captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikrieji kariniai V. Putino raumenys: naujoji branduolinė ginkluotė

Ukraina nėra vienintelė sritis, kurioje Baltieji rūmai paleidžia karingąją Rusiją nuo pasaito.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukraina nėra vienintelė sritis, kurioje Baltieji rūmai paleidžia karingąją Rusiją nuo pasaito.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl treniruoja savo raumenis nesulaukdamas rimto atsako iš prezidento Baracko Obamos, foreignpoliy.com rašo JAV respublikonų senatorius James H. Inhofe'as iš Oklahomos.

Pasak senatoriaus, Rusija ne tik pažeidžia 1987 m. prezidento Ronaldo Reagano ir sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį, ji ją pažeidė dar tada, kai su B. Obamos administracija derėjosi dėl naujos Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) 2010 m. Baltieji rūmai dėl Rusijos dviveidiškumo buvo mažiausiai naivūs arba kas blogiausia – galbūt bendrininkavo.

Branduoliniai ginklai Rusijai – didžiosios valstybės garantas?

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vaidotas Urbelis teigia, kad Rusija stiprina visą savo ginklų arsenalą, įskaitant ir branduolinę ginkluotę.

„Branduolinis scenarijus buvo įtrauktas net į tokias pratybas kaip „Zapad“. Branduolinis elementas yra viena iš Rusijos kariavimo plano dalių. Tą visi puikiai žino, tai ilgalaikė tendencija. Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga taip pat dėjo didelį akcentą ant branduolinių ginklų, nes Vakarai buvo pranašesni tikslaus pataikymo ginkluotės srityje“, – pasakojo V. Urbelis.

Klausiamas, ar sutinka su teiginiais, kad Ukrainoje Rusija pademonstravo konvencinės ginkluotės atsilikimo mažėjimą, ministerijos atstovas priminė, jog Ukrainoje pačios aukščiausios rūšies ginkluotė naudojama nebuvo arba bent ne tokiais dideliais mastais.

„Jeigu kalbame apie ISTAR'ą (intelligence, surveillance, target acquisition, reconnaissance) ir panašius dalykus, tai akivaizdu, kad Vakarų pranašumas yra labai nemažas“, – sakė V. Urbelis.

Tačiau V. Urbelis pripažįsta, kad Rusija stiprina savo karinius pajėgumus ir konvencinių ginklų srityje, ypač Vakarų strategine kryptimi. „Vis tik branduolinė galia visuomet buvo Rusijos pasididžiavimo ar net išlikimo didžiąja valstybe garantas. Branduolinės pajėgos visada buvo atskiras komponentas ir jam buvo teikiama didelė reikšmė. Ne tiek karyboje, kiek kaip didžios valstybės simbolis“, – sakė pašnekovas.

Klausiamas apie J. H. Inhofe'o teiginį, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgumai Europoje šiuo metu NATO pajėgumus pralenkia santykiu 10:1, V. Urbelis teigė negalintis atskleisti NATO vidinių duomenų.

„Bet Rusija akivaizdžiai išlaiko sukaupusi didžiulį taktinių branduolinių ginklų kiekį. Tai neramina ir ypatingai neramina skaidrumo nebuvimas. Rusija niekada oficialiai nepasako nei kur, nei kiek tų ginklų yra dislokuota“, – sakė V. Urbelis.

Pašnekovas pripažino, kad Vakarai šiuo klausimu irgi išlaiko dviprasmiškumą, bet skaidrumo iš jų pusės yra daugiau.

„Tuo tarpu strateginė branduolinė ginkluotė yra smarkiai reguliuojama sutarčių ir griežtai verifikuojama. Tai yra ne tik pasakai, kur yra strateginė branduolinė ginkluotė, bet ir būna vykdomos inspekcijos, konkretūs žmonės įleidžiami į objektus, jie juos apžiūri. Technologijos nėra atskleidžiamos, bet verifikacijos režimas griežtas. Taktinis branduolinis ginklas nėra to dalis“, – teigė V. Urbelis.

Krašto ministerijos atstovo teigimu, galima manyti, kad taktiniai branduoliniai ginklai yra dislokuoti europinėje Rusijos dalyje, įskaitant ir Kaliningradą.

„Po Šaltojo karo vyko dalinis branduolinės ginkluotės mažinimas ir branduolinių galvučių kiekis buvo sumažėjęs, nes buvo pasirašytos Rusijos ir JAV sutartys, tai buvo abipusis sumažinimas: abi valstybės vykdė strateginį paritetą, nė viena valstybė negavo pirmojo smūgio galimybės. Jeigu mažinti, tai mažinti kartu. Visa tai buvo vykdoma, bet Rusija sumažino iš dalies todėl, kad išlaikė paritetą su JAV. Bet Rusija visada daug didesnį dėmesį skyrė taktinės branduolinės ginkluotės panaudojimui. Tai faktas ir jeigu NATO požiūriu taktinis branduolinis ginklas yra strateginio poveikio priemonė skirtas atgrasinimui, tai Rusijos doktrina numato daug platesnį branduolinio ginklo panaudojimą“, – pasakojo V. Urbelis.

