captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas Serbijos sostinėje sutiktas kaip didvyris

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris.
V. Putino sutikimas Belgrade, AFP/Scanpix nuotr.
V. Putino sutikimas Belgrade, AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris.

Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V. Putinui raudoną kilimą o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą.

Gatvėje, vedančioje iš oro uosto į Belgrado centrą, buvo iškabintos Serbijos ir Rusijos vėliavos.

Belgrado gatvės, kuriomis turėjo važiuoti V. Putinas, buvo griežtai saugomos, gyventojams buvo nurodyta užtraukti užuolaidas. Daugelis mokyklų ir vaikų darželių vėl šio vizito buvo uždaryti.

Be susitikimo su T. Nikoličiumi, kuris turi įteikti jam garbės medalį, V.Putinas kreipsis į minias per karinį paradą, skirtą 70-osioms Belgrado išvadavimo iš nacių okupacijos metinėms.

Tame parade dalyvaus daugiau negu 3000 karių, taip pat pasirodys Rusijos aviacijos akrobatikos trupė.

Vizito išvakarėse Rusijos lyderis dar kartą pareiškė, kad negalima leisti revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatų.

„Šiandien mūsų bendra pareiga – priešintis nacizmo heroizavimui. Tvirtai priešintis mėginimams revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus. Nuosekliai kovoti su bet kokiomis rasizmo, ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo bei šovinizmo formomis ir apraiškomis“, – sakė V. Putinas interviu serbų dienraščiui „Politika“.

„Deja, „vakcina“ nuo nacizmo viruso, sukurta Niurnbergo tribunolo, kai kuriose Europos valstybėse netenka galios. Akivaizdus įrodymas – atviros neonacizmo apraiškos, kurios jau tapo įprastu dalyku Latvijoje ir kitose Pabaltijo šalyse“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas, kurio santykiai su ES ir Jungtinėmis Valstijomis smarkiai pašlijo dėl krizės Ukrainoje, sakė, kad situacijoje toje šalyje „kelia ypatingą susirūpinimą, nes ten vasarį buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybinis perversmas, kurio varomąja jėga buvo nacionalistai ir kitos radikalios grupuotės“.

Balansavimas tarp Briuselio ir Maskvos

Nuo Ukrainos krizės pradžios praeitų metų lapkritį Serbija stengėsi balansuoti tarp savo įsipareigojimų ES, su kuria sausį pradėjo derybas dėl narystės, ir pastangų palaikyti gerus santykius su Maskva.

Rusija anksčiau palaikydavo Belgradą ir priešinosi Kosovo nepriklausomybei nuo Serbijos. Pasak ekspertų, Belgradas siekia užtikrinti, kad Serbijos įstojimas į ES nesikirstų su Maskvos interesais.

Serbija – viena iš šalių, per kurią planuojama tiesti dujotiekį „South Stream“. Šis 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų) vertės projektas turi sumažinti Maskvos priklausomybę nuo tranzito per Ukrainą, eksportuojant gamtines dujas. Dėl ginčų su Kijevu dujų tiekimas iš Rusijos į Europos šalis jau ne kartą buvo sutrikdytas.

Europos Komisija pareiškė, kad tas projektas neatitinka jos taisyklių, ir grasino skirti baudas Bendrijos narėms, kurios nenutrauks „South Stream“ statybos.

Bulgarija darbus šiame projekte sustabdė, tačiau Serbija sako lauksianti, kol Briuselis ir Maskva susitars.

Rusija pasirašė sutartį su Serbija dėl „South Stream“ 2008 metais, o šiemet planuoja pradėti statybas.

Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“, atsakinga už to vamzdyno statybą, taip pat yra pagrindinė akcininkė Serbijos naftos monopolininkėje NIS – jai priklauso 51 proc. akcijų.

Maskva taip pat padėjo atgaivinti pašlijusią Serbijos ekonomiką, 2013 metais suteikdama 800 mln. JAV dolerių paskolą geležinkelių infrastruktūrai pertvarkyti.

Šių metų balandį Rusija sutiko paskolinti Belgradui dar 500 mln. dolerių, siekiant sumažinti Serbijos rekordinį biudžeto deficitą.

Belgradui V. Putino vizitas bus proga pasiųsti politinę žinią Vakarų šalims, sako analitikas Miodragas Radojevičius.

Pasak jo, ruošdamasis 2015 metais perimti pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Belgradas gali mėginti pademonstruoti esantis „gera vieta susitikimams (tarp Rusijos ir Vakarų šalių) dėl klausimų, tokių kaip Ukraina“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close