captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietija ir Rusija skirtingai interpretuoja lyderių pokalbio rezultatus

Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai susitarė dėl konkrečių priemonių, turinčių sudaryti sąlygas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams prižiūrėti, kaip laikomasi trapių paliaubų Rytų Ukrainoje, antradienį pranešė Berlynas. Tačiau Kremliaus pareiškime pokalbis nušviečiamas kitaip.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai susitarė dėl konkrečių priemonių, turinčių sudaryti sąlygas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams prižiūrėti, kaip laikomasi trapių paliaubų Rytų Ukrainoje, antradienį pranešė Berlynas. Tačiau Kremliaus pareiškime pokalbis nušviečiamas kitaip.

Dėl šių priemonių pirmadienio vakarą buvo susitarta per pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, sakoma Berlyno vyriausybės atstovo paskelbtame pranešime, kuriame nepateikiama jokių detalių apie sutartas priemones.

Šiuo susitarimu siekiama sudaryti sąlygas ESBO pareigūnams stebėti padėtį vietoje, aplink Debalcevės miestą, kuris yra strategiškai svarbi geležinkelio jungtis tarp prorusiškų separatistų tvirtovių Donecko ir Luhansko, nurodoma Berlyno pareiškime.

Tuo metu Kremliaus išplatintame pareiškime teigiama, šalių lyderiai tik „aptarė ESBO stebėtojų misijos vaidmenį šiame konflikto etape“.

Kremliaus pranešime priduriama, kad taip pat buvo kalbama apie „paliaubų problemas“, sunkiosios ginkluotės atitraukimą ir padėtį Debalcevės apylinkėse.

Susirėmimai prie Debalcevės tęsiasi, nors sekmadienio vidurnaktį įsigaliojo paliaubos, kuriomis siekiama sustabdyti karą Ukrainos rytuose.

Tęsiantis susirėmimams ESBO stebėtojai negali patekti į tą teritoriją, o abi konflikto pusės tvirtina negalinčios pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos, nes neįvykdytos atitraukimui būtinos sąlygos.

Turi pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimą

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane.

Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Ukrainos vyriausybės pajėgos turi atraukti didesnio negu 100 mm kalibro artileriją nuo faktinės fronto linijos, o separatistai – nuo linijos, užfiksuotos pernai rugsėjo 19 dieną pasirašytame Minsko memorandume.

Vyriausybės pajėgų atstovas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad kariškiai jau pasiruošė sunkiosios ginkluotės atitraukimui, bet jo nepradės, kol separatistai tęsia apšaudymus.

„Sunkiosios technikos atitraukimo sąlyga yra Minsko susitarimų pirmojo punkto įgyvendinimas – kad būtų nutraukta ugnis. 112 apšaudymų – tai ne ugnies nutraukimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Tuo metu Donecko separatistų derybininkas Denisas Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad kovotojai sunkiosios ginkluotės atitraukimą pradės tik tuomet, jeigu tokį patį žingsnį atliks Kijevo pajėgos.

„Europos galingųjų šalių ir Rusijos Federacijos vadovo Minsko taikos iniciatyvoms vėl iškilo rimtas pavojus. Reikia atkreipti dėmesį, kad A. Lysenka pareiškė, jog Ukrainos pusė kol kas nepasiruošusi atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo sąlyčio linijos. Tuo metu Donecko liaudies respublika pasiruošusi tik abipusiam technikos atitraukimui, kaip numatyta“ naujajame Minsko susitarime, aiškino D. Pušilinas.

Per derybas Minske buvo susitarta, kad abi konflikto šalys atitrauks sunkiąją artileriją bent 50 km, o salvinės raketų ugnies sistemas „Tornado S“, „Uragan“ ir „Smerč“ bei taktinių raketų sistemas „Točka U“ – bent 70 km nuo fronto linijos.

Pagal naująjį susitarimą taip pat numatoma, kad iš Ukrainos teritorijos turi būti išvesti visi užsienio ginkluoti daliniai, karinė technika ir samdiniai, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Tuo metu Luhansko separatistai šeštadienį tikino jau pradėję sunkiosios ginkluotės atitraukimą.

„Mes atitraukiame sunkiąją artileriją. Mūsų kariai lieka pozicijose; darome viską, kad karas baigtųsi“, – sakė žurnalistams separatistų paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ parlamento pirmininkas Aleksejus Kariakinas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po antrojo Minsko susitarimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...