captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma ekskomunikuoti Lenkijos prezidentą

Neseniai didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ prognozavo, kad šalyje gali kilti ideologinis karas dėl Bažnyčios vietos visuomenėje. Prognozės pasitvirtino svarstant abortų klausimą.
B. Komorowskis, BFL nuotr.
B. Komorowskis, BFL nuotr.

Neseniai didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ prognozavo, kad šalyje gali kilti ideologinis karas dėl Bažnyčios vietos visuomenėje. Prognozės pasitvirtino svarstant abortų klausimą.

Lenkijos Seime neseniai pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus opozicijai pavyko prikalbinti valdančiųjų partijų atstovus neklausyti premjero Donaldo Tusko nurodymo.

Susivieniję seimūnai katalikai sugebėjo laimėti pirmą balsavimą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo, o tai įsiutino premjerą.

D. Tuskas negailestingai sukritikavo drausmės nesilaikiusius partijos narius ir drausmę atkūrė pagąsdinęs vyriausybės atsistatydinimu ir pirmalaikių rinkimų inicijavimu.

Religingiems lenkams nenusileidus įsikišo šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis. Įsikišo ir nukentėjo, mat abortų įstatymų sugriežtinimui nepritariantis šalies vadovas bauginamas atskyrimu nuo Bažnyčios.

Pasipriešino vadovams

B. Komorowskis, pareiškęs, jog prieš 20 metų priimtas abortų įstatymas buvo kompromisas po ilgų ginčų ir jo sugriežtinimas sukeltų naują ideologinį karą, tenorėjo nuraminti aistras.

Prezidento nuomone, toks karas šaliai yra visiškai nenaudingas, nes vyriausybė visas pastangas turi sutelkti ekonominei krizei įveikti.

Be to, čia galiojantis abortų įstatymas yra vienas griežčiausių ES, tokią procedūrą leidžiantis atlikti tik išprievartautoms moterims ir vaisiui nustačius nepagydomą genetinę ligą.

Vis dėlto premjero ir prezidento veiksmai nepatiko Bažnyčios vadovams, ir jie netikėtai pakilo į kovą. Arkivyskupų taryba viešu pareiškimu pareikalavo gerbti seimūnų sąžinės laisvę ir nereikalauti laikytis partinės drausmės balsuojant su tikėjimu susijusiais klausimais.

Valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) Seimo frakcijos vadovas Rafalas Grupinskis kunigų pareiškimą pavadino neleistinu spaudimu parlamentarams ir ideologinio kompromiso išsižadėjimu.

Užsitarnavo ekskomuniką?

PPP lyderiai paragino savo atstovus Seime ignoruoti arkivyskupų pareiškimą ir nesivadovauti juo balsuojant.

Abortų įstatymo sugriežtinimą inicijavusios partijos „Solidari Lenkija“ vicepirmininkas Arkadijus Mularczykas viliasi, jog kunigų užtarimas padės parlamentarams įveikti premjero šantažą.

Kunigų pareiškimo įkvėptas populiariausio katalikiško internetinio tinklalapio „Fronda“ redaktorius Tomaszas Terlikowskis paragino ekskomunikuoti uoliu kataliku besivadinantį prezidentą B. Komorowskį.

T. Terlikowskio nuomone, nepritardamas siekiui uždrausti abortus dėl genetinio vaisiaus išsigimimo B. Komorowskis pažeidžia Bažnyčios mokymą apie kiekvienos gyvybės šventumą ir todėl nusipelnė ekskomunikos.

T. Terlikowskis priminė, jog iš kasmet šalyje padaromų 600 abortų 90 procentų yra būtent dėl vaisiaus išsigimimo. T. Terlikowskis pareiškė, kad kiekvieno doro kataliko pareiga yra įsitraukti į karą dėl šių gyvybių išsaugojimo.

Kairiųjų kontrataka

Kilusiam ideologiniam karui neliko abejingi kairieji, perėję į kontrataką Čenstakavoje.

Šio miesto taryboje dominuojantys kairieji nusprendė pirmieji šalyje kompensuoti gimdyvėms dirbtinio apvaisinimo procedūras, o jų pavyzdžiu netrukus ketina pasekti dar keli kairiųjų partijų valdomi miestai. Šis sprendimas tapo akivaizdžiu antausiu Katalikų bažnyčiai, mat Čenstakava dėl čia esančios Jasna Goros šventyklos yra pagrindinis šalies maldininkų centras.

Be to, Čenstakavos merijos sprendimas savotiškai diskreditavo D. Tuską, kuris per penkerius valdymo metus taip ir netesėjo pažado įteisinti dirbtinio apvaisinimo kompensacijas.

D. Tuskas netgi turėjo nusileisti ir pareiškė, kad norėdamas išvengti konservatorių pasipriešinimo tokias kompensacijas netrukus legalizuos specialiu vyriausybės nutarimu.

Šis ministro pirmininko pareiškimas supykdė opozicines katalikiškas partijas. Jos ketina užginčyti premjero nutarimą Konstituciniam teismui.

Tad spėjama, kad šie ginčai netrukus gali tapti dominuojančiais Seime, o pasiūlymų ekskomunikuoti visus, kurie pademonstruos liberalesnį požiūrį, kaip prieš dvejus metus rekomendavo arkivyskupas Henrykas Koseris, tiktai daugės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...