captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainoje žlunga paliaubos, prasideda rinkimų sezonas

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Pagausėję susirėmimai separatistų kontroliuojamame rytiniame pramonės regione temdo rinkimų kampanijos pradžią partijoms, kurios dalyvaus spalio 26 dieną vyksiančiuose rinkimuose, į kuriuos registruotis galės iki antradienio vakaro.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį sakė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, jog Rusija ignoruoja rugsėjo 5-ąją Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyto taikos susitarimo sąlygas.

P. Porošenka pabrėžė, kad „tikisi, jog Rusija vykdys savo įsipareigojimus pagal Minsko protokolą: atitraukti pajėgas, užtikrinti sienos uždarymą ir įkurti buferinę zoną“, sakoma prezidentūros pranešime.

Paliaubos buvo sustiprintos rugsėjo 20-ąją pasirašyta sutartimi, pagal kurią konflikto pusės įsipareigojo atitraukti savo pajėgas už 15 kilometrų nuo fronto linijos ir leisti Europos stebėtojams pranešti apie bet kokį atsinaujinusį kraujo liejimą.

Konfliktas Rytų Ukrainoje nuo šių metų balandžio nusinešė jau per 3,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau praeitą savaitgalį Rusijos kariškių delegacijos dėtos pastangos įtikinti kovotojus laikytis paliaubų sutarties, tapusios retu netiesioginiu Maskvos pripažinimu, kad ji turi didelę įtaką sukilėliams, atrodė nedavusios rezultatų.

Ukrainos kariškiai sakė, kad pirmadienį kovotojai surengė puolimą prieš seniai ginčijamą oro uostą prie separatistų tvirtovės Donecko. Per kautynes vienas sukilėlių tankas pamušė šarvuotąjį transporterį, pilną vyriausybės pajėgų karių.

Per tą smūgį ir tolesnius susirėmimus žuvo bent devyni kariai. Vietos ir Kijevo pareigūnai sakė, kad dar keturi civiliai žuvo per apšaudymus iš minosvaidžių ir salvinės raketų ugnies sistemų, įvykusių separatistų paskelbtose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.

Ukrainos kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas antradienį Kijevo Penktojo kanalo televizijai sakė, kad sukilėliai vėl naudoja salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“, kurių smūgiai, kaip teigiama, sugriovė daug civilių namų.

P. Porošenka veikiausiai neužsitikrins daugumos

Labai prieštaringai vertinamas provakarietiško Ukrainos lyderio sprendimas pažadėti laikiną autonomiją sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms mainais į atsisakymą siekti nepriklausomybės dominuoja politiniuose debatuose, artėjant parlamento rinkimams.

P. Porošenka inicijavo pirmalaikius rinkimus, spaudžiamas iššluoti Kremliaus palaikomas frakcijas, kurias daugelis lauko prisidėjusiomis prie praeitą žiemą vykusių proeuropietiškų demonstrantų kruvinų susirėmimų su ankstesnio prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus saugumo pajėgomis Kijevo širdyje. Neramumai pareikalavo beveik 100 protestuotojų gyvybių.

Naujai suformuotas Petro Porošenkos blokas, vadovaujamas charizmatiško ir itin populiaraus buvusio pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko, kaip rodo preliminarios prognozės, gali surinkti daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente, kuriam būtų suteikta daug daugiau galių.

Nuo šiol įstatymų leidėjai skirs premjerus ir turės teisę atšaukti net ir svarbiausias pareigas užimančius ministrų kabineto narius nepasitarę su prezidentu.

Tačiau P. Porošenka veikiausiai neužsitikrins daugumos 450 vietų Aukščiausioje Radoje.

Jo galimybės suformuoti koaliciją, kuri padėtų sudaryti taiką su Rusiją ir tuo pačiu užsitikrinti karinį bei ekonominį aljansą sau Vakarais, atrodo gana menkos.

Kitos partijos, kurioms apklausų rezultatai prognozuoja patekimą į naująjį parlamentą, yra daugiausiai nacionalistų jėgos, kurios atmeta bet kokią galimybę susitarti su sukilėliais, arba nauji prorusiški judėjimai, nesutinkantys su Ukrainos atsigręžimu į Vakarus.

Dešiniojo sparno stovyklai priklauso premjero Arsenijaus Jaceniuko ir parlamento pirmininko Oleksandro Turčynovo Liaudies frontas, kurį Maskva vadina Ukrainos karo partija.

Taip pat tikėtina, kad į Aukščiausiąją Radą pateks partija „Batkivščyna“, vadovaujama buvusios premjerės Julijos Tymošenko – opozicijos ikonos, kompromituojamos kaltinimų dėl korupcijos, ir Radikalų partija, vadovaujama populisto Oleho Liaško.

Jie abu priešinasi bet kokiam kompromisui su sukilėliais ir teigia, kad gali tekti panaudoti jėgą, siekiant susigrąžinti Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo kovą po Euromaidano revoliucijos Kijeve.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...