captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko dar galime sulaukti iš Rusijos?

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos ir JAV sugriežtintos ekonominės sankcijos Rusijai rūstina Kremlių. Negalėdama pro akis praleisti spaudimo Rusija rodo savo ragus: planuoja visiškai uždrausti jautienos importą iš JAV, neleisti Vakarų lėktuvams skristi į Aziją per Sibirą. Kokių dar neišnaudotų ekonominių ginklų turi Vladimiro Putino valdoma valstybė?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos ir JAV sugriežtintos ekonominės sankcijos Rusijai rūstina Kremlių. Negalėdama pro akis praleisti spaudimo Rusija rodo savo ragus: planuoja visiškai uždrausti jautienos importą iš JAV, neleisti Vakarų lėktuvams skristi į Aziją per Sibirą. Kokių dar neišnaudotų ekonominių ginklų turi Vladimiro Putino valdoma valstybė?

DELFI kalbinti ekonomistai pabrėžia, kad bene vienintelis V. Putino ekonominis ginklas – energetika, tačiau ir šio ginklo užtaisyti Rusijos vadovas tikriausiai nebandys, nes šūvis šiuo ginklu atšoktų ir sužeistų patį šaulį. Vis dėlto spėjama, kad simbolinių ekonominių draudimų iš Rusijos turėtume sulaukti kone kasdien.

Europos Sąjungos ir JAV paskelbtos sankcijos Rusijai jau brėžia žymę Rusijos ekonomikai. Mažinamos Rusijos ekonomikos augimo prognozės (Tarptautinis valiutos fondas prognozę šiems metams sumažino iki 0,2 proc., 2015 m. – iki 1 proc.), su nerimu į Rusiją žvalgosi ir finansų rinkos. Nenorėdama atsilikti Rusija iš paskos bando botagu kirsti ir Europos Sąjungai bei JAV: skelbiama planus visiškai uždrausti jautienos importą iš JAV, Lenkijos verslui užkirstas kelias į Rusiją siųsti savo vaisius bei daržoves, afrikinio kiaulių maro giltinė užvėrė duris į Rusiją kiaulienai iš Europos.

Rusijos ekonominių ginklų arsenalas skurdus

Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tiki, kad Rusijos skelbiamų ekonominių draudimų paskirtis – ne gniuždyti Vakarus, o parodyti Rusijos gyventojams, kad jų vadovas irgi kažką gali.

„Rusijos ekonominių ginklų arsenalas yra labai skurdus, palyginus su tuo, ką gali padaryti Europos Sąjunga ar JAV. Be energetinių išteklių (dujų, naftos ir anglies) Rusija mažai ką gali pasiūlyti pasauliui. Ji nėra patraukli nei kaip turistinė vieta: ES ir JAV gali labai skaudžiai paliesti Rusijos piliečius, uždrausdama kai kuriems atvykti į ES ar JAV. Niekam ne paslaptis, kad turtingieji Rusijos gyventojai čia turi ir nekilnojamo turto, ir atostogauja, ir atvyksta dažnai. Tai tokie žingsniai labai skaudūs Rusijos oligarchams“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, jei tuo pačiu atsakytų Rusija, visi į tokį žingsnį pasižiūrėtų su šypsena.

N. Mačiulis svarstė, kad ir kitos Vakarų Rusijai taikomos sankcijos atvirkštiniu atveju nesuveiktų: „Jei, pavyzdžiui, Rusija pasakytų, kad neparduos kai kurių technologijų, kaip padarė Europos Sąjunga, vėlgi Rusija negali pagaminti nieko, ko negali pagaminti likęs pasaulis“.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, labiau tikėtini V. Putino žaidimai geopolitinių susitarimų lygmenyje – ieškant bendrų projektų, derybų su kitomis besivystančiomis rinkomis, kurios taip pat nevengia įtampos su Vakarų valstybėmis.

„Tai gali būti Kinija. Su tokiomis valstybėmis jungiantis į sąjungas, galima bent daryti pareiškimus, kad vyks pasaulyje susiskaldymas, atsiribojimas nuo Vakarų valstybių. Kinija yra svarbi pasaulio rinka ir prekių tiekėja. Jos atsitraukimas iš pasaulinės erdvės būtų skausmingas“, – komentavo pašnekovas.

Rusija ekonominėmis priemonėmis pasaulio neišgąsdins

Vis dėlto N. Mačiulis mano, kad pati Kinija labai gerai pagalvotų, ar verta paminti savo santykius su Vakarų pasauliu, kad patenkintų Rusijos norus.

„Todėl Rusija ir toliau lieka izoliuota pasaulinėje erdvėje ir gali tik labai pavienėmis bei selektyviomis priemonėmis gąsdinti pasaulį. Tai tikriausiai ir yra priežastis, kodėl ji pasaulį gąsdina karinėmis priemonėmis, o ne ekonominėmis, nes čia Rusija atrodo kaip nykštukė“, – svarstė ekonomistas.

Ekspertas įžvelgė, kad savo ekonominėmis sankcijomis visgi Rusija gali sukurti tam tikrus nepatogumus Europos Sąjungos valstybėms (importo draudimai atskiroms ES šalims – red.), tačiau pati sau tokiais draudimais kartais net labiau pakenkia, nes uždraudžia įvežti tai, ko pati neturi.

