captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Kerry: artėja kritinis metas, ruošiamas „planas B“

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį pareiškė, jog papildomos sankcijos Rusijai priklausys nuo jos tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje, bet kokiu atveju sprendimas bus greitai priimtas, informuoja „Reuters“.
J. Kerry, AFP/Scanpix nuotr.
J. Kerry, AFP/Scanpix nuotr.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį pareiškė, jog papildomos sankcijos Rusijai priklausys nuo jos tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje, bet kokiu atveju sprendimas bus greitai priimtas, informuoja „Reuters“.

JAV lyderiai aptars, ar Minsko susitarimas yra tinkamai įgyvendintas ir ar bandyta kitais būdais užtikrinti taiką. Vasario 12 dieną pasirašytas susitarimas dėl paliaubų turėjo įsigalioti vasario 15 dieną, bet Rusijos remiami separatistai tebekovoja su Ukrainos kariais ir užėmė Debalcevę.

Vis dėlto pastebėta, kad kai kuriose sukilėlių užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje separatistai po truputį atitraukinėja sunkiąją ginkluotę iš fronto linijos. Kijevas kol kas atsisako sekti tokiu pavyzdžiu, nes bijo tolimesnių sukilėlių apšaudymų.

J. Kerry situaciją pakomentavo taip: „Planas B – griežtesnės sankcijos Rusijai ir tolimesnė pagalba Ukrainai“. Jis taip pat pridūrė, kad prezidentas Barackas Obama konsultuosis su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

JAV valstybės sekretorius aiškino, kad artėja kritinis metas priimti sprendimą. Prezidentas bendradarbiauja su savo komanda bei A. Merkel, kartu jie ras tinkamiausią būdą reaguoti į situaciją.

V. Putinas „leido, skatino ir tiesiogiai prisidėjo“

V. Putino politika „pažeidžia bet kokias tarptautines normas teritorijos ir elgesio atžvilgiu“, sakė J. Kerry JAV įstatymų leidėjams.

„Luhanske, Donecke, o dabar ir Debalcevėje jis leido, skatino ir tiesiogiai prisidėjo prie žemių užgrobimo, mėgindamas destabilizuoti pačią Ukrainą“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

Ilgą laiką „pagarba tarptautinėms sienoms ir linijoms, nemėginimas užimti teritorijų jėga ir gudravimu buvo standartas, dėl kurio stengėsi kovoti valstybės“, – sakė J. Kerry Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui.

Amerikiečių aukšto rango pareigūnai pastarosiomis dienomis negailėjo kritikos V. Putinui ir jo ministrams, tęsiantis neramumams Rytų Ukrainoje. J. Kerry antradienį apkaltino Rusijos lyderius meluojant jam į akis dėl šio konflikto.

„Iki šiol nei Rusija, nei pajėgos, kurias ji palaiko, nepriartėjo prie savo įsipareigojimų vykdymo“, – sakė J. Kerry trečiadienį ir dar kartą perspėjo: „Jeigu (įsipareigojimų) toliau nebus laikomasi, bus tolesnių pasekmių – pasekmių, kurios sukels papildomą įtampą nusilpusioje Rusijos ekonomikoje.“

S. Lavrovas: keliamos neįgyvendinamos sąlygos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kelia neįgyvendinamas sąlygas savo sunkiosios ginkluotės atitraukimui nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

S. Lavrovas, Reuters/Scanpix nuotr.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga „kelia iš esmės juokingus reikalavimus, kurie visiškai atitinka Kijevo vadovybės požiūrį – na, o ji, kaip žinote, pareiškė, kad pradės sunkiosios ginkluotės atitraukimą tik tuomet, jeigu parą arba dvi išsilaikys ramybė be nei vieno šūvio“, sakė S. Lavrovas Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje.

„Visi puikiai supranta, kad idealių paliaubų ir ugnies nutraukimo režimų nebūna“, – pabrėžė jis.

S. Lavrovas sakė, kad per antradienį Paryžiuje surengtą jo susitikimą su Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „visiškai pritarė, kad kol nebus pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas, incidentų rizika bus daug didesnės negu būtų atitraukus karinę techniką“.

Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šiuo metu konfliktas Rytų Ukrainoje yra smarkiai aprimęs.

„ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) fiksuoja reikšmingą susišaudymų sumažėjimą. Paliaubos duoda rezultatų, – sakė jis. – Tuo tarpu tie, kas vis dėlto nori sužlugdyti Minsko procesą, suinteresuoti sudaryti priešingą įspūdį – skelbti, kad paliaubos neveikia“.

Lenkija pasiųs karinių instruktorių į Ukrainą

Lenkija trečiadienį pranešė planuojanti pasiųsti į Ukrainą nedidelę grupę karinių instruktorių, kurie padės apmokyti Kijevo kariškius – po to, kai panašų sprendimą priėmė Didžioji Britanija.

