captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel: V. Putinas spaudė Ukrainos separatistus sutikti su paliaubomis

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudė prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje sutikti nuo sekmadienio nutraukti ugnį, o šis faktas, anot jos, suteikia vilties prošvaistę, kad kraujo liejimas bus sustabdytas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudė prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje sutikti nuo sekmadienio nutraukti ugnį, o šis faktas, anot jos, suteikia vilties prošvaistę, kad kraujo liejimas bus sustabdytas.

„Baigiantis (deryboms) prezidentas Putinas taip pat ėmė spausti separatistus, kad jie sutiktų nutraukti ugnį nuo šeštadienio 24 val. arba sekmadienio 0 val.“, – sakė A. Merkel žurnalistams Minske.

Kanclerė taip pat pažymėjo, kad nors buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų ir tai suteikė vilties prošvaistę, ji nepuoselėja iliuzijų, o kelyje į taikų dešimt mėnesių trunkančio konflikto tarp Kijevo ir separatistų sureguliavimą dar esama didelių kliūčių.

A. Merkel pridūrė, kad per 16 valandų trukusį įtemptą derybų maratoną Baltarusijos sostinėje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka padarė viską, kad atsirastų galimybė užbaigti kraujo liejimą.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Wateris Steinmeieris pareiškė, kad derybos Minske buvo sunkios, o pasiektas susitarimas nėra proveržis, bet jis gali tapti žingsniu nuo karinio eskalavimo link politinio sureguliavimo.

Pasak jo, Berlynas tikisi, kad Minske pasiekto susitarimo laikysis abi Ukrainos konflikto pusės.

„Norime, kad iki įsigaliojant ugnies nutraukimui neįvyktų nieko, kad sužlugdytų šiandieninį susitarimą“, – sakė F. -W. Steinmeieris.

„Susitarimas Minske dėl Ukrainos buvo pasiektas nelengvai. Tikimės, kad abi pusės vertina tai itin rimtai“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovas.

Vykstant deryboms, į Rytų Ukrainą toliau plūdo karinė technika iš Rusijos

AFP/Scanpix nuotr.

Apie 50 tankų ir dešimtys kitokios sunkiosios karinės technikos vienetų įvažiavo į Rytų Ukrainą praėjusią naktį – tuo metu, kai Minske vyko įtemptos keturšalės derybos dėl konflikto tarp Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų sureguliavimo, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

„Apie 50 tankų, 40 salvinės raketų ugnies kompleksų ir panašus skaičius šarvuočių kirto Rusijos ir Ukrainos sieną per Izvarynės“ sienos perėją separatistų kontroliuojamoje rytinės Luhansko srities dalyje, sakė Andrijus Lysenka žurnalistams Kijeve.

Numatyta „konstitucinė reforma“ ir amnestija kovotojams
 
Kremliaus paskelbtame susitarimo tekste numatoma Ukrainos „konstitucinė reforma“ ir amnestija visiems, dalyvavusiems kovos veiksmuose.
 
Pagal 11 susitarimo, kurį pasirašė kontaktinės grupės nariai, punktą, numatoma iki 2015 metų pabaigos Ukrainos konstitucijoje įtvirtinti decentralizaciją ir ypatingą statusą atskiriems Donecko ir Luhansko sričių regionams.
 
P. Porošenka po derybų pabrėžė, kad dėl autonomijos ar federalizacijos Ukrainos rytuose nebuvo tariamasi.
 
Dokumente numatyta, kad neįgyvendinus 11 punkto Ukraina neatgaus savo išorinės sienos kontrolės.
 
Kremliaus paskelbtame dokumento tekste taip pat teigiama, kad turi būti atkurtas pensijų ir kitų išmokų mokėjimas Donecko ir Luhansko srityse, taip pat bankų veikla.
 
Numatyta amnestija visiems kovotojams, kuri turi būti įtvirtinta įstatymu.

Taip pat numatytas visų neteisėtų grupuočių nuginklavimas ir užsienio karių bei ginkluotės iš vedimas.

P. Porošenka: penktadienį Ukrainos ir Rusijos generaliniai štabai ves derybas dėl ugnies nutraukimo kontrolės

Ukrainos ir Rusijos generalinių štabų viršininkai penktadienį ves derybas dėl ugnies nutraukimo režimo kontrolės Donbase. Tai ketvirtadienį Minske po „Normandijos ketverto“ derybų pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Ukrainos generalinio štabo viršininkas Viktoras Muženka ir Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas surengs derybas, kaip užtikrinti efektyvią ugnies nutraukimo režimo kontrolę“, – cituoja jo žodžius agentūra „Ukrainski Novini“.

Pasak P. Porošenkos, svarbiausia, ką pavyko pasiekti derybose, – tai susitarti nutraukti ugnį. „Naktį iš šeštadienio į sekmadienį turi būti paskelbtas besąlygiškas ugnies nutraukimas“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas taip pat papasakojo, kad pavyko susitarti dėl visų įkaitų ir neteisėtai laikomų asmenų paleidimo pagal principą „visi į visus“ ir dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo. „Jie bus paleisti per 19 dienų. Turi būti paleisti visi“, – pareiškė P. Porošenka.

Jis taip pat dar kartą pabrėžė, kad dėl jokios autonomijos ar federalizacijos Ukrainos rytuose nebuvo tariamasi.

Minske sutarta dėl paliaubų, bet liko neišspręstų klausimų

Per naktį Minske vykusiose taikos derybose sutarta Rytų Ukrainoje nuo sekmadienio laikytis paliaubų, taip pat dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo bei apsikeitimo įkaitais, pranešė Ukrainos ir Rusijos prezidentai.

P. Porošenka pranešė, kad per Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų derybas sutarta, jog Kijevo vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai atitrauks sunkiąją ginkluotę iš 50 km pločio buferinės zonos.

