captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Cheney: JAV Senato ataskaita apie CŽV kankinimus „pilna šlamšto“

Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney trečiadienį pasmerkė Senato paviešintą ataskaitą, apžvelgiančią Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus suimtųjų kankinimus per „karą su teroru“, vadindamas tą dokumentą „siaubingu“ ir „pilnu šlamšto“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney trečiadienį pasmerkė Senato paviešintą ataskaitą, apžvelgiančią Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus suimtųjų kankinimus per „karą su teroru“, vadindamas tą dokumentą „siaubingu“ ir „pilnu šlamšto“.

D. Cheney, kuris ėjo viceprezidento pareigas George'o W. Busho administracijoje, kai buvo naudojami „sugriežtinti tardymo metodai“, tvirtino, kad ta programa buvo visiškai pateisinama.

„Darėme būtent tai, ką reikėjo padaryti, kad sučiuptume atsakinguosius už rugsėjo 11-osios (teroro išpuolius) ir užkirstume kelią tolesnei atakai. Ir mums pasisekė abiem atvejais“, – jis sakė televizijai „Fox News“.

Antradienį paskelbtoje griežtoje 500 puslapių ataskaitoje sakoma, kad CŽV vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, įskaitant mušimus, „rektalinę rehidrataciją“ ir trukdymą užmigti – buvo daug brutalesni negu iki šiol buvo pripažinta, tačiau nepadėjo išgauti naudingos informacijos.

CŽV sąmoningai klaidino Kongresą ir Baltuosius rūmus, tikindama, kad jos tardytojams pavyko išgauti svarbios informacijos, nors tai nebuvo tiesa, sakoma ataskaitoje.

D. Cheney tuos pareiškimus itin aštriai pasmerkė.

„Ataskaita pilna šlamšto, atleiskit man. Vakar sakiau „nesąmonių“ – bet leiskit man naudoti tikrąjį žodį“, – piktinosi jis.

Pasak D. Cheney, Senato tyrimas buvo „giliai ydingas“ – per jį „nepasivarginta apklausti svarbiausių žmonių, susijusių su ta programa“.

Ataskaitoje, kurioje išdėstyti faktai išprovokavo pasipiktinimą visame pasaulyje, taip pat sakoma, kad G. W. Bushas buvo supažindintas su tos programos detalėmis tik 2006 metais, praėjus ketveriems metams po to, kai CŽV pradėjo naudoti tuos tardymo metodus prieš įtariamus teroristus. Dokumente nurodoma, kad tuomet prezidentas „sakė pasijutęs nepatogiai“.

D. Cheney neigė, kad ši informacija buvo slepiama nuo G. W. Busho, sakydamas, kad tuometis prezidentas „iš tikrųjų buvo neatsiejama tos programos dalis ir turėjo ją patvirtinti“.

Vis dėlto paklaustas, ar G. W. Bushas nuodugniai žinojo, kaip naudojami tie tardymai, D. Cheney kalbėjo aptakiau: „Mes aptarėme metodus. Iš mūsų pusės nebuvo pastangų jį nuo to atriboti.“

D. Cheney leido suprasti, kad kvočiant svarbiausius įtariamuosius, tokius kaip prisipažinusį rugsėjo 11-osios atakų sumanytoją Khalidą Sheikhą Mohammedą, tardytojai turėjo elgtis griežtai.

„Ką mes turėjom daryti? Pabučiuoti jį į abu skruostus ir paklausti: „Gal teiktumėtės pasakyti mums, ką žinote?“ – Aišku, kad ne“, – sakė jis.

E. Snowdenas: JAV ataskaita apie CŽV kankinimus atskleidė „nepateisinamus nusikaltimus“

Buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas Edwardas Snowdenas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos įvykdė „nepateisinamų nusikaltimų“ per savo vykdytą kankinimų programą, kurios detales nušvietė šią savaitę paskelbta Senato ataskaita.

Kalbėdamas per vaizdo tiltą vienoje Praryžiuje vykusioje konferencijoje, organizuotoje žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“, E.Snowdenas, anksčiau paviešinęs daug įslaptintų NSA dokumentų, sakė esantis „giliai nuliūdintas ir smarkiai supykdytas dėl to, ką perskaičiau“.

„Senato tyrimas ir ataskaita, kurią jie paskelbė, yra nepaprasta dėl eilės priežasčių... Dalykai, kuriuos darėme dėl šios programos, yra nepateisinami nusikaltimai“, – pridūrė jis.

JAV Senatas antradienį paskelbtoje sakoma, kad CŽV vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai buvo daug brutalesni negu iki šiol buvo pripažinta, tačiau nepadėjo išgauti naudingos informacijos.

Suimtieji buvo mušami, imituojamas jų skandinimas (kai kuriems – dešimtis kartų); jie taip pat buvo žeminami naudojant skausmingą „rektalinį maitinimą“ ir „rektalinę rehidrataciją“ – maitinimą ir organizmo vandens atsargų papildymą per išeinamąją angą, nors to daryti nebuvo medicininės būtinybės.

E. Snowdenas taip pat kritikavo Vašingtono sprendimą nesiimti teisinių veiksmų prieš tos programos dalyvius.

„Jeigu Jungtinės Valstijos gali leisti savo pareigūnams kankinti ir nelaikyti jų atsakingais, ką tai reikia labiau totalitarinėms valstybėms Azijoje, Afrikoje ir kitus pasaulyje?“ – klausė jis.

„Tokie dalykai palieka dėmę Jungtinių Valstijų moraliniam autoritetui, o jeigu (kaltininkų) neteisime ir nepatrauksime jų atsakomybėn, negalėsime judėti į priekį kaip visuomenė“, – aiškino disidentas.

E. Snowdenas yra ieškomas Jungtinių Valstijų, kurios jį kaltina šnipinėjimu dėl slaptų dokumentų nutekinimo, atskleidusio, jog Jungtinės Valstijos vykdo masinį elektroninį sekimą.

Šiam bėgliui buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje. E. Snowdenas turi teisę trejus metus gyventi šioje šalyje ir bet kada išvykti į užsienį.

Amerikietis sakė, kad Rusijos sostinėje jam „sekasi visai gerai“.

„Gyvenu įprastą gyvenimą. Važinėju Maskvos metropolitenu, kaip ir visi kiti“, – teigė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...