captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gynybos ekspertas: man šiurpą sukėlė Rusijos atstovo žodžiai

Buvęs JAV diplomatas, ambasadorius ir Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos tyrimų centro direktorius Matthew Bryza interviu kalbėjo apie JAV prezidento Baracko Obamos vizito reikšmę, rašo ru.DELFI.ee.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Buvęs JAV diplomatas, ambasadorius ir Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos tyrimų centro direktorius Matthew Bryza interviu kalbėjo apie JAV prezidento Baracko Obamos vizito reikšmę, rašo ru.DELFI.ee.

– JAV prezidentas Barackas Obama rugsėjo 3 d. lankysis Taline. Kodėl, jūsų nuomone, šis vizitas šiuo metu ypač svarbus?

– Simbolinė B. Obamos vizito reikšmė ta, kad jis prezidento partijai turi patvirtinti, kad jam rūpi užsienio politikos klausimai. Prasidedančiose lenktynėse prieš kitus prezidento rinkimus užsienio politikai tenka ganėtinai svarbus vaidmuo. Tačiau taip pat būtina dėl įvykių Ukrainoje, į kurią yra įsiveržusi Rusija, duoti labai aiškų signalą Maskvai.

– Estijos gyventojai kaip tik labiausiai nerimauja dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Jūsų vertinimu, kaip per pastaruosius vienerius metus pasikeitė mūsų regiono saugumo situacija? Koks pavojus kyla?

– Žinoma, situacija pasikeitė drastiškai. Ji gali būti pavojinga, tačiau, mano manymu, ji yra pavojinga jau dabar. Manau, kad ji gali tapti dar pavojingesnė, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebus sustabdytas dabar. Jis įdėmiai tiria Vakarų reakciją į savo įsiveržimus, kurie prasidėjo 2008 m. Gruzijoje. Be jokios abejonės, prieš tai buvo vykdomi veiksmai, skirti Gruzijos destabilizavimui, ir siekimas pagaliau išjudinti taip vadinamąjį įšaldytą konfliktą.

Vakarų atsakas buvo santūrus ir tęsėsi vos pusantro mėnesio. Pamenu, kaip daugelis Vakarų šalių vadovų vyko į Sočio olimpinių žaidynių atidarymą. Visi kalbėjo apie žmogaus teises, tačiau nė vienas iš jų nepaminėjo, kad Rusijos kariai neteisėtai okupavo Gruziją, tokiu būdu pažeisdami tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasirašytą paliaubų sutartį.

V. Putinas suprato, kad Gruzija jam nepakenkė. Jau tada jis pradėjo siųsti savo karius į Ukrainą.

Buvo lengva užimti Krymą. Po to jis išlaisvino Rytų Ukrainoje nacionalistines pajėgas ir privalo veikti toliau kaip ryklys, kuris arba nuskęs, arba sustos. Po to seks kitas logiškas veiksmas – Baltijos valstybės.

M. Bryza, AFP/Scanpix nuotr.

Man šiurpą sukėlė šių metų Briuselio forumas, kuriame Rusijos pasiuntinys NATO pranešė, kad Baltijos valstybėse gyvena tūkstančiai asmenų, kurių teisės pažeistos vien dėl to, kad jie kalba rusiškai. Šis pareiškimas man tapo tikru signalu. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiame renginyje mėgino sustabdyti Rusiją. Jei V. Putinas nebus sustabdytas, Baltijos šalys atsidurs rizikos zonoje. Kas įvyktų, jei taip vadinamieji žalieji žmogeliukai įžengtų į Rytų Latviją, perimtų kai kurių pastatų ir laukų kontroliavimą? V. Putinas viską neigtų, tačiau kartą pasakytų, kad jie ten neva yra.

Tada NATO pagal penktąjį sutarties punktą turėtų nuspręsti, ar kariauti su Rusija dėl mažytės Baltijos valstybių teritorijos, ar ne. Vertinant V. Putino elgesio modelį, jis turėtų įžvelgti galimybę – galbūt net neiššovęs nė vieno šūvio – sugriauti penktąjį NATO sutarties punktą.

Aš pateikiau bauginantį scenarijų. NATO, žinoma, savo tikslu paskelbė būtinus žingsnius, kurie garantuotų, kad prezidentas V. Putinas netgi apie tai negalvotų. Kitas dalykas, kuris nežinia ar yra įmanomas, nes Vokietijos kanclerė viešai prieš jį pasisakė... B. Obama turi aiškiai pasakyti, kad pagrindinis susitarimas tarp NATO ir Rusijos, kuriame kalbama apie draudimą naujose valstybėse narėse steigti naujas karines bazes, šiandien neteko savo prasmės.

Rusija savo veiksmais pažeidė Budapešto memorandumą, kuris saugojo Ukrainos teritorinį vientisumą. Kodėl mes turime laikytis savo žodžio, duoto Rusijai 1997 metais, kai buvo visai kiti laikai?

Taigi, tikiuosi, kad B. Obama bent jau pasiūlys Rytų Europoje kurti nuolatines bazes. Didelių karinių bazių – turiu galvoje tūkstančių JAV karių dislokavimą – taip greitai nebus. Tačiau NATO gali imtis žingsnių, kurie taptų atsaku į įvykius Ukrainoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...