captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijos dešinieji sudavė skaudų smūgį valdantiesiems rinkimuose

Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimamssavo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy ir ultradešinieji.
Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy patenkintas rinkimų rezultatais. Reuters/Scanpix nuotr.
Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy patenkintas rinkimų rezultatais. Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimamssavo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy ir ultradešinieji.

Dešiniosios partijos, ypač N. Sarkozy UMP, iškovojo svarią pergalę, užsitikrinusios daugumą 66 savivaldos taryboje iš 101, rodo rezultatai, kuriuos surinko AFP.

Rinkėjai negailestingai nubaudė prezidento Francois Hollande`o socialistų vyriausybę už nesugebėjimą atgaivinti sulėtėjusios ekonomikos. Kairiosioms partijoms jie paliko galimybę vadovauti tik 34 taryboms. Rezultatai iš dar venos tarybos kol kas nėra paskelbti.

Tokie rezultatai reiškia, kad 25 tarybų kontrolė perėjo iš kairiųjų dešiniesiems, ir tik vienoje taryboje politinė kontrolė pasikeitė priešinga kryptimi.

„Dar niekada ... mūsų politinė šeima nebuvo laimėjusi tiek daug tarybų“, – N.Sarkozy sakė džiūgaujantiems savo šalininkams ir pridūrė, jog „rinkėjai tvirtai atmetė Francois Hollande`o ir jo vyriausybės politiką“.

Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN), vadovaujamas Marine Le Pen, surinkęs ketvirtadalį balsų per pirmąjį ratą ankstesnę savaitę, tikriausiai neturės daugumos nei vienoje taryboje. Viena iš priežasčių – kad nuosaikesnių pažiūrų rinkėjai susivienijo prieš ultradešiniuosius per antrąjį balsavimą.

Ultradešinioji Marine Le Pen rinkimų nelaimėjo, tačiau savo pozicijas sustiprino. AFP/Scanpix nuotr.

FN lyderės pavaduotojas Florianas Philippotas sekmadienio vakarą sakė naujienų agentūrai AFP esantis „tikras“, kad jo partija neturės daugumos nei vienoje taryboje. Vis dėlto Nacionalinis frontas laimėjo dešimtis vietų visoje šalyje, todėl M. Le Pen gyrė „nuostabią sėkmę“, kuri rodo, jog ultradešinieji yra „stipri jėga“ daugelyje savivaldų. Partija taip pat itin sėkmingai pasirodė per praeitais metais vykusius Europos Parlamento rinkimus.

„Šie rinkimai yra itin svarbus žingsnis patriotų judėjimui jo kelyje į valdžią“, – sakė M. Le Pen.

 

Tačiau daugiausiai laimėjo N. Sarkozy, kuriam energinga kampanija padėjo atkurti realaus pretendento į prezidento postą statusą, nes po grįžimo į didžiąją politiką buvęs šalies vadovas buvo kaltinamas, kad atrodo pernelyg atitrūkęs nuo visuomenės, užsiėmęs savais reikalais ir netgi nuobodžiaujantis.

N. Sarkozy sprendimas, kad jo dešinioji UMP veiks išvien su centristais, buvo palankiai įvertintas rinkėjų, nubaudusių jį per 2012 metų prezidento rinkimus, kai šis lyderis demonstravo didesnį palankumą pozicijoms, kurias remia ir Nacionalinis frontas.

Tuo metu socialistai baiminasi, kad jų prastas pasirodymas vietos „departamentuose“, kontroliuojančiuose daugelį kasdienio gyvenimo klausimų, tokių kaip švietimo ir socialinių išmokų biudžetai, gali neigiamai paveikti partijos pozicijas per artėjančius regionų valdžios ir prezidento rinkimus.

Premjeras Manuelis Vallsas pripažino, kad kairieji socialistai patyrė „nesėkmę“ šiuose rinkimuose ir pabrėžė, kad FN rezultatai „pernelyg aukšti“.

Premjeras Manuelis Vallsas rinkimų agitacijos metu. AFP/Scanpix nuotr.

„Prancūzai išreiškė ... savo pyktį dėl kasdienio gyvenimo, kuris yra pernelyg sunkus“, – sakė vyriausybės vadovas ir pažadėjo padvigubinti vyriausybės pastangas išjudinti Prancūzijos ekonomiką, kuri yra antroji didžiausia euro zonoje.

F. Hollande`o populiarumas vėl nusmuko į rekordines žemumas po trumpai trukusio visuomenes nuomonės sušvelnėjimo, kurį lėmė kruvinos džihadistų atakos Paryžiuje. Po tų išpuolių prezidentas buvo giriamas už pastangas palaikyti šalies vienybę.

„Visi (Eliziejaus rūmuose) bijo, kad jis bus eliminuotas per pirmąjį (prezidento rinkimų) ratą 2017 metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento patarėjas, pridūręs, kad F. Hollande`as neturėjo kitos išeities, tik tęsti nepopuliarias reformas ir griežto taupymo politiką, užrūstinusią visuomenę ir daugelį savo partijos narių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...