captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainos saugumo tarnyba: Rusija prie Simferopolio steigia karinę bazę

Prie Simferopolio Rusija ketina įkurti karinę bazę, kur bus ruošiami diversantai, galėsiantys vykdyti teroristinę veiklą pagrindinėje Ukrainos teritorijoje, skelbia naujienų agentūra UNIAN.
 
 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prie Simferopolio Rusija ketina įkurti karinę bazę, kur bus ruošiami diversantai, galėsiantys vykdyti teroristinę veiklą pagrindinėje Ukrainos teritorijoje, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Kaip skelbia UNIAN žurnalistai, tokią informaciją perdavė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos informacinio centro atstovas spaudai Andrejus Lysenka.

Rusijos teritorijoje, pasitelkusios parlamento ir politines jėgas, nevyriausybinės organizacijos ir toliau vykdo aktyvią teroristų, veikiančių rytiniuose Ukrainos regionuose, palaikymo kampaniją. Jos rengia masines akcijas, renka lėšas ir kitaip talkina separatistams“, - pažymėjo atstovas spaudai.

A.Lysenka mano, jog „Rusija ir toliau naudojasi Krymo teritorija naujų teroristų verbavimui, jų rengimui ir perkėlimui į Ukrainos Rytus“.

„Būtent dėl šios priežasties prie Simferopolio steigiama karinė bazė, kurioje mokomi diversantai, vėliau keliausiantys į pagrindinę Ukrainos teritoriją“, - pridūrė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas spaudai.

Kijevas: vien tik antradienį nukauta apie 1 tūkst. separatistų

Pasibaigus paliauboms, Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos surengė intensyvius antskrydžius prieš separatistus šalies rytuose. Per antiteroristinę operaciją atakuota apie 120 prorusiškų kovotojų bazių, Kijeve informavo kariuomenės vadovybė. „Puolimas baigsis tik tada, kai Ukrainos žemę paliks paskutinis rusų samdinys“, – pabrėžė gynybos ministras Michailas Kovalis.

Ukrainos parlamento pirmininkas Aleksandras Turčynovas Kijeve kalbėjo apie antiteroristinės operacijos laimėjimus. Vyriausybiniai daliniai ir nacionalinė gvardija Ukrainos Rytus „efektyviai valo nuo teroristų“, sakė jis. Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Sorianas Škirjakas kalbėjo apie maždaug 1 000 nukautų separatistų vien tik antradienį.

Separatistai tai vadina „nesąmone“. „Vyksta nuožmūs mūšiai, bet mes kol kas neatsitraukėme nė per metrą, – Luhanske sakė jų vadeiva Valerijus Bolotovas. – Sunaikinta daug priešininko karinės technikos ir personalo“.

Separatistų lyderis Aleksandras Borodajus Donecke pasakojo apie smarkias atakas Gorlovkos ir Dzeržinskio gyvenvietėse. Ten esą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. A. Borodajaus teigimu, Ukrainos saugumo pajėgos patyrė reikšmingų nuostolių. Žiniasklaida pranešė apie didelius sugriovimus bombarduotose vietovėse.

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad vienas jos karys žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai jų postas prie sienos su Rusija buvo apšaudytas iš sunkiųjų minosvaidžių.

Tarnybos pranešime sakoma, kad ta ataka įvyko trečiadienį paryčiais Novoazovsko pasienio poste Donecko srities pietrytinėje dalyje. Rytinės Donecko ir Luhansko sritys yra regionai, kuriuose Ukrainos vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.

Ukrainos vyriausybė nusprendė nepratęsti vienašališkai paskelbtų dešimt dienų trukusių paliaubų, kurių terminas baigėsi pirmadienio vakarą, kai separatistai atsisakė sudėti ginklus.

Ukrainai tvirtina, kad sukilėliai per sieną su Rusija gauna pastiprinimų ir ginklų, todėl pasienio postai tapo strategiškai svarbiais objektais.

Kijevas pranešė, kad šią savaitę atkovojo vieną postą iš sukilėlių. Sienos apsaugos tarnyba trečiadienį nurodė, kad separatistai tą postą buvo užminavę.

14:59 val. Būsimieji separatistai ruošiami Kryme

A. Lysenko apkaltino Rusijos politines jėgas teroristinio judėjimo rytinėje Ukrainos dalyje palaikymu ir lėšų rinkimu teroristams. „Rusijos pusė ir toliau naudoja Krymo teritoriją naujokų verbavimui, paruošimui ir siuntimui į rytinę Ukrainos dalį“, – teigė A.Lysenko.

„Būtent tuo tikslu ir veikia karinė bazė Simferopolyje – ruošia diversantus, kurie galėtų veikti žemyninėje Ukrainos dalyje“, – tvirtino atstovas spaudai. 

14:34 val. Separatistai palieka Donecko srities administracijos pastatą

Teroristai palieka Donecko srities administracijos pastatą, kurį jie buvo užėmę nuo balandžio pradžios. Apie tai pranešė Ukainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovai.

