captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos žiniasklaida: B. Nemcovo nužudymas visiems laikams pakeitė šalį

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymas visiems laikams pakeitė šalį, rašo šalies žiniasklaida pirmadienį – kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse Maskvos centre, pagerbdami šio Kremliaus kritiko atminimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymas visiems laikams pakeitė šalį, rašo šalies žiniasklaida pirmadienį – kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse Maskvos centre, pagerbdami šio Kremliaus kritiko atminimą.

„Reakcija į Boriso Nemcovo nužudymą pasirodė esanti tokia pat nepaprasta, kaip ir pats politikas“, – rašo verslo dienraštis „Kommersant“ savo straipsnyje, išspausdintame pirmajame puslapyje kartu su nuotrauka, kurioje matomas opozicijos veikėjo portretas, padėtas jo žūties vietoje.

Organizatoriai sakė, kad apie 70 tūkst. žmonių užplūdo gatves Maskvos centre ir ėjo per tiltą, ant kurio vėlų penktadienio vakarą buvo nušautas B. Nemcovas. „Kommersant“ pabrėžė, kad tokios masinės demonstracijos nebuvo nuo 2011 metais rengtų opozicijos mitingų, per kuriuos buvo protestuojama prieš prezidento Vladimiro Putino grįžimą į Kremlių.

B. Nemcovo nužudymas netoli Kremliaus sienų „peržengė psichologinę ribą, po kurios Rusija neišvengiamai taps kitokia“, rašo verslo dienraštis „Vedomosti“ savo vedamajame.

„Po sukrečiančio Nemcovo nužudymo daug žmonių sakė, kad mes atsibudome kitokioje šalyje“, rašo portalas Gazeta.ru, kuris eitynes velionio aktyvisto atminimui įvardijo kaip „eitynes prieš baimę“.

„Iš tiesų pastaruosius metus gyvenome šalyje, kur galvojimas kitaip prilygo išdavystei, o kai kurie buvo pasiruošę dėl to žudyti. Jeigu dar vakar jie žudė žodžiais, tai šiandien jie pradėjo (žudyti) kulkomis“, – konstatuoja Gazeta.ru.

Opozicijos laikraštis „Novaja gazeta“ primena, kad B. Nemcovui nuolat buvo grasinama susidorojimu, bet jis tų grasinimų nesureikšmindavo.

„Pastaraisiais metais mačiau daugybę provokacijų, grasinimų ir piktavališkų veiksmų. Tokiems dalykams man išsivystė tam tikras imunitetas“, – „Novaja gazeta“ citavo vieną B. Nemcovo pasisakymą pernai balandį.

Komentuodamas iš Rusijos valdžios patiriamą spaudimą B. Nemcovas sakė: „Na, nežinau – galbūt jie galėtų mane nužudyti, bet labiau tikėtina, kad mane įkiš į kalėjimą.“

Tuo tarpu Kremliaus politiką palaikantis populiarus bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ atmetė prielaidas, kad B. Nemcovas galėjo būti nužudytas dėl savo politinių įsitikinimų.

„Kas anksčiau šioje šalyje buvo nužudytas vien dėl politinių priežasčių? – klausiama laikraščio vedamajame. – Šiaip ar taip, čia ne Ukraina. ... Čia daug žmonių nužudoma dėl pinigų, bet nerasite žmonių, nužudytų dėl politikos.“

„Novaja gazeta“ B. Nemcovo nužudymą įvardijo kaip „negrįžtamą tašką radikaliame Rusijos vidaus politikos destabilizavime, kurio pasekmių dar neįmanoma nuspėti“.

„Kommersant“ savo ruožtu pabrėžė, kad B. Nemcovo nužudymas neabejotinai paveiks Rusijos įvaizdį pasaulyje, o jeigu šis nusikaltimas nebus tinkamai ištirtas, tai „galėtų tapti svariu argumentu palaikantiems griežtą politiką Maskvos atžvilgiu“.

S. Lavrovas: nužudymo kaltininkai bus surasti ir nubausti

Rusijos užsienio reikalų ministras, pirmadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų žmogaus teisių forume, pareiškė, kad Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymas yra purvinas nusikaltimas ir kad prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai vadovauja tyrimui, kad jo vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn.

Tačiau S. Lavrovas pažymėjo, kad būtų šventvagiška politizuoti šį nusikaltimą ir naudotis juo provokaciniais tikslais.

„Visiškai šventvagiška naudoti tragedijas, tokias kaip niekšiškas Boriso Nemcovo nužudymas, pastangoms perimti tyrimo ir teisingumo institucijų vaidmenį, keliant atvirai politizuotas, nepagrįstas ir provokuojančias interpretacijas“, – sakė jis JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje.

„Tas purvinas nusikaltimas bus ištirtas visu įstatymų griežtumu, kad kaltieji neišvengtų atsakomybės“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas.

S. Lavrovas sakė kalbą Ženevoje vykstančiame susitikime tuojau po to, kai Kroatijos bei Slovakijos užsienio reikalų ministrai išreiškė susirūpinimą dėl Maskvoje penktadienį įvykdyto nužudymo.

Kiek anksčiau pirmadienį Ženevoje S. Lavrovas susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, kuriam pasakius kalbą JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, buvo surengtas dar vienas jų susitikimas.

Kalbėdamas JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, S. Lavrovas taip pat paragino Ukrainą atsiriboti nuo „ekstremistų“ šalies rytuose ir tęsti pastangas sudaryti taiką su prorusiškais separatistais.

Pasak jo, buvo pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant priemones, numatytas vasario 12-ąją Minske pasirašytame taikos susitarime, o paliaubos tarp konflikto šalių yra „stiprinamos“.

Tačiau S. Lavrovas taip pat pareikalavo, kad būtų nutraukta „faktinė Donbaso regiono blokada, atkurti ekonomikos ryšiai, pervestos socialinės išmokas, teikiamos bankininkystės paslaugos ir užtikrinta judėjimo laisvė iš Donbaso į kitus šalies regionus“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...