captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainoje kovojantis latvis sako ginantis ir savo tėvynę

Latvis Artūras prisijungė prie „Ajdar“ bataliono prieš porą mėnesių, kurie, anot jo, pralėkė nepastebimai. DELFI.lv korespondentas su juo susitiko praėjus keletui valandų po to, kai jis grįžo iš žvalgybinio-diversinio dalinio priešakinėje fronto linijoje, kur „Ajdar“ savanoriai praleido savaitę.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Latvis Artūras prisijungė prie „Ajdar“ bataliono prieš porą mėnesių, kurie, anot jo, pralėkė nepastebimai. DELFI.lv korespondentas su juo susitiko praėjus keletui valandų po to, kai jis grįžo iš žvalgybinio-diversinio dalinio priešakinėje fronto linijoje, kur „Ajdar“ savanoriai praleido savaitę.

„Mūsų tarptautiniam (ukrainiečių, lenkų ir latvių) daliniui užduotys tenka labai įvairios. Jos nėra susijusios su konkrečiomis didelio masto atakomis. Galima ieškoti ar sekti konkretų labai svarbų asmenį. Svarbu įvertinti situaciją fronto linijoje. Šį kartą ištyrėme, kurios atkarpos nėra labai pavojingos, informaciją gavome. Darbas reikalauja itin didelio dėmesio – daug minų. Būna, kad 200 metrų mišku pavyksta įveikti tik per dvi valandas. Kartu su vadu Orestu mes vadovaujame grupei. Kai viską patikriname, atvyksta likusieji“, – pasakojo Artūras.

Ukrainoje saugo Latviją

Artūras į Ukrainą atvyko iš Latvijos tam, kad padėtų ukrainiečiams ginti nepriklausomybę, tačiau tuo pačiu jis kovoja ir už savo šalies suverenitetą.

Praktiškai kiekvienas Ukrainos karys čia mano, kad, pasipriešindamas rusų agresijai, jis gina ne tik Ukrainą, tačiau taip pat ir Baltijos valstybes, o galbūt net ir kitas Europos šalis.

„Negi niekas nemato, kad Rusija gali pasielgti taip pat ir su Latvija? Turime būti tam pasirengę“, – įsitikinęs Artūras. Kartu su Orestu jie įsitikino, kad Rusijos kariuomenę galima įveikti.

„Tai mitas. Jie tokie pat žmonės kaip ir bet kurie kiti“, – patikino vos prieš metus medicininį išsilavinimą įgijęs Orestas. Vasarą Luhanske jis kovojo prieš didžiules priešininkų pajėgas. Dalinyje buvo apie 80 karių ir tik 25 iš jų grįžo iš kovos lauko nesužeisti.

Orestas rodo ant kareivinių sienų iškabintas žuvusių karių nuotraukas. Vienas iš jų – du kartu kovojusius karius savo kūnu uždengęs gydytojas, taip juos išgelbėjęs nuo minų skeveldrų. Kitas kovoje spėjo susprogdinti tanką, tokiu būdu išgelbėdamas visą dalinį.

Kariai iš Luhansko: kitoje pusėje – banditai

Daugelis anksčiau Luhanske gyvenusių karių kalbėdamiesi su DELFI korespondentu prisipažįsta, kad vasarą vykdytas puolimas nepavyko, o miestą pavyko užimti tik dėl nemokšiško vadovavimo. Vienas iš jų – Andrejus. Jis pasakoja, kad žmonės atsidūrė skirtingose fronto pusėse.

„Daugelis iš mūsų – buvę verslininkai. Kaip mes čia atsidūrėme? Matėme, kad pas „separus“ – taip Ukrainos kariai su panieka vadina priešininkus – nuėjo nusikaltėliai ir tie, kuriuos galima buvo paprasčiausiai pavadinti nevykėliais. Matėme, kad jie atiminėja turtą ir verslą. Atėjo laikas, kai sužinojau, kad jie pradėjo manęs ieškoti, teko išvykti iš miesto. Šeimą buvau išvežęs jau anksčiau“, – pasakojo Andrejus.

Dabar jis – gerai parengtas Ukrainos karys, laukiantis įsakymo ir pasirengęs išvaduoti savo gimtąjį Luhansko miestą. Jis nori grįžti į savo namus.

52-ejų Nikolajus – į pensiją išėjęs tyrėju dirbęs Luhansko gyventojas – su Andrejaus nuomone nesutinka. Jis mano, kad separatistiškai nusiteikę „liaudies respublikų“ gyventojai Ukrainai nėra reikalingi.

Jo manymu, į šiuos regionus nereikia įleisti „humanitarinius krovinius“ gabenančių transporto priemonių. Šiuo metu Ukrainos pajėgos užblokavo į Donecką vykusį „humanitarinės pagalbos“ konvojų, kurį apmokėjo oligarchas Rinatas Achmetovas.

Rusijos agresijos pradžia Donbase

Nikolajus tvirtai nusprendė, kad po karo į Luhanską nebegrįš – jis nenori gyventi kartu su tais žmonėms. DELFI korespondentas paklausė abiejų miesto gyventojų, kada Rusijos dalyvavimas Ukrainos krizėje tapo akivaizdus.

„Dar pavasarį pastebėjau geros fizinės formos vaikinus, tinkamus karui. Paprastai keletą kartų per savaitę eidavau į parduotuvę, ten juos ir matydavau. Jie visada būdavo dviese, prisikraudavo pilną krepšį prekių. Tiesa, jie nesikalbėdavo tarpusavyje, kad kiti neišgirstų jų rusiško akcento. Vėliau, kai prasidėjo prorusiški mitingai, šie žmonės mojavo Rusijos vėliavomis ir dalyvavo užimant srities tarybą“, – paklaustas, kada Rusijos dalyvavimas Ukrainos krizėje tapo akivaizdus, pasakojo Andrejus.

Ukrainos kariuomenės vadai mano, kad šios šalies teritorijoje vis dar yra apie 10 tūkst. Rusijos karių. Gruodžio 18 d. paskelbta, kad per taip vadinamųjų paliaubų periodą žuvo 162 Ukrainos kariai, 300 atsidūrė ligoninėse, 185 pateko į nelaisvę. Daugiau nei 200 laikomi dingusiais be žinios.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...