captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putino sprendimas: Vakarams nepatiks, rusai pripras

Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Artėja laikas, kai Vladimiras Putinas turės pasirinkti, ar finansuoti savo ambicingus militaristinius užmojus, ar mokėti pakankamus atlyginimus ir pensijas infliacijos kamuojamos šalies darbininkams ir pensininkams, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. LRT.lt kalbintų politologų teigimu, V. Putinas rinksis ginklavimąsi.

Po to, kai per metus Rusijos rublis prarado pusę savo vertės, jis stabilizavosi ir netgi ėmė lėtai stiprėti (iš dalies dėl pakilusių naftos kainų). Infliacija siekia 17 proc., tačiau didėja ne taip greitai, kaip manyta. Manoma, kad vietoje anksčiau prognozuotų 5 proc. šalies ekonomika per šiuos metus susitrauks 3 proc. Tačiau nors Rusijos ekonominė padėtis yra kiek geresnė, nei tikėtasi, lengvi Rusijos pinigai sparčiai senka. Tai gali turėti rimtų pasekmių šalies socialiniam stabilumui.

„Naujoji realybė privers V. Putiną atlikti keletą nepatogių ekonominių pasirinkimų. Jis negali sau leisti vienu metu stiprinti gynybą, finansuoti ambicingą kariuomenės modernizacijos programą, didinti atlyginimus, socialines išmokas valstybės darbuotojams ir pensininkams bei nukreipti pelningas sutartis savo šalininkams ir lojaliems oligarchams. Kažko teks atsisakyti“, – portale foreignaffairs.com rašo Rusijoje gyvenantis žurnalistas Joshua Yaffa.

LRT.lt kalbinti RESC analitikai Linas Kojala ir Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad dėl ekonominės Rusijos padėties tokios dilemos sprendimo laikas artinasi.

„Turbūt reikia sutikti, kad vienokio ar kitokio pasirinkimo laikas artėja. Rusijos gynybos finansavimas per kelerius metus padvigubėjo, iki 2020-ųjų jis turėtų dar kartą padidėti dvigubai. Bet akivaizdu, kad dėl krintančių žaliavų kainų, Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonominių sankcijų bei fakto, kad Rusijos ekonomika išlieka priklausoma nuo žaliavų eksporto, tokiais tempais didinti finansavimo nepavyks“, – kalba L. Kojala.

Prioritetas – karinių pajėgumų didinimas

Pašnekovų teigimu, gynyba išliks V. Putino prioritetu, nes tai yra vienintelė šalies galios išraiška, be to, Rusijos prezidentui labai svarbios interesų grupės yra susaistytos su kariniu sektoriumi.

„Rusija, kaip autoritarinė valstybė, geba labai vienpusiškai ir kryptingai paskirstyti resursus ten, kur yra norima tam tikrų politinio elito narių. Pirmiausiai, aišku, prezidento.

Manau, kad gynybos sritis išliks svarbiausia ir turbūt bus tikimasi, kad apkarpyti atlyginimų, socialinių išmokų neteks, juos kaip iki šiol pavyks kompensuoti iš ekonominio augimo laikotarpiu sukauptų rezervų. Bet ilgainiui, aišku, tai taptų sudėtinga“, – sako L. Kojala.

L. Kasčiūnas: V. Putinui svarbu įtikti elito grupėms

RESC analitikas L. Kasčiūnas teigia manantis, kad Rusijos prezidentas kur kas mažiau pergyvena dėl visuomenės ekonominės gerovės ir socialinio stabilumo: jam labiau reikalingas tam tikrų elito grupių stabilumas. 

„Augant Rusijos ekonomikai, V. Putinui pavyko užsitikrinti visuomenės palaikymą bei nesikišimą į politiką. Prastėjant Rusijos ekonominei padėčiai tam tikrų socialinių stabilumo sutrikimų galima tikėtis, tačiau manau, kad V. Putinui tai – antraeilis dalykas.

Visi supranta, kad Rusijos izoliacija lėmė ekonomines šalies ir jos gyventojų problemas, bet į V. Putiną žmonės žiūri kaip į problemų sprendėją, o ne sukėlėją. Dėl to aš labai skeptiškai vertinu pasakymą, esą jam labai svarbus visuomenės palaikymas šalies viduje. Viduje jam ne tiek svarbūs kažkokie platūs sluoksniai, neturintys savarankiškos politinės sąmonės, nelabai žinantys, ką reiškia demokratija, kiek elito grupės, realiai ir užtikrinančios stabilumą“, – kalba analitikas.

Pasak L. Kasčiūno, jei Rusijos prezidentas nebesugebėtų būti arbitru tarp elito grupių, tuomet atsirastų galimybių vidinėms suirutėms politiniame elite ir politiniame režime.

Neramumus greičiausiai pavyktų suvaldyti

L. Kojala atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos visuomenė net ekonominio augimo laikotarpiu visuomet buvo ruošiama prastesniems laikams. Buvo nuolatos kartojama, kad augimas neturėtų būti suvokiamas kaip beribis ir besitęsiantis amžinai.

„Tai yra šalis, pratusi prie krizių, ir jos visuomenė ruošiama tam, kad ilgainiui ateis ir sunkesni laikai. Manau, kad šiuo metu V. Putinas tikisi, jog tos ilgalaikės sunkmečio perspektyvos tikrai nebus, nes ES ir JAV sankcijos tikrai nesitęs 3–4 metus, naftos kaina auga ir yra tikėtinas tolesnis augimas. Bet net jei socialinių karpymų ir nepavys išvengti, tikėtina, kad pateikiant tai kaip Vakarų įtakos rezultatą, nepriklausantį nuo Rusijos, galimus neramumus pavyktų suvaldyti“, – svarsto L. Kojala.

Pašnekovo teigimu, gynybos finansavimas iš dalies bus suvokiamas kaip investavimas į visuomenę, nes Rusijos tapatybei ir savasčiai stipri kariuomenė, kuri geba pademonstruoti savo galią, yra labai svarbus atributas. Daliai gyventojų tai ne ką mažiau svarbu nei jų pačių pajamos.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymi, kad nepriteklių galima maskuoti įvairiais išoriniais konfliktais, sakant visuomenei, kad ji turėtų tiesiog pralaukti nesėkmingą laikotarpį.

„Dainelė, kad kalta ne Rusija, o jos priešai, ir dabar sėkmingai yra dainuojama. Visuomenės palaikymas V. Putinui yra stabiliai aukštas ir nesu tikras, kad ekonominė, socialinė visuomenės padėtis yra esminis veiksnys, nuo kurio priklauso režimo stabilumas. Tai – truputėlį kitokia visuomenė, o jos nepasitenkinimą režimas gali užglaistyti naujomis vizijomis ir projektais“, – sako L. Kasčiūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...