captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stambulas – žmonių kontrabandininkų sostinė

Dauguma grupuočių, kurios į Europos Sąjungą kontrabandos keliais gabena nelegalus, turi bazes Turkijos sostinėje, Stambule.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Dauguma grupuočių, kurios į Europos Sąjungą kontrabandos keliais gabena nelegalus, turi bazes Turkijos sostinėje, Stambule. Kaip rašo portalas „EUobserver“, Kumkapi gatvėje, esančioje Fatih rajone, glaudžiasi prancūzakalbės Afrikos bendruomenės bei somaliečiai. Kiek toliau į vakarus, Zeytinburnu gatvėje įsikūrę afganai ir iraniečiai. Irakiečių ir nigeriečių bendruomenės daugiausiai glaudžiasi Kurtulus gatvėje, esančioje netoli turistų pamėgtos Taksimo aikštės. Didžiausia sirų bendruomenė Stambule – Kucukcekmece gatvėje.

Kumkapi – vienas stambiausių kontrabandininkų taškų yra gatvė, esanti paraleliai Katip Kasimo mečetės. Tai skurdus miesto rajonus, tačiau kambarys šioje gatvėje esančiame viešbutyje „Blue Marmaray“ nakčiai kainuoja 600 dolerių. Drabužių parduotuvių vitrinose kainos nurodomos turkų ir rusų kalbomis.

Vietiniai kontrabandininkus vadina „kacakci“. Šį terminą vartoja kurdai, turkai bei Azijos tautos; tose bendruomenėse jis reiškia žmones, kurie užsiima migrantų transportavimu į Europą. Kiekviena etninė grupė turi savo „kacakci“ tinklus, rašo „EUobserver“.

Portalo šaltinis, dirbantis su saugumo klausimais vienoje didelės valstybės ambasadoje Atėnuose, teigia, kad didieji „kacakci“ turi „savo žmones“ Europoje; šie dirba taip, jog jų nebūtų galima susieti su „motininėmis“ grupuotėmis Stambule.

Kiekvienas „kacakci“ turi atskirus departamentus, kurie užsiima griežtai apibrėžta veikla. Pavyzdžiui, vieni gabena narkotikus, kiti užsiima žmonių kontrabanda. Jų veiklos niekada nepersipina, rašo „EUobserver“.

Rusijos ir Turkijos mafijos vaidmuo neaiškus

Profesorė Anna Triandafyllidou iš Roberto Schumano centro Florencijoje, prisidėjusi prie knygos apie migrantų kontrabandą, teigia, kad nėra jokių įrodymų, jog mafiją ir kontrabandininkus kas nors sieja. Pasak jos, kontrabandininkų darbas gana laisvas, nėra konkrečių grafikų ir pan. Be to, „kacakci“ nariai paprastai į Europą gabena tos pačios etninės grupės atstovus, kuriai ir patys priklauso.

„Nėra jokios bendros tarptautinės struktūros, kuri galėtų žmogų nugabenti iš Afganistano į Graikiją“, – teigia prof. A. Triandafyllidou.

Tačiau Paryžiuje dirbantis narkotikų kontrabandos ekspertas Michelis Koutouzis teigia, kad žmonių kontrabandą į Europą iš esmės kontroliuoja Turkijos mafijos šeimos. Pasak eksperto, jos iš šios veiklos kasmet susikrauna milijonus eurų pelno. Jis priduria, kad mafijos šeimos yra suburtos pagal kariuomenės struktūrą, kurios viršūnėje – „baba“, savotiškas „krikštatėvio“ atitikmuo.

M. Koutouzis teigia, kad mafijos šeimos tiesiogiai neužsiima kontrabandos operacijomis. Tačiau jos suteikia galimybę verstis tokius verslu, padeda užmegzti reikiamus ryšius, suranda atitinkamus kontaktus bei infrastruktūrą.

Su šia nuomone sutinka ir Atėnuose dirbantis diplomatas. Pasak jo, nevietiniams „kacakci“ tiesiog būtina vietinės mafijos parama vien tam, jog galėtų mokėti kyšius Stambulo pareigūnams.

Migrantų kelionės vyksta pakopomis

Prof. A. Triandafyllidou portalui „EUobserver“, pateikė pavyzdžius, kokiu būdu migrantai patenka į Europą. Pasako jos, kelionė vyksta tam tikromis pakopomis. Kiekviena pakopa – atskiros „kacakci“ celės darbas. Tarpusavyje šios celės bendrauja sunkiai susekamu mobiliuoju ryšiu.

Pradedant kiekvieną naują pakopą, migrantas grynais sumoka už būsimą kelionę. Kartais dalį pinigų migrantai sumoka kelionės pradžioje, o likusius – jau sėkmingai atvykus.

Ekspertės žiniomis, nuo lapkričio Stambulo Zeytinburnu rajone už vieno afgano patekimą į Graikiją imamas standartinis mokestis – 1,5 tūkst. eurų. Tokia kontrabanda užsiimantis šio rajono gyventojas – dėl saugumo panorėjęs išlikti anonimu – teigia, kad paprastai būsimi migrantai surandami jau Afganistane.

„Juos per Iraną atgabena į Stambulą. Kelias dienas jie praleidžia čia. Vėliau jie nugabenami į Izmirą, iš kur laivu plukdomi į Graikiją“, – pasakoja kontrabandininkas.

Pasak jo, afganai paprastai moka 20 proc. sumos jau Afganistane, likusius – kelionės pabaigoje.

Tie, kurie nebeturi pinigų tęsti kelionę, bando uždarbiauti Stambule. Nelegalūs migrantai mažai domina ir narkotikų kontrabandininkus, nes šansai, jog juos sulaikys pasieniečiai yra gerokai didesni nei tų, kurie keliauja legaliai, rašo „EUobserver“.

Visa kelionė iš Kabulo į Atėnus kainuoja nuo 5 iki 8,5 tūkst. eurų – priklausomai nuo kelionės kokybės ir atsirandančių keblumų.

Užtvaros tik didina pelną kontrabandininkams

Atėnuose įsikūrusios Europos ir Amerikos tyrimų instituto ekspertai skaičiuoja, jog kas ketvirtas migrantas į Europą bando patekti būtent per Turkiją.

Varšuvoje įsikūrusios Europos Sąjungos pasienių kontrolės agentūros „Frontex“ duomenimis, trečiame 2011 metų ketvirtyje Europos pasieniečiai sulaikė 18 tūkst. žmonių, beveik pusė jų – afganai.

Jei ekspertų įsivaizduojamos kainos už nelegalų patekimą į Europą yra teisingos, tai reiškia, jog afganų kontrabandininkų tinklai Stambule per tris mėnesius uždirba per 3,5 mln. eurų.

Graikijos pasienietis Pashalis Syritoudi „EUobserver“ teigė, kad kontrabandininkai tik pelnosi iš jiems kuriamų užtvarų. Pasak jo, migrantams kirsti Evros upę, skiriančią Graikiją ir Turkiją, anksčiau kainavo 300 eurų. Pradėjus operaciją „Skydas“ ir į šį pasienio ruožą nusiuntus papildomus 1,8 tūkst. karių, kaina šoktelėjo iki 3–4 tūkst. eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...