„Jei Rusija nutrauktų visus ekonominius santykius su ES, tai tikriausiai ji pati būtų didesnėje krizėje nei po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai per vieną naktį subyrėjo apie trečdalis ekonomikos. Dabar Rusijos pagrindinė prekybos partnerė yra Europos Sąjunga. Rusija labai norėtų taikyti atsakomąsias sankcijas, bet puikiai supranta, kad kiekviena sankcija jai grįžta su daug stipresniu bumerangu“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, įvesdamas sankcijas V. Putinas tenori parodyti savo žmonėms, kad savo rankose taip pat turi galią: „Kremlius taip bendrauja su savo piliečiais ir parodo, kad nėra vienašalės sankcijos, nes tai būtų gėda pripažinti. Jis daugiau simboliniais žingsniais atsako tuo pačiu, o iš tikrųjų nubaudžia savo gyventojus, kurie neturės tam tikrų prekių arba jas pirks brangiau. Tuo metu Europos Sąjungos valstybėms tai yra arba visiškai nieko nereiškiantys žingsniai, arba kai kuriais atvejais liečia atskirus sektorius, bet ne visą ekonomiką“.

N. Mačiulis tiki, kad Rusija ir toliau turės pasiruošusi įvairių priemonių sąrašą, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai lies maisto pramonę, žemės ūkio ir transporto sektorius.

„Taip pat šalutinės priemonės. Ką ir dabar matome, kai Rusija didelę dalį savo kontroliuojamo prekių srauto perkelia per Sankt Peterburgo uostus, o ne Lietuvos ar Latvijos“, – sakė jis.

E. Lucasas: energetinio ginklo Rusija iki žiemos nešaus

Britų analitikas, „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas mato ir kitą Rusijos skelbiamų sankcijų pusę.

Paklaustas, ar ir toliau Vakarams bus skelbiamos ekonominės sankcijos, E. Lucasas teigė: „Žinoma. Ir toliau matau, kad turime situaciją, kai Vakarai yra nepasiruošę. Įvesdami sankcijas Rusijai mes nepakankamai apgalvojame, ką tai reiškia mums ir ką gausime atgal“.

Analitikas įžvelgia, kad savo importo draudimais Rusija nori įaudrinti Vakarų verslininkus, kurie ilgai netylės dėl blogėjančios padėties.

„Rusija tikisi, kad Vakarų verslas pradės stipriai piktintis ir galbūt pamatysime atvejį, kai Vakarai turės atsisakyti sankcijų, nes verslo skundai išaugs į per didelius. Esu sunerimęs dėl galimų Rusijos sankcijų ir nesu optimistiškai nusiteikęs dėl Vakarų atsako“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto E. Lucasas pripažįsta, kad užkirstas kelias prieiti prie Europos kapitalų rinkos, mokėjimų sistemos, Rusijai labai skaudūs, tuo metu Rusijos skelbiami importo draudimai Europos Sąjungos šalims nėra tokie efektyvūs.

„Tačiau energetikos sektoriuje Rusija yra labai svarbi tiekėja ir, jei tiekimas būtų sustabdytas, tai per kurį laiką padarytų labai didelę žalą Europos ekonomikai. Tai būtų kaip atominė bomba, kurią Rusija paleistų ir tai turėtų labai blogų pasekmių“, – komentavo britas.

Nepaisant to, E. Lucasas mano, kad iki žiemos, dujų tiekimo Rusija neturėtų riboti: „Kol paklausa maža, o atsargos didelės. Jei Rusija norės užsukti dujas, tai darys gruodį arba sausį. Vis dėlto nemanau, kad Rusija paskelbtų visišką dujų embargą Europai, nes tai būtų tragedija Rusijos santykiams su Europa, ypač Vokietija“.

Analitikas įžvelgia, kad dar vienas žingsnis, kurį galėtų žengti Rusija, – Vakarų įmonių išgujimas iš Rusijos, tačiau tokiu atveju E. Lucasas teigė šausiantis šampaną. Pasak jo, dalis Vakarų kapitalo teisinių paslaugų, apskaitos įmonių bei bankų prisidėjo prie ilgai veikusio V. Putino artimiausios aplinkos finansavimo.

Pasiruošusi importo draudimams iš anksčiau

Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos instituto profesorius, ekonomistas Jonas Čičinskas svarsto, kad artimiausiu metu neįsivaizduotų Rusijos sprendimo visiškai nutraukti prekybinius ryšius su Europos Sąjunga.

Pasak jo, nebent galime laukti naujų sankcijų apribojant prekybinio ryšio intensyvumą.

Tiek Europos Sąjunga, tiek Rusija priklauso Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), pagal kurios taisykles iš niekur nieko nutraukti prekybos negalima, tačiau Rusija šiuo klausimu jau seniai yra pasiruošusi.

„Šalis turi griežtas sanitarines sąlygas, todėl, kalbant apie Lietuvą, gali sugriežtinti pieno produktų, gyvulių, mėsos, grūdų importą ar, kaip atsitiko Lenkijai, vaisių ir daržovių. Tikriausiai Rusijoje griežtos sanitarinės normos yra padarytos specialiai ir, kai nori, jas pritaiko. PPO šalis negali šiaip stabdyti prekybos, bet saugodama vidaus rinką dėl sanitarinių dalykų, gali“, – aiškino J. Čičinskas.

Specialistas abejoja, kad Rusija į Europos Sąjungos sankcijas, susijusias su ginklų ar technologijų sektoriumi, atsakytų tuo pačiu, nes tokiu atveju pati prarastų daugiau nei laimėtų.

„Rusija gali tik surašyti ilgus europiečių ar amerikiečių sąrašus, įšaldyti jų bankų sąskaitas Rusijoje ar neleisti įvažiuoti, bet tai – jau komedija“, – kalbėjo profesorius.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close