captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos kariškių šeimų organizacija: Ukrainoje – iki 15 tūkst. rusų karių

Rusija per pastaruosius du mėnesius pasiuntė į Ukrainą iki 15 tūkst. savo karių, o bent keli šimtai jų veikiausiai žuvo per ten vykstančius karo veiksmus, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Karių motinų komitetas“, viešinanti ginkluotųjų pajėgų vykdomus nusikaltimus.
Maskvoje gaminamos figūrėlės iš serijos „Novorosijos žaisliniai kareivėliai“, Reuters/Scanpix nuotr.
Maskvoje gaminamos figūrėlės iš serijos „Novorosijos žaisliniai kareivėliai“, Reuters/Scanpix nuotr.

Rusija per pastaruosius du mėnesius pasiuntė į Ukrainą iki 15 tūkst. savo karių, o bent keli šimtai jų veikiausiai žuvo per ten vykstančius karo veiksmus, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Karių motinų komitetas“, viešinanti ginkluotųjų pajėgų vykdomus nusikaltimus.

Maskva neigia siunčianti savo reguliariąsias pajėgas į Ukrainą.

Kariškių šeimoms atstovaujančios organizacijos vadovė Valentina Melnikova naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu Ukrainoje tikriausiai yra 7–8 tūkst. Rusijos karių.

Jos nuomone, per pastaruosius du mėnesius į Ukrainą buvo pasiųsta 10–15 tūkst. Rusijos karių.

„Deja, esu įsitikinusi, kad esu teisi“, – sakė aktyvistė, nurodžiusi, jog jos informacija grindžiama pranešimais, gautais iš šeimų, kurių vyrai ir sūnūs buvo paimti į „mokymus“ ir su kuriais vėliau nebuvo įmanoma susisiekti.

„Kariuomenės vadai vykdo slaptą specialiąją operaciją“, – pabrėžė V. Melnikova, kuri yra Gynybos ministerijos viešosios tarybos narė.

Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad Rusijos institucijos blokuoja praktiškai bet kokią informaciją apie karių dislokavimo vietas. „Karių motinų komitetas“ bei kita kariškiams atstovaujanti organizacija „Pilietis. Armija. Teisė“ sakė kol kas neturinčios oficialaus patvirtintų aukų sąrašo.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistai, remdamiesi artimųjų ir karių informacija, sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo bent 200 Rusijos karių.

„Pilietis. Armija. Teisė“ vadovas Sergejus Krivenka ir Karių motinų komiteto skyriaus Sankt Peterburge vadovė Ela Poliakova sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo apie 100 karių, priklausančių 18-ajai pėstininkų brigadai, dislokuotai Čečėnijoje.

„Valdžia turėtų pasakyti, kodėl kariai žūva kitos valstybės teritorijoje ir kodėl ji tyli“, – sakė E. Poliakova, kuri taip pat yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmogaus teisių patarėjų tarybos narė.

Tuo tarpu Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas Levas Šlosbergas, tiriantis klausimą dėl Rusijos karių buvimo Ukrainoje, šeštadienį sakė AFP, kad apie 100 oro desantininkų, priklausančių šiaurės vakariniame Pskovo mieste dislokuotai divizijai, žuvo kaimyninėje šalyje.

NATO yra paskelbusi, kad Ukrainoje yra „per 1000 Rusijos karių“.

P. Vaitiekūnas: Rusijos kariai – Donecke, Luhanske ir kitur

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako, kad šiuo metu Rusijos kariai stebimi ne tik Donecke ir Luhanske, bet ir kituose miestuose.

„Šiandien Rusijos kariuomenė yra ne tik Donecke ir Luhanske, bet ir kituose Ukrainos miestuose. Yra tūkstančiai kareivių ir šimtai [vienetų] sunkiosios technikos – šarvuočių, tankų. Putinas tikslus įvardijo. Jis siekia, kad „Luhansko liaudies respublika“, „Donecko liaudies respublika“ gautų nepriklausomų valstybių statusą. Tam jau yra platinamos instrukcijos, kaip elgtis sutinkant Rusijos taikdarių pajėgas. Rugsėjo 1 d. nukrenta Rusijos taikdarių kaukė, ir išryškėja Rusijos karo veidas“, – įsitikinęs diplomatas.

Pasitraukė iš Luhansko oro uosto

Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pagrindinio oro uosto prie rytinio Luhansko miesto, kai gavo įsakymą tai padaryti, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Ankstesniame kariškių pranešime buvo sakoma, kad Ukrainos oro desantininkai kaunasi su Rusijos tankų batalionu, mėgindami išlaikyti oro uostą, esantį prie Luhansko – prorusiškų separatistų tvirtovės netoli Rusijos sienos.

„Ukrainos kariai gavo įsakymą ir organizuotai atsitraukė iš Luhansko oro uosto bei Heorhijivkos kaimo, – žurnalistams sakė atstovas Andrijus Lysenka. – Sprendžiant iš smūgių tikslumo, (į juos) šaudo profesionalūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų artileristai.“

A. Lysenka pridūrė, kad pastarąją parą žuvo septyni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai.

Luhansko oro uostas ir Heorhijivka yra už kelių kilometrų į pietus nuo Luhansko.

P. Porošenka kaltina Rusiją pradėjus „tiesioginę ir atvirą agresiją“

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją pradėjus „tiesioginę ir atvirą agresiją“, kuri, anot jo, radikaliai pakeitė jėgų pusiausvyrą konflikte tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų. „Tiesioginė ir atvira agresija buvo pradėta prieš Ukrainą iš kaimyninės valstybės. Tai radikaliai pakeitė padėtį konflikto zonoje“, – prezidentas pareiškė sakydamas kalbą vienoje karo akademijoje Kijeve.

