captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sutarta dėl Raudonojo Kryžiaus misijos į Luhanską

Ukraina praneša sutikusi su Raudojo Kryžiaus vadovaujama humanitarinės pagalbos operacija, kuri būtų įgyvendinama kartu su Rusija, Europos Sąjunga ir kitais tarptautiniais partneriais ir kuria būtų siekiama padėti žmonėms prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko mieste.
Moteris su naujagimiu ligoninės Donecke rūsyje, AFP/Scanpix nuotr.
Moteris su naujagimiu ligoninės Donecke rūsyje, AFP/Scanpix nuotr.

Ukraina praneša sutikusi su Raudojo Kryžiaus vadovaujama humanitarinės pagalbos operacija, kuri būtų įgyvendinama kartu su Rusija, Europos Sąjunga ir kitais tarptautiniais partneriais ir kuria būtų siekiama padėti žmonėms prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko mieste.

Prezidento Petro Porošenkos biuro pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad šiam planui pritarė ir JAV prezidentas Barackas Obama.

„JAV prezidentas išreiškė paramą Ukrainos prezidento veiksmams, tarp jų ir Ukrainos prezidento iniciatyvai dėl tarptautinės humanitarinės misijos Luhanskui, kuriai vadovautų Raudonasis Kryžius ir kurioje dalyvautų ES, Rusija, Vokietija ir kiti partneriai“, – sakoma pranešime, išplatintame po pirmadienį vykusio B. Obamos ir P. Porošenkos telefoninio pokalbio.

Kijevas piktinasi Rusijos paskelbta versija

Pirmadienį Kremlius pranešė, kad humanitarinės pagalbos konvojų į Ukrainą bendradarbiaudama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu siųs Rusija.

„Buvo pažymėta, kad Rusija, bendradarbiaudama su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovais, siunčia pagalbos konvojų į Ukrainą“, – pareiškė Kremlius.

Tačiau Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka Espreso.TV sakė, kad iš Rusijos vadovų pasklidusi žinia apie susitarimus vykdyti humanitarinę pagalbą į Ukrainą, yra melagingi pareiškimai, praneša DELFI.lt.

Pasak jo, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitarimų su Raudonuoju kryžiumi iniciatyvą Rusija stengiasi perimti į savo rankas, o V. Putinas bando tai išnaudoti savo viešiesiems ryšiams.

„Nesuprantama, kodėl Putinas turėtų tiekti humanitarinę pagalbą tiems patiems teroristams, kuriuos jis ginkluoja“,- pabrėžė A. Lysenka.

Toks Kremliaus pranešimas buvo išplatintas informuojant apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso anksčiau dieną įvykusį pokalbį telefonu.

Savo ruožtu Komisijos pirmininkas per pokalbį perspėjo Rusijos prezidentą susilaikyti nuo karinės intervencijos į Ukrainą, pranešė Europos Komisija.

„Pirmininkas Barroso perspėjo dėl bet kokių vienašališkų karinių veiksmų Ukrainoje, bet kokiu pretekstu, įskaitant ir humanitarinį“, – sakoma EK pareiškime.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ir Kijevas sutarė dėl humanitarinės misijos, kuria rūpintis bus patikėta Raudonajam Kryžiui, pranešė portalas DELFI.lt, remdamasis rt.com.

„Su Ukrainos valdžia sutarėme dėl visų detalių“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.

Įspėja neprisidengti humanitarine pagalba

Kiek anksčiau pirmadienį prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija siųs humanitarinę pagalbą į Ukrainą tik tuo atveju, jeigu tam pritars visos suinteresuotos šalys.

Ukraina ne kartą išreiškė būgštavimų dėl galimos Rusijos invazijos po humanitarinės pagalbos operacijos priedanga.

Vakarų politikai taip pat sako, kad bet koks Maskvos mėginimas vienašališkai siųsti humanitarinę misiją į Ukrainą bus įvertintas kaip invazija.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas anksčiau pirmadienį sakė matantis „didelę tikimybę“, kad Rusija gali surengti karinę intervenciją Rytų Ukrainoje, ir nurodė, jog NATO nemato jokių ženklų, kad Maskva atitrauktų savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Per interviu „Reuters“ paklaustas, kaip vertina Rusijos karinės intervencijos tikimybę, A. F. Rasmussenas atsakė: „Yra didelė tikimybė“.

„Mes matome, kad rusai plėtoja naratyvą ir pretekstą tokiai operacijai, vaizduojant (ją) kaip humanitarinę operaciją, ir matome karinį telkimą, kuriuo galima pasinaudoti tokioms neteisėtoms karinėms operacijoms Ukrainoje vykdyti“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė: prie sienos – 45 tūkst. Rusijos karių

Rusija yra sutelkusi 45 tūkst. karių kontingentą Ukrainos pasienyje, taip pat sunkiosios technikos, tarp jų tankų, raketinių sistemų, karo lėktuvų ir kovinių sraigtasparnių, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka.

