captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija neleido JT pasmerkti Mariupolio atakos ir kaltina Kijevą

Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti.
Mariupolis po atakos sausio 24 d., Reuters/Scanpix nuotr.
Mariupolis po atakos sausio 24 d., Reuters/Scanpix nuotr.

Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti. Sekmadienį Ukrainoje paskelbta gedulo diena, o JAV prezidentas pareiškė, kad sieks didinti spaudimą Rusijai.

Dokumente, kurį mėginta priimti JT, raginama „nedelsiant deeskaluoti smurtą“, laikytis rugsėjį paskelbtų paliaubų ir atlikti „objektyvų tyrimą“ dėl šeštadienį surengto Mariupolio bombardavimo iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“.

Rusijos misijos prieš JT pranešime sakoma, kad dėl to pareiškimo nepavyko susitarti, nes Didžioji Britanija reikalavo pasmerkti prorusiškų separatistų „savigynos pajėgas“, kurias palaiko Maskva. Rusijos misija pabrėžė, kad JT Saugumo Tarybai priklausančios Vakarų šalys niekada nepasmerkė jokių Ukrainos vyriausybės pareiškimų arba veiksmų.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai pareiškė, kad tai buvo Ukrainos kariuomenės provokacija, nors šeštadienį jie teigė pradėję puolimą prieš Mariupolį.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, sekmadienį kalbėdamasis telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, dėl naujausio smurto Rytų Ukrainoje apkaltino Kijevą.

„Sergejus Lavrovas nurodė, kad padėties paaštrėjimas yra Ukrainos kariuomenės vykdytų nuolatinių šaudymų į gyvenvietes, šiukščiai pažeidžiant Minsko (paliaubų) susitarimus, rezultatas“, – sakoma Rusijos užsienio ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, per šeštadienį įvykdytą raketų smūgį Mariupolyje buvo apgadinti iš viso 53 daugiabučiai, 14 privačių namų, keturios mokyklos ir trys vaikų darželiai, sudegė parduotuvių ir automobilių. Apie 40 iš sužeistųjų būklė tebėra kritinė.

Ukrainoje paskelbta gedulo diena

Ukraina sekmadienį paskelbė vienos dienos nacionalinį gedulą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įsaką dėl nacionalinio gedulo pasirašė sekmadienio rytą, sakoma prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Dokumente sakoma, kad vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku žuvusieji bus pagerbti tylos minute.

Vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo ant valstybės institucijų, biurų ir organizacijų pastatų. Bus atšaukti visi pramoginiai ir sporto renginiai bei koncertai, o televizijos ir radijo transliacijų programa bus atitinkamai pakeista.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo „Twitter“ paskyroje paragino prisijungti prie Ukrainos žmonių ir tylos minute pagerbti žuvusius per Mariupolio bombardavimą.

B. Obama žada didinti spaudimą Rusijai

JAV prezidentas Barackas Obama kalbėdamas per vizitą Indijoje teigė kad Vašingtonas svarstys visas papildomas priemones, išskyrus karinius veiksmus, galinčius priversti Maskva pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

„Esame smarkiai susirūpinę dėl naujausio paliaubų pažeidimo“, – B.Obama sakė per spaudos konferenciją Delyje, kaltindamas dėl tų atakų „separatistus, (kurie naudojasi) Rusijos palaikymu, Rusijos karine technika, Rusijos finansavimu, Rusijos mokymais ir Rusijos kariais“.

B.Obama pažadėjo „didinti spaudimą Rusijai“, bendradarbiaudamas su JAV sąjungininkais, ypač Europoje.

„Jeigu ponas Putinas ir Rusija yra žūtbūtinai pasiryžę dalyvauti kariniuose konfliktuose – jų kariuomenė yra stipresnė negu Ukrainos, – sakė B.Obama. – Klausimas, ar jie toliau eis keliu, kuris yra žalingas ne vien Ukrainos žmonėms, bet ir ... Rusijos žmonėms.“

ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini pasmerkė ataką Mariupolyje ir paragino Maskvą daryti spaudimą sukilėlių lyderiams.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, viešintis Ciuriche, paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad separatistų puolimą paskatino Rusijos „neatsakingas ir pavojingas sprendimas pastarosiomis savaitėmis aprūpinti juos šimtais vienetų naujos pažangios ginkluotės, įskaitant raketų sistemas, sunkiąją artileriją, tankus ir šarvuotąsias mašinas, taip pat tęsti operatyvinį vadovavimą ir kontrolę“.

Latvija ragina šaukti specialų ES ministrų susitikimą

ES pirmininkaujančios Latvijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį paskelbė pranešimą, kuriame pasmerkė smurto eskalavimą rytų Ukrainoje ir paragino sušaukti ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Tampa vis aiškiau, kad prorusiškų teroristinių grupuočių puldinėjimai Mariupolyje ir kitose vietos rytų Ukrainoje, nežmoniškai ir ciniškai veikiant prieš civilius gyventojus, visiškai patvirtina faktą, kad Rusija nesuinteresuota šio konflikto taikiu sureguliavimu“, – sakoma URM pranešime.

Ministerija pridūrė, kad „Rusijoa pasiūlytos „taikios iniciatyvos“ ir dalyvavimas daugiašalėse derybose tikriausiai tebuvo kaukė ir veiklos imitavimas“.

Strategiškai svarbus miestas

Prie Azovo jūros įsikūręs 500 tūkst. gyventojų turintis uostamiestis yra gyvybiškai svarbus rytų Ukrainos plieno ir grūdų eksportui. Per jį taip pat eina pajūrio kelias nuo Rusijos sienos į Krymą – Juodosios jūros pusiasalį pietų Ukrainoje, kurį Rusija aneksavo praeitų metų kovą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po šios atakos pažadėjo ginti šalies teritoriją ir nurodė, kad sekmadienį sušauks nepaprastąjį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

„Šiandien mes pradėjome Mariupolio puolimą. Tai bus geriausias paminklas visiems mūsų žuvusiesiems“, – Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo separatistų lyderį Aleksandrą Zacharčenką, išsakytus per ceremoniją, per kurią buvo pagerbtos neseniai sukilėlių tvirtovėje Donecke įvykdyto apšaudymo aukos.

A.Zacharčenka taip pat sakė, kad separatistai planuoja artimiausiomis dienomis apsupti Debalcevės miestą, esantį į šiaurės rytus nuo Donecko, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Pastarosiomis dienomis rytų Ukrainoje atsinaujino įnirtingos kautynės, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Kijevą. Tuo tarpu sukilėliai atmetė galimybę tęsti taikos derybas.

P.Porošenka piktai reagavo į puolimą prieš Mariupolį, kurį sukilėliai mėgino užimti praeitą rudenį, prieš paskelbiant trapias paliaubas rytų Ukrainoje. Kijevas baiminasi, kad sukilėliai nori sukurti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo.

„Mes už taiką, bet priimame priešo iššūkį. Mes ginsime savo tėvynę“, – sakoma P.Porošenkos pranešime.

Maskva neigia siunčianti pajėgas ir ginklus į Rytų Ukrainą, nors Kijevas ir Vakarų šalys sako turintys nepaneigiamų įrodymų. Praeitą savaitę P.Porošenka sakė, kad Rusija yra dislokavusi jo šalyje 9 tūkst. karių, ir reikalavo juos nedelsiant išvesti.

Jau devynis mėnesius vykstantis konfliktas, nusinešęs per 5 tūkst. žmonių gyvybių, sukėlė didžiausią krizę santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po neramumų atsinaujinimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...