Po praeitos savaitės įvykių, kai Ukrainos vyriausybės pajėgos patyrė skaudžių pralaimėjimų susirėmimuose su sukilėliais, bus imtasi pokyčių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukštojoje vadovybėje, pridūrė P. Porošenka.

Separatistai paskandino pasieniečių katerį

Du Ukrainos jūrininkai dingo sekmadienį po to, kai separatistų artilerija paskandino vieną pasienio sargybos katerį Azovo jūroje, o dar aštuoni jo įgulos nariai buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė vienas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. „Kateris buvo paskandintas. Sugebėjome išgelbėti aštuonis jūrininkus, kai į pagalbą atplaukė kiti kateriai. Septyni iš jų sužeisti arba apdegę. Du jūrininkai dingo. Tęsiame gelbėjimo operacijas“, – pareigūnas Serhijus Astachovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

„Išanalizavę padėtį, manome, kad ši ataka buvo įvykdyta iš artilerijos sistemos, tačiau dar nežinome, iš kur buvo šaudoma“, – pridūrė jis.

Ukrainoje – siūlymai keisti šalies statusą

Ukraina turi atsisakyti neblokinio statuso – taip pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Danyla Lubkivskis. Apie tai informuoja unian.net.

„Buvimo ne bloke padarinys – Krymo netektis, agresija iš Rusijos pusės. Kokie šio statuso ne bloke rezultatai? Nulis“, – aiškina D. Lubkivskis.

Jo nuomone, Ukrainai atsisakius neblokinio statuso, atsivertų naujų perspektyvų. „Kai tik bus atšauktas neblokinis statusas, galvosime apie tolimesnius žingsnius“, – sakė ministro pavaduotojas. Jis teigia pritariantis Ukrainos narystei NATO.

D. Lubkivskio teigimu, kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje nėra kliūtis narystei (NATO). „Patirtis ir Aljanso istorija tai patvirtina“, – pridūrė jis.

Reuters/Scanpix nuotr.

Netoli Mariupolio atakuoti  Ukrainos pasienio sargybos kateriai 

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba sekmadienį pranešė, kad du jos patruliniai kateriai buvo atakuoti netoli Mariupolio uostamiesčio Azovo jūros pakrantėje.

„Patvirtiname, kad buvo apšaudyti du sienos apsaugos tarnybos kateriai netoli Mariupolio“, – vienas Donecko srities sienos apsaugos tarnybos atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Mariupolis, didelis pramonės miestas, turintis apie 500 tūkst. gyventojų, yra už maždaug 50 kilometrų nuo Rusijos sienos ir už maždaug 35 kilometrų nuo Novoazovsko miesto, kurį užėmė prorusiški sukilėliai.

Novoazovsko vietos naujienų portalas „0629“ citavo vietos valdžios vadovą Olehą Sydorenką, jog abiejuose kateriuose per ataką buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Kijevas teigia, kad Rusijos pajėgos padeda sukilėliams vykdyti naujausią puolimą prie Azovo jūros pakrantės, o Mariupolio valdžia paragino gyventojus padėti ginti miestą.

Sienos apsaugos tarnyba negalėjo patvirtinti pranešimų, kad jos laivai buvo paskandinti Rusijos oro pajėgų, taip pat neturėjo informacijos apie galimas aukas.

JAV senatorius ragina apginkluoti Ukrainą

AFP/Scanpix nuotr.

JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas sekmadienį paragino aprūpinti Ukrainą ginklais, kad Kijevo vyriausybės galėtų priešintis „tiesioginei invazijai“, surengtai Rusijos. „Turėtume aprūpinti ukrainiečius tokiais gynybiniais ginklais, kurie priverstų (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną brangiai sumokėti už tolesnę agresiją“, – senatorius Robertas Menendezas sakė televizijos CNN pokalbių laidai.

„Tai nebėra kažkokių sukilėlių separatistų klausimas – tai tiesioginė Rusijos invazija. Privalome tai pripažinti“, – pridūrė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai V. Putinas dar labiau padidino įtampą jau kelis mėnesius trunkančiame Ukrainos konflikte, pirmąkart prabildamas apie kaimyninės šalies rytinio regiono valstybingumo klausimą. „Manau, kad Europos Sąjunga, NATO, taip pat Jungtinės Valstijos turi laikyti (šią padėtį) dramatiškai pasikeitusia. Turime suteikti ukrainiečiams galimybę kautis, kad apsigintų“, – R. Menendezas, kuris yra demokratas, sakė viešėdamas Kijeve.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas, itin aktyviai kritikuojantis Rusiją, palaikė R. Menendezo raginimą, sakydamas televizijai CBS, kad ukrainiečiai turėtų būti aprūpinti „ginklais, kurių jiems reikia“. „Dėl Dievo meilės, negi negalime padėti tiems žmonėms apsiginti? Tai ne įsibrovimas. Tai invazija“, – sakė J. McCainas, kuris yra Senato užsienio ryšių komiteto narys.

JAV prezidentas Barackas Obama, kuris praeitą savaitę susilaikė, nepavadinęs pastarųjų Rusijos veiksmų invazija, planuoja priimti Ukrainos vadovą Petro Porošenką Baltuosiuose rūmuose rugsėjo 18 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close