captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel spaudžia V. Putiną ir P. Porošenką dėti pastangas dėl taikos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje.

A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

„Kanclerė išreiškė susirūpinimą dėl tebesitęsiančios įtampos ir humanitarinės situacijos Ukrainos rytuose“, – sakoma Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto pareiškime.

A. Merkel pridūrė, kad derybos Astanoje, kuriose taip pat dalyvautų Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as, turėtų būti rengiamos tik tuo atveju, jei bus padaryta konkreti pažanga.

Minėtų keturių valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Berlyne ir, kaip viliasi P. Porošenka, galutinai parengs susitikimą Astanoje.

Tačiau A. Merkel šeštadienį Ukrainos lyderiui užsiminė, kad, jos nuomone, toks susitikimas gali būti per ankstyvas.

„Reikia realaus pozicijų dėl ugnies nutraukimo suderinimo ir demarkacinės linijos nustatymo“, – sakė S. Seibertas.

Vokietijos vyriausybės atstovas pridūrė, kad konkretesnis sprendimas dėl Astanos galėtų būti priimtas po diskusijų, planuojamų artimiausiomis dienomis.

Prorusiški Rytų Ukrainos separatistai atmeta bet kokių derybų, kuriose nedalyvauja jų atstovai, reikšmę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas šeštadienį sakė, kad per naujausią telekonferenciją su separatistų atstovais šį penktadienį „deja, buvo pasiekta nedaug rezultatų“.

Savo ruožtu Kremliaus paskelbtas pareiškimas rodo, kad V. Putinas, regis, atsiriboja nuo tiesioginės atsakomybės už priešiškų veiksmų nutraukimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Aukščiausiosios Rados rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...