Viena ranka rašėsi sutartis, kitą vystė ginkluotę

Kaip rašo JAV senatorius, 2007 m. „The Guardian“ pranešė, kad V. Putinas svarstė apie pasitraukimą iš INF sutarties.

„Mums bus sunku laikytis sutarties ribų, kai kitos šalys vysto tokias ginkluotės sistemas, tarp jų ir mūsų kaimyninės šalys“, – yra sakęs V. Putinas, tikriausiai mintyse turėdamas Pakistano ir Kinijos vidutinio nuotolio branduolinių ginklų technologijas.

Akivaizdu, kad laikytis sutarties Rusijos prezidentui buvo per sunku, teigia J.H. Inhofe. Remiantis Valstybės departamento liepos mėnesio raportu, Rusija išbandė nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas (GLCM) pažeisdama INF sutartį.

Tikėtina, kad V. Putinas žinojo apie naująsias raketas 2007 m. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, JAV vyriausybė įtarė apie galimą sutarties pažeidimą netrukus po bandymo.

Remiantis Valstybės departamento atstove spaudai Jen Psaki, administracija „dirbs siekdama išspręsti atitikties sutarčiai klausimą dvišaliu ir daugiašaliu būdu“, nors, pasak jos, „mes jau kurį laiką siekiame visa tai išspręsti su Rusija“.

Tačiau administracija dėl naujos ginklų kontrolės sutarties derėjosi neišsprendusi INF sutarties pažeidimo. Nėra aišku, kodėl.

JAV senatorius sako, kad nepaisant šios problemos, meilikavimas rusams vėl laikytis INF sutarties neatsako į patį svarbiausią klausimą: kodėl Rusija vystė INF sutartyje draudžiamą branduolinę ginkluotę, kai tuo pačiu metu derėjosi dėl naujos Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties su JAV 2009 ir 2010 m.? Ką Kremlius tikėjosi išlošti karine ir strategine prasme? Norėdami išsiaiškinti, kaip reaguoti, mes turime atsakyti į šiuos klausimus.

Gali susilpnėti NATO atgrasymo politika

J.H. Inhofe'as teigia, kad karine prasme nauja mobili nuo žemės paleidžiama sparnuotoji raketa, kurios skriejimo nuotolis siekia nuo 500 iki 5000 kilometrų (kaip pranešama, rusai tokį nuotolį išbandė), įgalina Rusiją grasinti JAV sąjungininkėms Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Azijoje. Ji taip pat taikiniais padaro Kiniją, Indiją, Pakistaną ir kitas šalis, kurios patenka į Maskvos branduolinės galios lauką.

Rusija visame pasaulyje dislokuoja orlaivius ir povandeninius laivus, ginkluotus sparnuotosiomis raketomis, kurios jau grasina JAV sąjungininkėms. Tačiau konfrontacijos metu oro ir povandeninių laivų bazės gali būti taikiniai ir JAV ginkluotosios pajėgos gali jas sunaikinti. Kita vertus, mobilią nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą sunku aptikti. NATO pajėgų Europoje vadovas, generolas Philipas M. Breedlove'as yra teigęs, kad su šiuo naujuoju ginklu reikės skaitytis.

Strategiškai, branduolinės nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos dislokavimas toliau didina skirtumą tarp NATO ir Rusijos branduolinių pajėgumų. Tai gali susilpninti Aljanso atgrasymo politiką ir gynybinį pajėgumą.

Pasak senatoriaus, Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgumai Europoje šiuo metu NATO pajėgumus pralenkia santykiu 10:1. Tai suteikia Rusijai galimybę atsverti kai kurias šalis, esančias prie jos, kurios vysto vidutinio nuotolio branduolinę ginkluotę, o kai kuriais atvejais turi ilgo nuotolio konvencinės smogiamosios galios ginkluotės, kaip, pavyzdžiui, Kinija. Rusija taip pat jaučia, kad nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos kompensuoja Rusijos konvencinės ginkluotės trūkumus.

V. Putino invazija į Ukrainą ir jo rugpjūčio 14 d. pareiškimas, kai jis patvirtino leidimą dislokuoti Kryme branduolines galvutes nešti galinčias „Iskander-M“ raketas bei sunkiuosius kulkosvaidžius TU-22 prideda papildomų įtarimų apie naujos branduolinės nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos vystymą Rusijoje.

