captcha

Jūsų klausimas priimtas

15-metė islandė kovoja dėl teisės vadintis savuoju vardu

15-metė su Islandijos valstybe bylinėjasi dėl teisės legaliai naudoti vardą, kurią jai davė motina. Mat vardas „Blaer“, kuris islandų kalba reiškia „švelnų vėjelį“, nėra valstybės patvirtintųjų sąraše. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

15-metė su Islandijos valstybe bylinėjasi dėl teisės legaliai naudoti vardą, kurią jai davė motina. Mat vardas „Blaer“, kuris islandų kalba reiškia „švelnų vėjelį“, nėra valstybės patvirtintųjų sąraše.

Kaip ir keliose kitose valstybėse, tarp kurių – Vokietija ir Danija, Islandijoje egzistuoja oficialios taisyklės, kaip galima pavadinti kūdikį. Valstybėje, kur valdžios vaidmuo yra tvirtas, dauguma žmonių nekvestionuoja Asmeninių vardų registro, sąrašo, kuriame – 1712 vyriškų ir 1853 moteriški vardai, atitinkantys islandų kalbos gramatikos ir tarimo taisykles ir kurie, anot pareigūnų, apsaugos vaikus nuo nepatogumų ateityje. Tėvai gali rinktis iš sąrašo arba kreiptis į specialų komitetą, kuris gali pasakyti „taip“ arba „ne“.

Blaer atveju, jos mama teigia sužinojusi, kad vardo registre nėra, tik po to, kai kunigas, vaiką krikštijęs, vėliau jai pranešė, kad jis tai darydamas suklydo.

„Nežinojau, kad vardo sąraše nėra, žymiajame vardų sąraše, iš kurio galima rinktis“, – teigė Bjork Eidsdottir ir pridūrė, kad pažįsta moterį, Blaer vardu, kuris 1973 metais buvo pripažintas tinkamu. Šį kartą, komisija jį atmetė, nusprendusi, kad žodis „blaer“ vartojamas su vyrišku artikeliu, nors juo ir buvo pavadinta veikėja moteris žinomo Islandijos rašytojo, Nobelio premijos laureato Halldoro Laxnesso romane.

Vardai mažoje Islandijoje – daug svarbesni nei daugelyje kitų Europos šalių. Čia telefonų knygoje visi surašyti pagal vardus, o ne pavardes. Net į šalies prezidentą Olafurą Ragnarą Grimssoną kreipiamasi tiesiog „Olafurai“, rašo agentūra AP.

Blaer oficialiuose dokumentuose identifikuojama kaip „Stulka“ arba „mergaitė“. Dėl to jai ne vienerius metus kyla sunkumų, mat tenka visą istoriją pasakoti banke, keičiantis pasą ar turint reikalų su šalies biurokratija.

Jos motina tikisi, kad kreipusis į teismą, viskas pasikeis. Tai pirmas kartas, kai kas nors vardų komiteto sprendimą užginčijo teisme.

Nors įstatymas pastaraisiais metais tapo liberalesnis (leistas vardas „Elvis“, atitinkantis Islandijos taisykles), tokių vardų kaip Cara, Carolina, Cesil ar Christa tėvai rinktis negali, nes raidės „c“ 32 raidžių islandiškoje abėcėlėje nėra.

„Įstatymas yra gana tiesmukiškas, taigi daugeliu atveju aišku, ar bus tarta „taip“, ar „ne“, – teigė Agusta Thorbergsdottir, komiteto, kurį sudaro trys vyriausybės ketveriems metams skiriami nariai, vadovė.

Kiti atvejai – labiau subjektyvūs.

„Tai, kas vienam žmogui gražu, kitam gali pasirodyti bjauru“, – pripažino ji. Kaip pavyzdį ji nurodė „Satania“ – šis vardas nepriimtinas, nes jis per daug panašus  į „Satan“ („šėtonas“).

Komisija taip pat gali vetuoti žmonių, pasikeisti vardus norinčių vėliau, prašymus, pavyzdžiui, jei jie pageidauja antrojo vardo „Zeppelin“ ar „X“.

Kai atlikėjas Birgiras Ornas Thoroddsenas panoro formaliai pasikeisti savo antrąjį vardą į „Curverį“ (šį vardą viena ar kita forma jis naudojo nuo 15 metų), jis teigė gerai žinojęs, kad komisija jo prašymą atmes.

„Mane įkvėpė Prince`as, kuris savo vardą pasikeitė į „Atlikėjas, anksčiau vadintas Prince`u“, ir Puff Daddy, kuris persivadino P. Diddy, o vėliau – tiesiog Diddy, be jokios kritikos ar didesnių svarstymų. Aš kreipiausi į komisiją, tačiau, žinoma, ji pasakė „ne“, kaip ir tikėjausi“, – pasakojo B. O. Thoroddsenas.

Per 30-ąjį gimtadienį jis laikraštyje išsipirko reklamą per visą puslapį, kurioje parašė: „Nuo 2006 metų vasario 1-osios pasikeičiu savo vardą į Curverį Thoroddseną. Prašau tautos, savo draugų ir kolegų mano sprendimą gerbti.“

„Galiu suprasti skirsnį, kuriuo norima apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų pavadinti „Šuns kakučiu“, tačiau keista, kad suaugęs žmogus negali pasikeisti savo vardo į tą, kurio jis iš tiesų nori“, – kalbėjo jis.

B. O. Thoroddsenas protestuoja žiniasklaidoje. Tačiau B. Eidsdottir teigia esanti pasirengusi eiti ir į šalies Aukščiausiąjį teismą, jei žemesnės instancijos teismas komisijos sprendimo nepanaikins.

„Leista tiek daug keistų vardų. Dėl to tik dar pikčiau, nes „Blaer“ yra visiškai islandiškas vardas. Atrodo, esminė žmogaus teisė – pavadinti vaiką taip, kaip nori, jei tai nedaro žalos vaikui. O mano dukrai šis vardas labai patinka“, – pridūrė ji. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...