„Lenkijos ginkluotosios pajėgos prisidės prie Ukrainos puskarininkių (mokymo) reformos“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos mokymų padalinio vadovas generolas Boguslawas Pacekas.

„Ukrainos gynybos ministerija kreipėsi į NATO šalis, prašydama pagalbos mokant puskarininkius. Lenkijos atsakymas bus teigiamas, – rašė jis „Twitter“ žinutėje. – Mokymai labai reikalingi.“

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas antradienį pranešė, kad jo šalis pasiųs į Ukrainą iki 75 karių, kurie dalyvaus apie šešis mėnesius truksiančioje „mokymo misijoje“.

D. Cameronas pažymėjo, kad kariai nebus siunčiami į konflikto zoną.

Lenkija svarsto galimybę pasiųsti kontingentą, kurį tikriausiai sudarys dešimtys karių, sakė B. Pacekas naujienų televizijai TVN24, pridūręs, kad misijos detalės paaiškės artimiausiomis savaitėmis.

Norvegija dėl Rusijos grėsmės reorganizuos pajėgas

Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soereide pareiškė, jog šalis reorganizuos savo ginkluotąsias pajėgas, kad galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, praneša „The Guardian“.

Norvegų nufotografuotas Rusijos strateginis bombonešis, Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak ministrės, Rusija dekonservuoja savo bazes Tolimojoje Šiaurėje, steigia ten naujas brigadas ir vadavietes, o jos lėktuvai vis dažniau skraido prie Norvegijos sienų.

„Jie neįsiveržia į mūsų oro erdvę, – pažymėjo I. Eriksen Soereidė. – Bet rusai didina skrydžių nuotolį ir skaičių“. Ministrė pareiškė, kad Norvegija plės bendradarbiavimą su Baltijos šalimis ir Ukraina. Be to, Norvegijos ginkluotosios pajėgos bus iš esmės reorganizuotos „galimo situacijos pablogėjimo“ atvejui.

Vasario 25 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad valstybės interesai Arktyje gali būti ginami karinėmis priemonėmis. Pasak jo, Arktis tampa svarbiu naudingųjų iškasenų gavybos regionu ir transporto komunikacijų mazgu.

ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“ prane64, kad Rusijos naikintuvai dalyvaus pratybose virš Barenco jūros, skalaujančios Rusijos ir Norvegijos krantus. Pratybose bus mokomasi atremti sąlyginę raketų ataką.

Pranešime sakoma, kad naikintuvai MiG-31 dalyvavo pradiniame šių pratybų etape Permės srityje, o kito etapo, kuris vyks artimiausiomis dienomis, bazė bus Mončegorsko aerodromas Rusijos šiaurinėje Murmansko srityje.

Šalia Estijos ir Latvijos – Rusijos desantininkų pratybos

Apie 2 tūkst. Rusijos karių trečiadienį pradėjo pratybas šalies vakaruose, Maskvai esą atliekant patikrinimą oro desantininkų daliniuose, o šis galios demonstravimas veikiausiai dar sustiprins jos kaimynių nerimą.

Šiose pratybose vakarinėje Pskovo srityje, besiribojančioje su Estija ir Latvija, taip pat dalyvaus apie 500 karinės technikos vienetų, naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovė Irina Kruglova.

Pratybos, per kurias bus surengtas masinis apie 1,5 tūkst. parašiutininkų nusileidimas, vyks iki šeštadienio, nurodė ministerijos atstovė, pridūrusi, kad kariai taip pat užims ir sunaikins sąlyginio priešo aerodromą.

Nuo Ukrainos krizės pradžios Rusija surengė virtinę karinių pratybų, kurios kelia nerimą kaimyninėms šalims ir Vakarų valstybėms.

„Sužinoti apie tokias netikėtas pratybas – nemaloni staigmena, bet dėl to nereikia nerimauti, – sakė AFP Latvijos gynybos ministerijos atstovas Normundas Stafeckis. – Kita vertus, kai oro desantininkų divizija ir atakos sraigtasparniai veikia netoli sienos, tai nėra malonu.“

Pastaruoju metu vis dažniau girdimi aukštų Vakarų pareigūnų perspėjimai, kad Baltijos šalys gali būti kitas Rusijos taikinys po Ukrainos. Apie tai šią savaitę kalbėjo Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, o kiek anksčiau – britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas ir buvęs NATO vadovas danas Andersas Foghas Rasmussenas.

Lietuva antradienį priėmė sprendimą dėl pasikeitusios geopolitinės padėties vėliau šiais metais grąžinti privalomąją karo tarnybą.

Tuo metu Estija, antradienį minėdama savo Nepriklausomybės dieną, surengė didelį karinį paradą su Rusija besiribojančiame Narvos mieste.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po antrojo Minsko susitarimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...