Norėčiau pažymėti, kad universiadoje buvo dar trys mediniai medaliai (ketvirtosios vietos – red. past.). Nemažiau svarbūs yra aukšti rezultatai, kurie sportininkams leido įvykdyti Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Pietų Korėjoje vykusioje universiadoje šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė iškovojo auksą, o disko metikas Andrius Gudžius – bronzą. Taline (Estija) vykusiame Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate triumfavo trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, o bronzos medaliu netikėtai pasidabino ieties metikė Liveta Jasiūnaitė.

Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Jezepčikas taip pat teigiamai įvertino pirmąją sezono pusę.

„Po tuščių praėjusių metų, šiemet sezonas prasidėjo neblogai. Jau turime keturis medalius, bet sporte būna ir nesėkmių. Visi šie medalininkai taip pat yra turėję traumų ir nesėkmių. L. Jasiūnaitei praėjęs sezonas buvo labai nesėkmingas ir mums malonia staigmena tapo jos medalis. Yra būrys sportininkų, kurie dabar yra duobėje, bet tikiuosi, kad jie atsigaus ir 15–20 žmonių galės ruoštis olimpinėms žaidynėms“, – sakė K. Jezepčikas.

Pirmadienį 23-ąjį gimtadienį paminėjusi A. Palšytė pasakojo, kad gimimo dieną šventė visos kelionė metu, todėl ji truko 30 valandų. Pergalei universiadoje lietuvei užteko peršokti 1 m 84 cm.

„Į varžybas visuomet važiuoju tikėdamasi pasivaržyti su stipriausiomis varžovėmis. Tai, kad nebuvo kelių pagrindinių varžovių, dar nereiškia, kad varžybos buvo prastos. Oro sąlygos buvo tragiškos ir kai kurios dalyvės šoko 10 cm prasčiau nei jų asmeniniai rekordai. Nesitikėjau, kad taip greitai laimėsiu. Kai trenerė pasikvietė ir pasakė, kad jau viskas baigėsi, net nesupratau, kas įvyko, nes nuo tokio aukščio aš dažnai tik pradedu varžytis. Aš niekada neseku varžovų šuolių, nes noriu išvengti papildomos įtampos. Geriausia yra visa dėmesį skirti savo šuoliams. Universiadoje daugiau nebešokau, nes, per tokį vėją ir lietų šokant, traumą gauti yra labai lengva. Dėl oro sąlygų ši pergalė nebuvo lengva, bet su tokiu mažu rezultatu laimėti nesitikėjau“, – įspūdžiais dalinosi A. Palšytė.

Disko metikas A. Gudžius medaliu liko patenkintas, bet pasiektu rezultatu – 62 m 54 cm – liko nusivylęs.

„Vieta gera, bet rezultatu esu nepatenkintas. Stengiausi pasirodyti kuo geriau, bet man nepasisekė. Buvo lietus, nebuvo vėjo. Sąlygos visiems vienodos buvo, todėl reikia kaltinti save. Galbūt trūko aklimatizacijos. Reikia nežiūrėti atgal, o ruoštis kitiems startams ir nebedaryti tų pačių klaidų“, – aiškino sportininkas.

Pasak trenerio Vaclovo Kidyko, disko metikams Pietų Korėjoje buvo labai nepalankios oro sąlygos. Dėl lietaus sektoriaus danga tapo slidi ir pavojinga. Net trys atletai finale dėl to patyrė traumas.

„Per treniruotes geromis sąlygomis A. Gudžius diską meta 65 metrus. Tikimės, kad per pasaulio čempionatą nelis lietuvis ir jis galės parodyti viską, ką gali“, – vylėsi V. Kidykas.

D. Dzindzaletaitė Taline net du kartus pasiekė Lietuvos rekordo vertą rezultatą – 14 m 23 cm. Pirmasis rekordas buvo neoficialus dėl per didelio vėjo, o antruoju bandymu vėjas jau buvo leistinas. Perspektyvi 22-ejų metų lengvaatletė pastaruosius dvejus metus gyvena ir sportuoja Ispanijoje. Ji jau turi vietą ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

„Didžiausią įtaką tokiems rezultatams turėjo tai, kad pakeičiau gyvenamąją vietą ir treniruojuosi su aukščiausio lygio treneriu, kuriuo pasitikiu. Olimpinį normatyvą įvykdžiau varžybose Ispanijoje, todėl dabar lengviau ruoštis kitiems startams. Šiemet laukia debiutas pasaulio čempionate, todėl norėčiau patekti į finalą. O jame jau norėsis pasirodyti dar geriau“, – kalbėjo D. Dzindzaletaitė, kuri dar šiame sezone tikisi nušokti 14 m 50 cm.

L. Jasiūnaitės praėjusių metų sezonas buvo prastas, o dar prieš mėnesį ji net nežinojo, ar dalyvaus Europos jaunimo pirmenybėse. Bronzos medalis jai įkvėpė didelio pasitikėjimo.

„Medalis pakelė nuotaiką, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi. Po mano metimo visos varžovės buvo nustebusios. Tikiuosi ateityje bus daugiau medalių ir geresnių rezultatų. “, – teigė L. Jasiūnaitė.

Po Europos jaunimo čempionato L. Jasiūnaitę pasveikino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, sveikinime minimas ne bronzos, o aukso medalis.

„Prezidentė avansu pasveikino Livetą su būsimu aukso medaliu. Spalvos medalių taip pat panašios“, – juokavo E. Skrabulis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close