Ukraina perėmė trijų pasienio punktų kontrolę

„Per pastarąsias antiteroristinės operacijos paras buvo suduota 120 smūgių teroristų objektams, sunaikinta daug karinės technikos ir nukauta daug kovotojų“, – trečiadienį pareiškė A. Lysenka.

Jis taip pat pridūrė, kad iš teroristų buvo atimta „Zakotnoje“, „Stari Karavano“ ir „Brusovkos“ pasienio punktų kontrolė. A.Lysenka taip pat teigė, kad buvo sunaikinta daug teroristų rengimo stovyklų.

Antiteroristinės operacijos gali būti baigtos jau po dviejų savaičių

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas teigia, kad antiteroristinės operacijos (ATO) gali būti baigtos jau po dviejų savaičių, jeigu bus uždaryta valstybinė siena. „Jeigu siena bus uždaryta, manau, mums užteks dviejų savaičių“, – teigė ministras naujienų portalui news.liga.net.

A.Avakovas taip pat kreipėsi į nacionalinės Ukrainos gvardijos karius su prašymu kovoti, nepaisant visų sunkumų. „Jei tai darys kiekvienas – mes laimėsime labai greitai“, – pažymėjo jis.

Ukrainos vyriausybė, atnaujinusi antiteroristinę operaciją šalies rytuose,  antradienį planuoja paskelbti pagrindinius humanitarinius koridorius, kurias iš karinių veiksmų teritorijų galės pasitraukti civiliai.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos atstovai skelbia, kad per pirmąją atnaujintos antiteroristinės operacijos dieną vyriausybės pajėgos nukovė apie tūkstantį prorusiškų separatistų. Prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad kariuomenė perėmė vieną sienos su Rusija perėjimą. Tai – vienas iš 24-ių punktų, kurių didžiąją dalį kontroliuoja separatistai.

Ukrainos pajėgos atakuoja separatistus

Nusprendęs nepratęsti dešimt dienų trukusių paliaubų, Ukrainos prezidentas P.  Porošenka aiškino, kad prorusiški separatistai tuo ugnies nutraukimu pasinaudojo vien tam, kad persigrupuotų ir apsirūpintų sunkiaisiais ginklais iš Rusijos.

„Taika buvo ir išlieka mano pagrindinis tikslas. Pasikeitė tik priemonės ją pasiekti“, – pareiškė 48 metų lyderis.

Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksijus Dmytraškivskis sakė, kad „didelis artilerijos ir aviacijos puolimas“ buvo pradėtas rytiniame išvystytos pramonės regione, kuriame gyvena 7 mln. žmonių, daugiausiai rusakalbių, nepatikliai vertinančių naujuosius Kijevo lyderius.

Rusija bemat išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl atšauktų paliaubų, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras pažadėjo, kad Vakarų šalys nesiliaus ieškojusios tvaraus sprendinio jau beveik tris mėnesius vykstantiems susirėmimams, per kuriuos žuvo daugiau nei 450 žmonių.

Tiek separatistai kovotojai, tiek Kijevo vyriausybę palaikantys lyderiai pranešė apie intensyvią artilerijos ugnį ir bombardavimą iš oro, kurio taikiniais tapo sukilėlių pozicijos Luhansko ir Donesko srityse, besiribojančiose su Rusija.

Donecko regiono administraciją nurodė, kad keturi civiliai žuvo, o dar penki buvo sužeisti, kai jų autobusas pateko į apšaudymą netoli Kramatorsko miesto.

„Jie buvo paskelbę paliaubas, bet nesiliovė šaudę. Tačiau dabar padėtis tapo dar blogesnė“, – sakė parduotuvės darbuotoja Jevhenija Maluta, žvelgdama į smarkiai apgadintus namus tame sukilėlių kontroliuojamame rytiniame mieste.

Kramatorsko gyventojai sakė, kad per artilerijos bombardavimą antradienio rytą žuvo penki žmonės, kai abi konflikto pusės ėmėsi naudoti visus savo turimus ginklus.

Liudininkai taip pat pasakojo apie sunkiųjų tankų mūšį netoli Karlivkos kaimo Donecko srityje ir intensyvius susirėmimus netoliese esančiame Marijinkos miestelyje.

Kijevas negalėjo pasigirti dideliais laimėjimais: P. Porošenka nurodė, kad jo pajėgos atkovojo vieną iš 24 sienos su Rusija perėjų Luhansko srityje.

Prezidentas pasveikino karius su jų „pirmąja pergale“, tačiau dauguma kitų kelių į Rusiją lieka saugomi kovotojų, o sukilėliai netrukus griežtai paneigė P. Porošenkos pareiškimą.

Ukrainos lyderio sprendimas atnaujinti karinį puolimą buvo priimtas praėjus vos kelioms valandoms, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai prisidėjo prie P. Porošenkos konferencinio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Toks pokalbis buvo jau trečiasis per penkias dienas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė retą pritarimą V. Putino pozicijai, kad P. Porošenka turėtų pratęsti derybas ir suteikti galimybę netiesioginėms Kijevo deryboms su separatistų vadais.