„Ugnies nutraukimą papildys sunkiosios ginkluotės atitraukimas – sunkiosios artilerijos, kurios kalibras didesnis negu 100 milimetrų. Susitarta, kad neteisėtų ginkluotų formuočių artilerija bus atitraukta 25 km atstumu nuo „Minsko linijos“, – nurodė jis, turėdamas omenyje konflikto šalių fronto liniją, nustatyta pernai rugsėjį priimtame paliaubų plane.

AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainos vyriausybės pajėgos atitrauks sunkiąją ginkluotę iš 25 km pločio zonos nuo dabartinės fronto linijos, sakė P. Porošenka, kuris po derybų Baltarusijos sostinėje vėliau ketvirtadienį išskrido į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime ir su Bendrijos lyderiais tarsis dėl tolesnių veiksmų.

Pasak P. Porošenkos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas bus pradėtas praėjus dviem dienoms po paliaubų įsigaliojimo ir per 19 dienų laikotarpį bus paleisti visi „įkaitai“.

Jis taip pat sakė, jog buvo sutarta, kad Rusija labai greitai paleis į laisvę kalinamą ukrainiečių pilotę Nadiją Savčenko, kurią Maskva kaltina prisidėjus prie dviejų rusų žurnalistų nužudymo Ukrainoje.

P. Porošenka, kurį cituoja BBC, taip pat teigė, kad Ukraina atstatys savo išorinės sienos kontrolę iki metų pabaigos.

Ukrainos prezidentas sakė, kad derybos „vyko labai įtemptai, ir Ukrainai buvo keliami ultimatumai“.aip praneša BBC, vienas esminių neišspręstų klausimų liko Debalcevės, kontroliuojamos Ukrainos pajėgų ir apsuptos separatistų, statusas. Tolimesnės derybos numatomos ir dėl Donecko ir Luhansko regionų savivaldos.

V. Putinas pareiškė apie būtinybę Debalcevėje esantiems Ukrainos kariams sudėti ginklus, skelbia „RIA Novosti“.

A. Merkel: yra vilties

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po derybų sakė, kad V. Putinas spaudė prorusiškus separatistus sutikti nuo sekmadienio nutraukti ugnį, o šis faktas, anot jos, suteikia „vilties prošvaistę“, kad kraujo liejimas bus sustabdytas.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Baigiantis (deryboms) prezidentas Putinas taip pat ėmė spausti separatistus, kad jie sutiktų nutraukti ugnį nuo šeštadienio 24 val. arba sekmadienio 0 val.“, – sakė A. Merkel žurnalistams Minske.

Pasak jos, P. Porošenka „padarė viską, kad atsirastų galimybė užbaigti kraujo liejimą“.

Pasirašė ir separatistai

Pasak Rusijos prezidento V. Putino, vadinamoji Ukrainos kontaktinė grupė, sudaryta iš Kijevo, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovų, pasirašė per viršūnių susitikimą parengtą dokumentą, numatantį priemones, kuriomis bus įgyvendinamas pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašytas taikos planas.

„Tai dokumentas, pasirašytas Minsko kontaktinės grupės. Jis vadinasi maždaug taip: „Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių kompleksas“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją.

Tačiau jis įspėjo, kad išlieka daug kitų neišspręstų klausimų, pavyzdžiui, Ukrainos ir Rusijos sienos nustatymas, Rytų Ukrainoje gyvenančių rusakalbių teisės ir kariuomenės išvedimas bei sunkiosios ginkluotės patraukimas.

„Kitas žingsnis, manau, yra ginkluotės atitraukimas ir kariuomenės išvedimas iš Donbaso. Yra ir politinių problemų. Reikia konstitucinių reformų, kurios atsižvelgtų į Donbase gyvenančių žmonių teises. Taip pat verta kalbėti apie sienų nustatymą, ekonomines bei humanitarines problemas“, – sakė jis.

Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis pasveikino susitarimą, praneša BBC.

P. Porošenka: Rusija kėlė nepriimtinas sąlygas

Anksčiau, dar vykstant deryboms, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Rusijos keliamos sąlygos yra nepriimtinos, pranešė „Reuters“.

Tuomet Ukrainos prezidentas teigė, kad susitikime Minske „gerų naujienų kol kas nėra“.

„Esama sąlygų, kurias laikau nepriimtinomis, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas daugiau detalių. – (Derybų) procesas tebevyksta“.

Jis taip pat pridūrė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as labai padeda, bet kol kas „situacija sudėtinga“.

Netrukus po to, Rusijos naujienų agentūra „Tass“, remdamasi neįvardintu šaltiniu, paskelbė, kad į Minską atvykę vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų lyderiai atsisakė pasirašyti kontaktinei grupei perduotą dokumentą.

„Ketvertas parengė dokumentą, jį suderino. Kai dokumentą peržiūrėjo kontaktinė grupė, Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis atsisakė jį pasirašyti“, – sakė šaltinis, turėdamas omenyje grupę, kurią sudaro Kijevo, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Ketvirtadienį apsišaukėliškų respublikų lyderiai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis atvyko į derybų vietą Minske. Pranešama, kad juos atlydėjo Rusijos prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas.

ESBO pasiuntinė Heidi Tagliavini, priklausanti vadinamajai Ukrainos kontaktinei grupei, ketvirtadienio rytą prisijungė prie Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, tęsiančių karštligišką derybų maratoną Minske.

Nuo 21 val. LRT Televizija transliuos specialią laidą „LRT forumas: ar derybos Minske atneš taiką Ukrainoje?“. Dalyvauja: politikas Vytautas Landsbergis, Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, „15min.lt“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ir URM Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Marius Janukonis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po neramumų atsinaujinimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...