Naujų branduolinių pajėgumų dislokavimas Krymo pusiasalyje, Ukrainos teritorijoje, kurią Rusija aneksavo kovo mėnesį, yra kartu ir nauja grėsmė Europos saugumui, ir aiški V. Putino žinia, kad jis ketina toliau tęsti pažeisti kaimyninės valstybės teritorinį vientisumą, mano J.H. Inghofe'as. Dislokuodamas branduolinius ginklus Krymo pusiasalyje V. Putinas ne tik žymiai padidino Rusijos branduolinius pajėgumus prieš Europą, bet ir sustiprino vienareikšmišką žinutę, perduotą Europos Komisijos pirmininkui: „Jeigu norėčiau, pasiimčiau Kijevą per dvi savaites“.

Rusijos apgaulė derybose dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, kai tuo pat metu tokia ginkluotė buvo vystoma, kelia tiesioginę grėsmę Jungtinėms Valstijoms, sako senatorius. Nors nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos negali pasiekti JAV, tai vis tiek suteiktų galimybę Rusijos orlaivių ir povandeninių laivų nešamoms sparnuotosioms raketoms pažeisti JAV atsakomojo pobūdžio branduolinius pajėgumus, vadavietes ar net JAV miestus. JAV Šiaurės vadavietės vadas sustiprino gynybą dėl Rusijos sparnuotųjų raketų grėsmės.

Rusai taip pat apėjo INF sutartį vystydami naujas trumpo nuotolio tarpkontinentines balistines raketas, pavadintas RS-26. Naujų nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų bandymai, RS-26 vystymas patvirtina Nacionalinės žvalgybos tarybos neseniai išleistą raportą „Global Trends“, kuriame tvirtinama, kad „Rusija ieško naujų galimybių išplėsti branduolinio ginklo vaidmenį savo saugumo strategijoje“.

Kokia B. Obamos laikysena?

Tai visiškai priešinga strategija JAV prezidento B. Obamos požiūriui, nes jis siekia sumažinti JAV branduolinio ginklo kiekį ir svarbą saugumo strategijoje. Arba Rusija nemanė, kad bus pagauta sukčiaujanti dėl INF sutarties, arba jai tai nerūpi. Kaip JAV turi atsakyti į Rusijos branduolines provokacijas, klausia J.H. Inhofe'as.

Derėtis su rusais dėl susitarimų laikymosi jau per vėlu, teigia JAV politikas. Jie jau išbandė savo pajėgumus ir nėra būdo tiksliai žinoti, ar jie dislokuos savo sistemas.

Laikas ieškoti kito būdo, kaip sušvelninti naują grėsmę. Jeigu Rusijos įvykdyto INF sutarties pažeidimo motyvacija yra pasiekti karinio ir strateginio pranašumo vystant naujus branduolinius pajėgumus, mes turime tris veiksmo kryptis, sako senatorius.

„Pirma, turėtume išplėsti JAV teritorijos branduolinės gynybos pajėgumus, ypatingai nuo Rusijos oru ir laivais nešamų sparnuotųjų raketų. Antra, turime atkurti lėšas JAV branduolinių ginklų modernizavimui, nes finansavimas per pastaruosius trejus metus sumažėjo. Galbūt reiktų vystyti ir naujus pajėgumus, pasipriešinti nuo žemės paleidžiamoms sparnuotosioms raketoms. Galiausiai, turėtume konsultuotis su NATO ir kitomis sąjungininkėmis dėl regioninės gynybos stiprinimo, ypatingai prieš Rusijos nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas“, – teigia JAV senatorius.

Gynybos departamentas taip pat turėtų vykdyti Amerikos branduolinės laikysenos sustiprinimą taip, kad galėtume pasipriešinti Rusijos grėsmei, mano J.H. Inhofe'as.

Problema su Rusija nėra tik sutarties nesilaikymo klausimas. Tai labiau fundamentalus mąstymo skirtumas, kaip JAV ir Rusija regi savo branduolinę strategiją, branduolinių ginklų vaidmenį nacionaliniam saugumui ir ko siekia ginklų kontrole.

Rusija ginklų kontrolės procesą naudoja JAV strateginių branduolinių ginklų grėsmės sumažinimui, o pati tuo pat metu vysto alternatyvius branduolinės ginkluotės pajėgumus kaip kad sparnuotąsias raketas. Taip ji stiprina savo nacionalinį saugumą.

Iš kitos pusės JAV, vadovaujant B. Obamai, siekia nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo sumažindamos branduolinių ginklų vaidmenį ir kiekį JAV strategijoje bei tikėdamosi, kad likęs pasaulis paseks iš paskos. Tačiau jis nepasekė.

Tai vienintelis būdas paaiškinti, kodėl rusai derėjosi dėl naujos START sutarties net tada kai vystė naujus pagal INF sutartį draudžiamus ginklus. „Ką sunkiau paaiškinti, kodėl mes leidžiame jiems išsisukti?“ – pečiais gūžčioja senatorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...