captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nusivylimą J. Valančiūnu sukėlė trys priežastys

Nors NBA sezonas „Toronto Raptors“ komandai jau baigėsi, kalbos apie komandos ateitį netyla. Nesibaigia ir klausimai bei patarimai Jonui Valančiūnui. „Raptorsrepublic.com“ apžvalgininkas Zararas Siddiqi lietuviui net pataria susirasti komandą, kurioje būtų gerbiamas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nors NBA sezonas „Toronto Raptors“ komandai jau baigėsi, kalbos apie komandos ateitį netyla. Nesibaigia ir klausimai bei patarimai Jonui Valančiūnui. „Raptorsrepublic.com“ apžvalgininkas Zararas Siddiqi lietuviui net pataria susirasti komandą, kurioje būtų gerbiamas.

Niekas jūsų nekaltins, jei imsite svarstyti, kokia J. Valančiūno vieta didžiajame „Raptors“ ateities piešinyje, rašo apžvalgininkas. Kartais jis laikomas vienu svarbiausių komandos žaidėjų, DeMaro DeRozano priešakyje, bet kartais įvardijamas kaip dalis mainų, kurių metu ekipoje atsirastų „centras“, galintis žaisti „naujoje“ NBA. Kad ir ką tai reikštų.

Keletas puolėjo sužaistų rungtynių rodė, kad „Raptors“ puolimas geriausias tuomet, kai atakos rengiamos per J. Valančiūną, mat šis puikiai pataiko būdamas arti krepšio. Tačiau tas jausmas dingsta kitose rungtynėse, kur lietuvį „išmaudo“ įkyrus gynėjas ir priverčia jį triskart suklysti.

Tuomet lieka svarstyti, kur dingo J. Valančiūno supratimas ir IQ, kodėl jo judesiai primena robotą ir kodėl jis nesugeba prisitaikyti prie gynybos.

Dar būna rungtynių, kuriose, nepaisant puikaus rezultatyvumo ir kovos dėl atšokusių kamuolių, jis atsiduria ant suolo, nepagrįstai tvirtinant, kad prastai ginasi.

Nepaisant to, kad apsigina nuo kitų „centrų“ po krepšiu, negalėdamas susitvarkyti su varžovų gynėjais lietuvis yra priverstas sėsti ant suolo.

Nusivylimą ir painiavą, kurie supa J. Valančiūną, sukelia trys aspektai. Pirmiausia jis sugeba pranykti rungtynėse, kuriose turėtų daryti didelę įtaką jau vien dėl savo ūgio. Pavyzdžiui, pastarosios dvi „Raptors“ atkrintamųjų varžybų serijos. Dėl problemų puolant J. Valančiūnas tampa beveidžiu gindamasis. Jam tikrai nepasitarnauja ir tai, kad kiekviena klaida kainuoja laiką aikštėje, kitaip nei Terence`ui Rossui, Kyle`ui Lowry, DeMarui DeRozanui ir Patrickui Pattersonui.

Antra, nors J. Valančiūnas įrodė, jog gali būti pavojingas puldamas, treneris Dwane`as Casey negali jo paversti tuo žaidėju, kurio bijotų varžovai. Dėl netinkamai aikštėje skirstomo laiko, keistų keitimų, užsispyrimo žaisti mažuoju penketu, net jei tai neveikia, D. Casey vis nepavyksta išnaudoti J. Valančiūno.

Todėl jei treneris yra atsakingas už tai, kad išgautų iš žaidėjų didžiausią potencialą, kalbant apie trečius metus NBA rungtyniaujantį lietuvį D. Casey labiausiai susimovė. J. Valančiūnas yra išnaudojamas 9 proc. mažiau nei komandos lyderis D. DeRozanas. D. Casey nori žaisti greitesnį krepšinį, o tai ne itin tinka J. Valančiūnui, kuriam patinka organizuoti.

Trečias ir grėsmingiausias veiksnys yra tas, kad J. Valančiūno tobulėjimas sulėtėjo. Jis neišsprendė problemų, kurios jau turėtų būti praeityje. Aukštaūgiams dažnai prireikia daugiau laiko, kad pasiektų aukščiausią lygį, bet J. Valančiūno kelias nuo perspektyvaus naujoko iki potencialios „Visų žvaigždžių dienos“ pažibos pasiekė aklavietę. Situacijos, kurios sukeldavo bėdų pirmaisiais metais, kartojasi ir trečiaisiais.

Jis vis dar tinkamai nesureaguoja, kai varžovai greitai sudvigubina gynybą, ir supanikuoja, kai gynėjas atsiduria jo zonoje (jei išvis tai pastebi). Jo perdavimai kai kuriose situacijose vis dar neegzistuoja. Perdavimus lietuvis atlieka tuomet, kai ruošiasi kabliui ir atmeta kamuolį atgal (miela žiūrėti, kaip jis galvoja, kad apgauna varžovą žiūrėdamas į lanką).

Jo pozicinis supratimas po truputį gerėja, bet jis vis dar susirenka per daug pražangų kovodamas dėl atšokusių kamuolių, kai jo rankos dirba daugiau nei kojos.

Kitaip sakant, sunku nustatyti, kiek jis išmoko būdamas „Raptors“. Kažką nauja galima pamatyti nebent tada, kai jis žaidžia su rinktine.

Perspektyvos ir sumišimo jausmai, kuriuos sukelia Jonas, verčia klausti, koks iš tiesų yra jo potencialas NBA? Jis nėra toks įspūdingas kaip D. DeRozanas, ne taip gerai atlieka perdavimus kaip Joakimas Noah, nėra toks fiziškai stiprus kaip Dwihtas Howardas ir ne toks judrus gindamasis kaip Tysonas Chandleris. Ir gali būti, kad niekada nepasieks tokio lygio.

J. Valančiūno tobulame pasaulyje jis jau dabar gautų užtikrintas 35 minutes aikštėje ir galimybę daryti klaidą po klaidos, kol išmoktų pagrindinius žaidimo elementus. Dar būtų gerai, jei komandai vadovautų treneris, išmanantis žaidėjų tobulėjimą.

Akivaizdu, kad dabar taip nėra (nors tokias sąlygas turėjo D. DeRozanas). Žiūrint į trejus kartu su D. Casey ir jo trenerių štabu NBA praleistus metus, lietuvis tobulėja labai lėtai. O spaudos konferencijose, kai kalbama apie komandos gynybą, į jį dažnai sminga kritikos strėlės.

Kol „Raptors“ svarsto, ar pratęsti kontraktą su puolėju, jo agentas gali lietuviui pasiūlyti alternatyvą. Jeigu ne dėl pinigų, tai dėl to, kad surastų savo klientui vietą, kurioje šis gautų užtikrintas žaidimo minutes.

Nepaisant savo ūgio, lietuvis sugeba išvengti rimtų traumų. Per pastaruosius dvejus metus jis praleido vos trejas rungtynes. Jo sugebėjimas likti sveikam ir žybtelėjimai kai kuriose rungtynėse gali jam pritraukti 8–10 mln. JAV dolerių pasiūlymą. „Raptors“ taip pat turi nuspręsti, ką daryti su J. Valančiūnu. Ar pasilikti žaidėją, su kuriuo treneris nežino ką daryti? O galbūt pats J. Valančiūnas pasirinks komandą, kurioje jį gerbtų ir pasitikėtų.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Sportas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...