captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Gudzinevičiūtė: teoriškai I. Tobias ir D. Stagniūnas gali startuoti po olimpine vėliava

Lietuvos pilietybės negavusios amerikietės Isabellos Tobias ir lietuvio Deivido Stagniūno pora gali turėti dar vieną išeitį, kaip startuoti Sočio olimpinėse žaidynėse. Jei šokėjų ant ledo duetas iškovotų teisę dalyvauti olimpiadoje, bet negalėtų atstovauti Lietuvai, jis turėtų galimybę prašyti leidimo startuoti po olimpine vėliava. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos pilietybės negavusios amerikietės Isabellos Tobias ir lietuvio Deivido Stagniūno pora gali turėti dar vieną išeitį, kaip startuoti Sočio olimpinėse žaidynėse. Jei šokėjų ant ledo duetas iškovotų teisę dalyvauti olimpiadoje, bet negalėtų atstovauti Lietuvai, jis turėtų galimybę prašyti leidimo startuoti po olimpine vėliava.

Tačiau neabejojama, kad toks skandalingas įvykių posūkis Lietuvai užtrauktų tarptautinę gėdą.

„Įsivaizduokite, kaip nuskambėtų Lietuva, jei jos sportininkai turėtų dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava. Tokia teorinė galimybė egzistuoja, ir labai nenorėčiau, kad taip nutiktų“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Po olimpine vėliava paprastai startuoja sportininkai, negalintys atstovauti savo tėvynėms dėl politinių aplinkybių. Pavyzdžiui, prieš 2012 metų Londono žaidynes Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomasis komitetas tokią teisę suteikė keturiems atletams: tik 2011 metais nepriklausomybę paskelbusios Pietų Sudano Respublikos bėgikui Guoriui Marialui ir trims sportininkams iš Nyderlandų Antilų salų, kurių autonomija buvo panaikinta 2010 metais.

Atstovauti ne savo šaliai, o olimpiniams principams atletams taip pat tekdavo žaidynių boikoto atvejais, kaip nutiko, pavyzdžiui, 1980 metų Maskvos olimpinėse žaidynėse.

Olimpinė vėliava kilo į viršų ir buvusios SSRS sportininkams laimėjus aukso medalius 1992 metų Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Tuomet subyrėjusios Sovietų Sąjungos respublikų, išskyrus tris Baltijos šalis, atletai atstovavo Suvienytų tautų komandai.

Tiesa, D. Gudzinevičiūtė prisipažino nežinanti, ar galimybė I. Tobias ir D. Stagniūnui Sočyje ginti olimpinės vėliavos garbę yra reali, bei kokias teisines procedūras dailiojo čiuožimo atstovams tektų įveikti.

Teoriškai įmanomas ir dar vienas variantas: D. Stagniūnas gali siekti JAV pilietybės ir kartu su savo porininke atstovauti šiai šaliai. Pagal reitingus, tarp JAV šokių ant ledo porų D. Stagniūnas ir I. Tobias užimtų trečią vietą ir galėtų pretenduoti į olimpinį bilietą.

Vis dėlto LTOK nelaidoja vilčių, kad I. Tobias bus išduotas lietuviškas pasas, ir Sočio žaidynėse duetas gins Lietuvos garbę.

Rengs įstatymo pataisą

Apie padėtį, susidariusią prezidentei Daliai Grybauskaitei atsisakius tenkinti I. Tobias prašymą suteikti pilietybę išimties tvarka, LTOK atstovai trečiadienį diskutavo su parlamentarais Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdyje.

„Požiūris, kad pilietybės reikia I. Tobias, yra neteisingas. Ji labiau reikalinga D. Stagniūnui. Dabar mes ne atsakome svetimos šalies pilietei, o pirmiausia skriaudžiame savo pilietį. Dailusis čiuožimas – itin specifiška sporto šaka. Mišrias poras tenka formuoti net tokioms valstybėms kaip JAV ar Rusija, praėjusiose olimpinėse žaidynėse jų buvo net devynios. Reikia pasakyti tiesiai: tikimybė, kad mes išauginsime D. Stagniūnui partnerę Lietuvoje, yra lygi nuliui“, – Seimo nariams aiškino D. Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė pabrėžė bendru atveju esanti nusistačiusi prieš sportininkų natūralizaciją, todėl kalbanti tik apie išimtį, kurios išspręsti kitokiomis priemonėmis nėra jokių galimybių.

Parlamentaras Sergejus Jovaiša teiravosi D. Gudzinevičiūtės, ar I. Tobias galėtų lengviau gauti Lietuvos pilietybę, jei susituoktų su D. Stagniūnu.

„O kam veidmainiauti, jei jie nėra pora? – klausimu į klausimą atsakė LTOK prezidentė. – Be to, įstatymas numato labai ilgą laikotarpį, po kurio sutuoktinis gauna teisę į pilietybę (5 metus bendro gyvenimo Lietuvoje – DELFI)“

Paulius Saudargas prisiminė, jog 2010 metais prezidentė vetavo Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta dvigubos pilietybės galimybė bei apibrėžta I. Tobias ypač aktuali nuostata dėl ateities nuopelnų įvertinimo suteikiant pilietybę išimties tvarka.

Tuo tarpu Gediminas Jakavonis prisiminė aktoriaus iš Prancūzijos Gerardo Depardieu, kuriam sausio pradžioje žaibiškai suteikta Rusijos pilietybė, istoriją.

„Vladimiras Putinas (Rusijos prezidentas – DELFI) pažeidė visus įstatymus, bet tapo labai populiarus, ko nepasakysi apie mūsų prezidentę“, – lygino Seimo narys.

Galiausiai buvo sudaryta darbo grupė iš JSRK pirmininko Juro Poželos, P. Saudargo ir D. Gudzinevičiūtės, kuri įpareigota iki kito komisijos posėdžio parengti Pilietybės įstatymo pataisas, neprieštaraujančias Konstitucijai ir sudarančias galimybes I. Tobias pretenduoti į Lietuvos pilietybę.

Primename, kad prezidentė D. Grybauskaitė sausio 7 dieną atsisakė suteikti I. Tobias pilietybę išimties tvarka. Anot Prezidentūros, šalies vadovė atsižvelgė į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.

Po to valstybės vadovė kreipėsi į KT išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.

Jos teigimu, šiuo metu pilietybės suteikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.

Prezidentė prašo išaiškinti 2003 metų gruodžio 30 dienos ir 2006 metų lapkričio 13 dienos KT nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę. 

KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Šiuo metu pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.
 

www.DELFI.lt 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...