captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karo draskoma Ukraina sieja viltis su naujomis taikos derybomis

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Vietos valdžia pranešė, kad mažiausiai 11 civilių gyventojų žuvo šį savaitgalį, kai vyriausybinės pajėgos ir organizuoti separatistai Rytų Ukrainoje apšaudė vieni kitus raketomis „Grad“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri vienu metu buvo tarp nuosaikesnių Europos balsų Rusijos klausimu, dėl šių neramumų kaltino vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymus stabdyti Rytų Europos valstybių siekį priartėti prie Europos Sąjungos (ES).

Rusijos įvykdytam Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimui „neturi būti leista likti“, sakė A. Merkel Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.

Ji taip pat teisino sankcijas, kurias Briuselis ir Vašingtonas įvedė Rusijai dėl jos numanomų bandymų suskaldyti savo kaimynę vakaruose keršijant už tai, kad vasario mėnesį čia buvo nuverstas Maskvos remiamas prezidentas.

Rusija reaguodama uždraudė importuoti iš Vakarų maisto produktus ir įvesdama kitus suvaržymus, kurie pakenkė Europos ūkininkams ir išprovokavo nedidelį verslo maištą tokiose šalyse kaip Vokietija.

Diplomatinis žodžių karas ir grumtynės dėl pozicijų suintensyvėjo artinantis naujoms deryboms dėl taikos Ukrainoje.

„Troškimas atplėšti (buvusias sovietines respublikas) nuo Rusijos visuomet buvo vienas pagrindinių Amerikos užsienio politikos prioritetų“, – parlamentui sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

„Tačiau nuo metų pradžios šis troškimas iškilo su nauja jėga ir ypač agresyviai“, – sakė S. Riabkovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka viliasi, kad ramybė šalies rytuose gali padėti jam sutelkti dėmesį į ilgai vėluojančius ekonominius įstatymus, kurie galėtų ištraukti šalį iš faktinio bankroto ir atverti kelią tolesnei pasaulio pagalbai.

Jis paskelbė, kad antradienis bus „tylos diena“ visoje karo zonoje ir kad paskui nuo fronto linijos bus atitraukti sunkieji ginklai, jei separatistai taip pat sudės savo ginklus.

Separatistų lyderiai pažadėjo gerbti ugnies nutraukimą. Tačiau kilo neaiškumų dėl gyvybiškai svarbių derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kurias P. Porošenka tikisi surengti tą pačią dieną, dalyvaujant Rusijos ir Europos pasiuntiniams.

Kai kurie separatistų atstovai sakė, kad joks susitikimas nėra įmanomas iki penktadienio. Tokia pozicija, kaip atrodo, bent iš dalies yra siekis atidėti derybas pačių separatistų sąlygomis.

Minsko derybos turėtų pastiprinti taikos susitarimą, kuris tame pačiame mieste buvo sudarytas rugsėjo 5 dieną ir po kurio vis tiek vyko kovos, pareikalavusios, kaip mano Jungtinės Tautos (JT), dar 1 tūkst. gyvybių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close