captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja Londono milijardierių mada: prabangūs bunkeriai

Nauja Londono milijardierių mada – po namais įsirenginėti prabangius keliaaukščius bunkerius – erzina miestiečius, gadina gatves ir graso kaimynų pastatams.  
 
„The Guardian“ nuotr.
„The Guardian“ nuotr.

Nauja Londono milijardierių mada – po namais įsirenginėti prabangius keliaaukščius bunkerius – erzina miestiečius, gadina gatves ir graso kaimynų pastatams.

Kensingtono, Chelsea ar kituose prabangiuose Londono rajonuose taip stipriai rausiama žemė, jog apsilankiusieji gali pamanyti, kad prašmatnių namų savininkai savo žemėje ieško aukso ar įsirengia anglies kasyklas, rašo britų „The Guardian“. Kalbinti Kensingtono rajono senbuviai teigia, kad darbai itin „gėdindi“ ir primena karo laikus.

Tačiau žemė šiuose rajonuose rausiama dėl naujos vietinių gyventojų mados – po namais įsirenginėti prabangius bunkerius. Kaip rašo „The Guardian“, per pastaruosius 4 metus vietos valdžia išdavė 800 leidimų prasiplėsti rūsį, 90 kartų tokiems gyventojų prašymams ištarė „Ne“. Dar 20 prašymų yra svarstomi. Priduriama, kad statytis namų priestatus gilyn yra beveik vienintelis būdas praplėsti namo teritoriją, nes istoriniuose rajonuose jau uždrausta didinti namų aukštingumą ir kitokie išoriniai namų pakeitimai. 

Tačiau šia mada džiaugiasi toli gražu ne visi londoniečiai. Kaip rašo „The Guardian“, vienas paskutiniųjų lašų, perpildžiusių Kensingtono gyventojų kantrybę buvo buvusio Kanados televizijų magnato Davido Grahamo užmojai. Jis po savo XIX amžiaus namu planavo įsirengti gargantiuelišką malonumų olą. Čia turėjo būti įrengta pobūvių salė, baseinas, saunos, masažo kambarys, 15 miegamųjų, 7 vonios ir 20 tualetų. Šio rūsio gylis turėjo būti gilesnis nei daugelio gatvėje stovinčių namų.

„Šie planai yra absoliučiai siaubūniški ir nereikalingi“, – sako viena D. Grahamo kaimynių, St. Albans kunigaikštienė. „Tai visiškas godumas. Niekam nereikia tiek daug erdvės“, – priduria ji.

Kaip „The Guardian“ teigė Peteris Preedy`is, nekilnojamojo turto ekspertas iš „Jones Lang LaSalle“, namai Vakarų Londone (Belgravijoje, Fulhame, Notinghile ir kitur) yra vertingi pirkiniai, net kažkuo panašūs į trofėjus. Anot jo, žmonės šiuose namuose nori turėti visus savo daiktus – todėl kasami gilūs rūsiai. Jis teigia nemanąs, kad milžiniški rūsiai kasami dėl to, jog nekilnojamasis turtas taptų vertingesnis, priešingai – dėl šių labai asmeniškų investicijų namą būtų net sunkiau parduoti.

„The Guardian“ pateikia kelis pavyzdžius, kokios fantazijos buvo įgyvendintos Kensingtono rūmų sodų – brangiausioje Didžiosios Britanijos gatvėje – esančių vilų rūsiuose. Indijos turtuolis Lakshmis Mittalas po savo vila jau 2008 metais buvo įsirengęs turkiškų pirčių kompleksus bei baseiną, kuriam panaudotas tas pats marmuras, kuris puošia ir Tadžmahalą. Jo kaimynas, Rusijos nekilnojamojo turto magnatas, Leonardas Blavatnikas, nusipirkęs tris buvusius Rusijos ambasados pastatus, po jais įrengė baseiną, sportą salę, privatų kino teatrą bei didžiulį garažą. Britas Johnas Huntas, nekilnojamojo turto kompanijos „Foxtons“ įkūrėjas, 2008 metais irgi pradėjo didžiulio rūsio statybas: 22 metrų gylyje turėjo atsirasti teniso kortai, baseinas, sporto salė bei privatus muziejus, kuriame būtų eksponuojami senoviniai „Ferrari“ automobiliai. Projektas toks sudėtingas, jog jį atlikti galėjo  tik tie patys darbininkai, kurie iškasė „Eurotunelį“, jungiantį D. Britaniją ir Prancūziją. Tiesa, iki šiol taip ir nepradėti statybos darbai: teismuose kovojama su kaimynais, Indijos ir Prancūzijos ambasadoriais, miesto atstovais.

Tokius požemius projektuojantys architektai teigia, kad dažnai tai vienintelis būdas sutvirtinti senovinių pastatų pamatus. Kita vertus, miesto paveldosaugininkai sako, kad dažnai tokių statybų metu nukenčia ir aplinkiniai namai. Net priduriama, jog jei kaimynų pastatas neturi modernaus pamatų sutvirtinimo – itin didelė tikimybė, kad toks pastatas nepergyvens kaimyno remonto. Be to, po tokių statybū dažnai sutrūkinėja šaligatviai, gatvėse atsiranda duobių ir pan. 

Londono nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad rūsio praplėtimai – priešingai nei įsivaizduoja savininkai – turto vertės nepakelia. Problema ta, kad naujai iškasti rūsiai neišvengiamai yra tamsūs. Erdvė taip pat apriboja ir rūsių funkciją: ką juose galima  įrengti, kas juose galėtų funkcionuoti ir pan.

„Tipiškas Londono namas yra 6 metrų pločio. Jei iškasite dvigubą rūsį – turėsite gilų, siaurą koridorių. Tokioje patalpoje labai sunku įrengti ventiliaciją bei apšvietimą, tad kokia iš jo nauda?“, – sako Tomas Tangley`us iš „Knight Frank“ agentūros.

Kita vertus, jis priduria, kad namai, su rūsyje įrengtu baseinu, esantys netoli Kensingtono aikštės, kainuoja apie 16 mln. svarų (beveik 70 mln. litų).

Lindsay Cuthill, nekilnojamojo turto agentė iš „Savills estate“ teigia, kad prieš 5 metus atsiradusi mada plėsti namų rūsius jau slopsta.

„Prieš 5 metus pradėti įrenginėti įspūdinti media kambariai, su brangia garso aparatūra, prašmatniais krėslais, kuriais galėtų mėgautis pasisvečiuoti užsukę draugai. Tačiau draugai neužsuka dažnai, žmonės, jų beveik nenaudoja. Tikriausiai tai nuostabu, jei esate trylikametis“, – sako L. Cuthill.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...