„Iki šios dienos 11 valandos maždaug 45 tūkst. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir vidaus pajėgų karių buvo pasienio rajone“, – sakė A. Lysenka spaudos konferencijoje.

Pasak jo, karių pastiprinimui sutelkta 160 tankų, 1 360 šarvuočių, 390 artilerijos sistemų, iki 150 raketų „Grad“ sistemų, 192 naikintuvai ir 137 koviniai sraigtasparniai.

A. F. Rasmussenas: karinių operacijų nesvarstome

„Yra tūkstančiai Rusijos karių, gerai apginkluotų, ir mes tai vertiname kaip požymį, kad Rusijos vadovybė neatmeta pasirinkimo toliau kariniais metodais kištis Ukrainoje, – sakė jis. – Bet kokia Rusijos intervencija, vaizduojama kaip humanitarinė misija, būtų nepateisinama ir neteisėta“.

Paklaustas, ar NATO – JAV dominuojamas 28 valstybių aljansas – galėtų įsitraukti į karinius veiksmus Ukrainoje, jeigu Rusijos pajėgos tikrai įsiveržtų, A.F.Rasmussenas sakė, kad tai yra hipotetinis klausimas.

„Tačiau mes nesvarstome karinių operacijų. Jeigu rusai toliau kišis Ukrainoje, tai, neabejoju, tarptautinė bendrija reaguos ryžtingai, ypač – platesnėmis, nuodugnesnėmis, griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis, kurios dar labiau izoliuotų Rusiją“, – sakė jis.

Apkaltindamas Maskvą „katastrofiškos humanitarinės situacijos“ kūrimu Rytų Ukrainoje, A. F. Rasmussenas sakė, kad geriausias būdas ją išspręsti būtų rusams atitraukti savo karius nuo sienos, „sustabdyti ginklų, kovotojų ir pinigų srautą į Ukrainą, nutraukti paramą ginkluotiems separatistams ir įsitraukti į konstruktyvų politinį dialogą“.

Kijevas įspėja gyventojus evakuotis

Ukrainos vyriausybė separatistų užimtų Donecko ir Luhansko miesto gyventojus ragina evakuotis ir įspėja apie artėjantį „galutinį“ puolimą, skelbia „Ukrinform“.

„Civilių prašome laikinai išvykti iš šių miestų, nes čia bus vykdoma išlaisvinimo ir teroristų sunaikinimo operacija“, – pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas A. Lysenka.

Ukrainos kariuomenės daliniai žada visokeriopą pagalbą bėgantiems civiliams gyventojams.

„Esame pasirengę suteikti visą būtiną transportą šių miestų gyventojams“, – tikino A. Lysenka.

Pareigūnas dar kartą pabrėžė, kad Ukrainos karinės pajėgos nenaudos artilerijos tankiai apgyvendintuose rajonuose.

„Neveiksime kaip rusų daliniai Kaukaze: nesiruošiame visiškam miestų apšaudymui, kad galėtume iškelti savo vėliavą“, – teigė A. Lysenka.

Kijevas: iš Rusijos toliau plūsta parama separatistams

Rusija toliau tiekia ginklus prorusiškiems sepataristams Ukrainos Rytuose ir praleidžia kovotojus per sieną, pirmadienį nurodė Kijevo vyriausybės vykdomos „antiteroristinės operacijos“ (ATO) spaudos tarnyba.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime taip pat tvirtinama, Ukrainos vyriausybinės pajėgos toliau apšaudomos iš Rusijos teritorijos.

„Pagrindinis kovotojų tikslas – neleisti ATO pajėgoms toliau skverbtis į Donecko ir Luhansko sričių gilumą. Teroristai puikiai suvokia, kad tai neišvengiamai lems jų grupuočių atskirtį nuo aprūpinimo“, – sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad sukilėliai toliau stengiasi išlaikyti kontrolę Donecke, Horlivkoje, Jasynuvatoje, Šachtarske ir Jenakijevėje.

„Buvo užfiksuotas profesionaliai parengtų teroristų, diversantų ir žvalgybos grupių aktyvumas. Banditai tęsia neteisėtus svarbių Donbaso infrastruktūros objektų užėmimus. Jie naikina objektus, aprūpinančius civilius dujomis, vandeniu ir elektra. Padaryta didelė žala, ypač keliams ir geležinkeliams, kurie yra užminuoti teroristų“, – pažymėjo ATO spaudos centras.

Žuvo 568 Ukrainos kariai

Pranešama, kad per „antiteroristinę operaciją“ žuvo 568 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, o 2120 buvo sužeisti. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją Kijeve pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) informacijos centro spaudos sekretorius Andrijus Lysenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra UNIAN.

Jis pridūrė, kad visiems sužeistiesiems buvo suteikta medicinos pagalba.

Pastarąją parą „antiteroristinės operacijos“ zonoje šalies rytuose žuvo šeši Ukrainos kariškiai, dar 24 buvo sužeisti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...