Tačiau iki šiol dialogas nepadėjo nutraukti susirėmimų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių paliko savo namus, sustojo darbas dešimtyse akmens anglių kasyklų ir plieno gamyklų, kurios yra gyvybiškai svarbios braškančiai Ukrainos ekonomikai.

P. Porošenko sakė kitiems trims lyderiams, kad sukilėliai atakavo Ukrainos pozicijas daugiau nei 100 kartų, kol galiojo paliaubos.

Tuo tarpu separatistai irgi kaltina vyriausybės pajėgas tęsus kovotojų kontroliuojamų miestų ir miestelių apšaudymą, nors oficialiai buvo paskelbtas ugnies nutraukimas.

ATO pajėgos apšaudo 120 žvalgybos patvirtintų taikinių

Tuo tarpu gynybos ministras Michailas Kovalis pareiškė, kad Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos šaudo tik į tuos taikinius, kuriuos patvirtino žvalgyba.  Jų kiekis, gynybos ministro teigimu, siekia 120. Apie tai jis kalbėjo per televiziją „Ukraina“, rašo unian.net.

„Nėra nė vieno fakto, kad būtume paleidę ugnį į taikinį, kuris nebuvo patvirtintas žvalgybos. Pavyzdžiui, atskleisiu paslaptį, kad šiandien šaudome į 120 patikrintų taikinių. Tai labai rimtas klausimas. Šiuos taikinius nustato visos žvalgybos rūšys, netgi kosminė. Patvirtiname visus klausimus, pranešame, kada turime tikslią informaciją apie tai, kad tai ginkluota formuotė, kad tai ginklas, iš kurio šaudoma į mūsų pajėgas. Tuomet imamės užduoties taikinį sunaikinti“, – sakė gynybos ministras.

M. Kovalis pabrėžė, kad kariškiai daro viską, kad nenukentėtų taikūs gyventojai. „Mūsų plane yra aiški, raudona linija pabrėžta eilutė, kurioje parašyta, kad neturime leisti ugnies tose vietose, kur yra civilių gyventojų. Mes šio reikalavimo laikomės besąlygiškai“, – teigė jis.

Ministro teigimu, nutraukti ugnį įmanoma tik tada, kai priešininko pusė priims sąlygas, kurios iškeltos taikiame prezidento P. Porošenkos plane. „Situacija ta, kad mes turime sunaikinti teroristus, kurie atnešė tiek bėdų į Donbaso žemę. Ir mes tai darome. Taigi nutraukti ugnį galime tik tuomet, kai mūsų priešininko pusė, mūsų oponentai priims taikų planą, kurį pasiūlė Ukrainos prezidentas. O šiaip – atliekame užduotį surasti ir sunaikinti šias formuotes“, – pažymėjo M. Kovalis.

Aptars padėtį Rytų Ukrainoje

Dėl padėties Rytų Ukrainoje antradienį Berlyne Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai kalbėsis su Prancūzijos ir Vokietijos kolegomis. Tuo metu Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru paragino Maskvą nustoti remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

Johnas Kerry dar kartą pakartojo, kad Vašingtonas remia Kijevą ir pabrėžia būtinybę deeskaluoti situaciją.

Separatistai tvirtina, kad yra pasirengę taikioms deryboms?

Konsultacijos dėl ugnies nutraukimo gali būti pratęstos, jei su tuo sutiks Ukrainos pusė, žurnalistams Donecke pareiškė vadinamos Donecko liaudies respublikos (DLR) „ministras pirmininkas“ Aleksandras Borodajus, rašo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Mes atsižvelgiame į Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos ir Europos saugumo bei bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuomonę. Atsižvelgdami į šią nuomonę, DLR vadovybė pareiškia, jog yra pasirengusi pratęsti konsultacijas dėl ugnies nutraukimo, jeigu tam bus pasirengusi priešinga pusė“, – sakė jis.

A. Borodajus pridūrė, kad sekančio derybų etapo data dar nenumatyta. Viena iš problemų – susitikimo vieta. Jo teigimu, tebesitęsiančių kovinių veiksmų sąlygomis derybininkų grupė bijo vykti į Donecką, rašo unian.net.

Tačiau A. Borodajus pažymėjo, kad DLR vadovybė sekantį derybų etapą dėl taikaus krizės sureguliavimo norėtų surengti Donbaso teritorijoje. Jis taip pat nurodė, kad separatistai yra pasirengę užtikrinti kontaktinės grupės saugumą.

A. Borodajus pabrėžė, kad DLR pasirengusi kompromisams, kad būtų galima pradėti pilnavertiškas derybas dėl taikaus krizės sprendimo. Tačiau, jo teigimu, pilnavertės derybos įmanomos tik po to, kai visos ukrainiečių ginkluotos formuotės bus išvestos iš vadinamos „respublikos“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po prezidento rinkimų

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...