captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos separatistų rinkimus laimėjo kalnakasio sūnus ir Lenino gerbėjas

Ukrainos rytinius regionus kontroliuojančių prorusiškų separatistų sekmadienį surengtus prieštaringai vertinamus vadovybės rinkimus laimėjo du lyderiai – sukilėlių vadas, pabrėžiantis, kad yra kalnakasio sūnus, ir Rusijos bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino gerbėjas.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Ukrainos rytinius regionus kontroliuojančių prorusiškų separatistų sekmadienį surengtus prieštaringai vertinamus vadovybės rinkimus laimėjo du lyderiai – sukilėlių vadas, pabrėžiantis, kad yra kalnakasio sūnus, ir Rusijos bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino gerbėjas.

Aleksandras Zacharčenka, vadovaujantis sukilėliais, kovojantiems su Ukrainos vyriausybės pajėgomis kasybos ir pramonės centre Donecke, neturėjo jokių realių varžovų ir surinko 81 proc. basų, nurodė separatistų rinkimų pareigūnai.

Jis tapo Donecko „liaudies respublikos“, kurios nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, pirmuoju prezidentu. Prieš rinkimus surengtame susitikime su studentais A.Zacharčenka sakė siekiantis „sukurti naują valstybę, kuri taptų legitimi po rinkimų, ir susigrąžinti teritorijas (Ukrainos) rytuose, kurios dabar yra kontroliuojamos ukrainiečių“.

Šis 38 metų verslininkas, tapęs kovotojų vadu, sakė pardavęs savo verslą, kad galėtų finansuoti sukilėlius, ir dalyvavo balandžio 16 dieną įvykdytame srities administracijos pastato užėmime.

Vėliau ta sritis paskelbė nepriklausomybę – kaip ir kaimyninis Luhanskas, kurio prezidentu buvo patvirtintas Igoris Plotnickis, sekmadienį surinkęs 63 proc. balsų.

Konfliktas rytiniame regione nusinešė jau per 4 tūkst. žmonių gyvybių, rodo naujausia Jungtinių Tautų (JT) statistika.

A. Zacharčenka pabrėžia esantis Donecko senbuvis, o jo oficialioje biografijoje nurodoma, kad jo tėvas 30 metų dirbo kalnakasiu. Nors jis nėra pasižymėjęs kovose kaip kiti sukilėlių vadai, tokie kaip „Motorola“ arba „Givis“, šiuo metu vadovaujantys kautynėms dėl strategiškai svarbaus Donecko oro uosto, A. Zacharčenka buvo vienas iš lyderių Slovjansko mieste – separatistų tvirtovėje, kurią Ukrainos vyriausybės pajėgos užėmė liepą po du mėnesius trukusių kautynių.

A. Zacharčenka rugpjūtį tapo sukilėlių „premjeru“, perėmęs postą, kuris anksčiau priklausė porai Rusijos piliečių. Tas politinis pokytis veikiausiai turėjo patvirtinti Kremliaus pareiškimus, jog šis sukilimas yra tik vietos jėgų reikalas.

Tiek A. Zacharčenka, tiek Maskva neigia Kijevo pareiškimus, kad kautynėse dalyvauja Rusijos pajėgos, nors sukilėliai turi daug modernios ginkluotės.

„Jei Rusija pasiųstų čia savo karius, kalbėtume apie kautynes prie Kijevo arba Lvovo užėmimą“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje vakarinį Ukrainos miestą prie sienos su Lenkija.

Tačiau A. Zacharčenka sveikino „tūkstančius savanorių“, atvykstančių iš Rusijos. „Rusijos savanoriai visuomet pirmieji padeda kitiems žmonėms, siekiantiems laisvės ir nepriklausomybės“, – pabrėžė jis.

A. Zacharčenka buvo vienas asmenų, rugsėjo 5 dieną pasirašiusių susitarimą dėl paliaubų, kurių, kaip jis tvirtina, separatistai laikosi, nors abi konflikto pusės toliau kasdien vykdo bombardavimus. Jis taip pat teigia, kad separatistai planuoja užimti dar kelis miestus Ukrainos pietryčiuose, tarp jų prie Juodosios jūros esantį Mariupolio uostamiestį.

Separatistams perėmus šio strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę, atsirastų tiesioginis susisiekimas tarp Rusijos ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio, kurį aneksavo Maskva.

„Turime susigrąžinti visas mums priklausančias teritorijas – derybų keliu ar kitais būdais“, – sakė A .Zacharčenka ir įspėjo, kad laukia „labai įnirtingi susirėmimai“. Tačiau separatistų lyderis visą kaltę dėl konflikto verčia Kijevui. Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie jo išrinkimą, A.Zacharčenka pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė, „priešingai, nei tvirtina, nenori taikos“. „Akivaizdu, kad ji žaidžia dvigubą žaidimą“, –  pabrėžė jis.

Nors A. Zacharčenka mano, kad jo naujasis – prezidento – titulas suteiks jam daugiau legitimumo, jis teigia žinantis, jog vadinamoji Donecko liaudies respublika nesulauks didesnio pripažinimo.

„Labai tikėtina, kad mes nebūsime pripažinti. Viena vertus, tai blogai, kita vertus – gerai, nes tai reiškia, jog mes neturėsime tarptautinių įsipareigojimų“, – aiškino jis.

Buvęs sovietų karininkas

Analogiška situacija susiklosčiusi kitame separatistų savavališkai paskelbtame teritoriniame darinyje „Luhansko liaudies respublikoje“, kur prezidentu išrinktas I. Plotnickis. Stambaus stoto 50-metis buvęs sovietų armijos karininkas į separatistų valdžios olimpą iškilo, kai buvo sužeistas Valerijus Bolotovas – ankstesnis Luhansko sukilėlių lyderis.

Kaip dauguma separatistų lyderių, I.Plotnickis jaučia nostalgiją sovietinei praeičiai, o bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino statulos nuvertimą rytiniame Charkovo mieste yra pavadinęs „moraliniu genocidu“.

Pasibaigus Šaltajam karui, I. Plotnickis dirbo vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Kijevas jį kaltina perdavus Rusijai ukrainiečių lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva teigia, kad ji dalyvavo dviejų rusų žurnalistų nužudyme.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Aukščiausiosios Rados rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...