captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas vyksta į Serbiją įtvirtinti Rusijos įtakos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apsilankys Serbijoje, mėgindamas sustiprinti Kremliaus įtaką šioje į Europos Sąjungą (ES) siekiančioje įstoti šalyje, kuri dabar balansuoja ant lyno tarp Briuselio ir tradicinės sąjungininkės Maskvos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apsilankys Serbijoje, mėgindamas sustiprinti Kremliaus įtaką šioje į Europos Sąjungą (ES) siekiančioje įstoti šalyje, kuri dabar balansuoja ant lyno tarp Briuselio ir tradicinės sąjungininkės Maskvos. Prieš vizitą Serbijos žiniasklaidai duotame interviu Rusijos vadovas išreiškė susirūpinimą „dėl nacizmo Baltijos šalyse“.

V. Putinas, kurio ryšiai su ES pašlijo dėl krizės Ukrainoje, vis dar gali tikėtis šilto priėmimo Belgrade, atsisakiusio prisidėti prie Bendrijos sankcijų Maskvai.

„Kai nusprendėm derėtis su Europos Sąjunga (dėl narystės), nekalbėjome apie sankcijas Rusijai“, – Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius neseniai sakė duodamas interviu.

Toks palaikymas Europoje dabar retas.

„Rusija kliaujasi virtine sąjungininkų visame pasaulyje, tačiau Europoje mažai kas pasiruošę palaikyti Putiną“, – sako serbų istorikas Čedomiras Antičius.

„Tačiau Serbijoje didžioji dauguma teigiamai galvoja apie Rusijos prezidentą“, – pridūrė jis.

Nuo Ukrainos krizės pradžios praeitų metų lapkritį Serbija stengėsi balansuoti tarp savo įsipareigojimų ES, su kuria sausį pradėjo derybas dėl narystės, ir pastangų palaikyti gerus santykius su Maskva.

Rusija anksčiau palaikydavo Belgradą ir priešinosi Kosovo nepriklausomybei nuo Serbijos. Pasak ekspertų, Belgradas siekia užtikrinti, kad Serbijos įstojimas į ES nesikirstų su Maskvos interesais.

„Pagrindinis šio vizito tikslas – sutvirtinti egzistuojančius ryšius. Energetika bus aukštai darbotvarkės sąraše“, – laikraščio „Rossija v globalnoj politike“ redaktorius Fiodoras Lukjanovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Serbija – viena iš šalių, per kurią planuojama tiesti dujotiekį „South Stream“. Šis 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų) vertės projektas turi sumažinti Maskvos priklausomybę nuo tranzito per Ukrainą, eksportuojant gamtines dujas. Dėl ginčų su Kijevu dujų tiekimas iš Rusijos į Europos šalis jau ne kartą buvo sutrikdytas.

Europos Komisija pareiškė, kad tas projektas neatitinka jos taisyklių, ir grasino skirti baudas Bendrijos narėms, kurios nenutrauks „South Stream“ statybos.

Bulgarija darbus šiame projekte sustabdė, tačiau Serbija sako lauksianti, kol Briuselis ir Maskva susitars.

Rusija pasirašė sutartį su Serbija dėl „South Stream“ 2008 metais, o šiemet planuoja pradėti statybas.

Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“, atsakinga už to vamzdyno statybą, taip pat yra pagrindinė akcininkė Serbijos naftos monopolininkėje NIS – jai priklauso 51 proc. akcijų.

Pagal ES įstatymus, energetikos bendrovės negali vienu metu būti išteklių pardavėjos ir jų tiekimo tinklų valdytojos.

Politinė žinia

Rusija ir Serbija taip pat bendradarbiauja karinėje srityje – abi šalys įkūrė greitojo reagavimo pajėgų bazę pietiniame Nišo mieste, kuriame bazavosi Rusijos aviacija. Šios pajėgos prireikus galėtų būti panaudotos bet kur tame regione.

Maskva taip pat padėjo atgaivinti pašlijusią Serbijos ekonomiką, 2013 metais suteikdama 800 mln. JAV dolerių paskolą geležinkelių infrastruktūrai pertvarkyti.

Šių metų balandį Rusija sutiko paskolinti Belgradui dar 500 mln. dolerių, siekiant sumažinti Serbijos rekordinį biudžeto deficitą.

Belgradui V. Putino vizitas bus proga pasiųsti politinę žinią Vakarų šalims, sako analitikas Miodragas Radojevičius.

Pasak jo, ruošdamasis 2015 metais perimti pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Belgradas gali mėginti pademonstruoti esantis „gera vieta susitikimams (tarp Rusijos ir Vakarų šalių) dėl klausimų, tokių kaip Ukraina“.

Be susitikimo su Serbijos lyderiais, V.Putinas taip pat stebės karinį paradą, kuris vyks minint Belgrado išvadavimo nuo nacių okupacijos 70-ąsias metines.

Tame parade dalyvaus daugiau negu 3 000 karių, taip pat pasirodys Rusijos aviacijos akrobatikos trupė.

V. Putinas sunerimęs „dėl nacizmo Baltijos šalyse“

Vizito išvakarėse Rusijos lyderis dar kartą pareiškė, kad negalima leisti revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatų.

„Šiandien mūsų bendra pareiga – priešintis nacizmo heroizavimui. Tvirtai priešintis mėginimams revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus. Nuosekliai kovoti su bet kokiomis rasizmo, ksenofobijos, agresyvaus nacionalizmo bei šovinizmo formomis ir apraiškomis“, – sakė V. Putinas interviu serbų dienraščiui „Politika“.

„Deja, „vakcina“ nuo nacizmo viruso, sukurta Niurnbergo tribunolo, kai kuriose Europos valstybėse netenka galios. Akivaizdus įrodymas – atviros neonacizmo apraiškos, kurios jau tapo įprastu dalyku Latvijoje ir kitose Pabaltijo šalyse“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas, kurio santykiai su ES ir Jungtinėmis Valstijomis smarkiai pašlijo dėl krizės Ukrainoje, sakė, kad situacijoje toje šalyje „kelia ypatingą susirūpinimą, nes ten vasarį buvo įvykdytas antikonstitucinis valstybinis perversmas, kurio varomąja jėga buvo nacionalistai ir kitos radikalios grupuotės“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...